2021, rugsėjis
Rūšiuoti pagal:
Data
Data
Pavadinimas
Įvykiai:
Spektakliai
Spektakliai
Viską
Gastrolės
Svečiai
Laikas
(Trečiadienis) 18:30 - 21:00
Vieta
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Apie spektaklį
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Spektaklyje naudojami Jono Graičiūno ir Antano Venclovos vertimai iš rusų k.
Premjera 2021 09 01
Režisierius, muzikos aranžuotė Jan Klata
Scenografė, šviesų ir kostiumų dailininkė Justyna Łagowska
Choreografas Maćko Prusak
Režisieriaus asistentas Alius Veverskis
Vertėjas iš lietuvių, lenkų k. Nikodem Szczygłowski
Dramaturgas konsultantas Gintaras Grajauskas
Gimnastikos konsultantė Eglė Darcy
Vaidina:
Borisas Godunovas – Darius Meškauskas
Ksenija – Digna Kulionytė
Marina – Justina Vanžodytė
Basmanovas; Igumenas; Semionas Godunovas; Ščelkalovas – Jonas Baranauskas
Pimenas; Patriarchas – Igoris Reklaitis
Šuiskis – Vaidas Jočys
Vorotynskis; Varlaamas – Rimantas Pelakauskas
Puškinas; Vienas iš liaudies – Mikalojus Urbonas
Dmitrijus – Donatas Švirėnas
Majoras Rožnovas; Pristavas; Vienas iš liaudies; Chruščiovas – Aurimas Pintulis
Misailas; Vienas iš liaudies; Karela – Artūras Lepiochinas
Kurbskis; Pristavas – Jonas Golubovskis
Ruzia; Šeimininkė; Berniukas – Jonas Viršilas
Feodoras – Elijus Geraščenko / Vincas Sadauskas
Aleksandras Puškinas, rusų poezijos klasikas, dramą „Borisas Godunovas“ sukūrė 1825 m. būdamas tremtyje. Išspausdinta ji dėl cenzūros draudimų buvo tik 1831 m., o pirmasis pastatymas scenoje įvyko apskritai tik 1870-aisiais.
„Borisas Godunovas“ Rusijoje iki šiol laikomas svarbiausia istorine drama. Joje aprašomas tamsus ir paslaptingas laikotarpis, XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia. Rusijoje šis laikotarpis trumpai vadinamas „Didžiąja smuta“ – Didžiąja suirute. Tironas Ivanas Rūstusis, pasižymėjęs ypatingu žiaurumu ir teritorijų užkariavimo žygiais, savo įpėdiniams palieka karų smarkiai ištuštintą iždą. Jo sūnui Feodorui sunkiai sekasi suvaldyti situaciją – nepalengvina jos ir už caro nugaros dėl įtakos nuolat kovojantys kilmingųjų Riurikovičių ir naujai iškilusių bojarinų Godunovų bei Romanovų klanai. Galiausiai naujuoju caru paskelbiamas Borisas Godunovas. Kaip tik tuo metu Rusiją ištinka stichinė nelaimė – trejus metus trukę neregėti šalčiai: vasaros naktimis temperatūra krisdavo žemiau nulio, tad šalyje prasidėjo siaubingas badas, nuo kurio mirė apie pusę milijono žmonių. Dvarininkai, negalėdami išmaitinti baudžiauninkų, juos tiesiog vijo laukan. Alkanų žmonių masės plūdo į Maskvą, kur caro Boriso nurodymu badaujantiems buvo dalinama duona ir pinigai.
Negana to, paslaptingomis aplinkybėmis mirusio jauniausiojo Ivano Rūsčiojo sūnaus Dmitrijaus istorija netrunka pasinaudoti caro nekentėjai – jie platina žinią, kad Dmitrijus buvo nužudytas paties Boriso Godunovo, siekusio pašalinti mažąjį konkurentą kelyje į sostą, nurodymu. Buvęs vienuolis Grigorijus Otrepjevas pabėga į Lietuvą ir pasiskelbia esąs stebuklingai išgyvenusiu caraičiu Dmitrijumi. Jį palaiko Lenkijos ir Lietuvos aukštuomenė, į ATR didikų suburtą jo kariuomenę plūsta savanoriai iš Rusios žemių, siekiantys atkeršyti Maskvai už skriaudas. Gresia didelis karas, o šalies viduje liepsnoja daugybė mažesnių sukilimų, kasdien galinčių peraugti į pilietinį karą. Visa tai suvaldyti tenka Borisui Godunovui – žemos kilmės bojarinui, vien savo gudrumu sugebėjusiam tapti Maskvos caru.
Kas iš tiesų buvo Borisas Godunovas? Prasisiekėlis, visomis įmanomomis priemonėmis, klasta ir žudynėmis siekęs absoliučios valdžios, ar drąsus reformatorius, dėl savo reformų susilaukęs tiek tuometinio elito, tiek liaudies neapykantos?
Vienas žinomiausių Lenkijos režisierių Janas Klata dažnai renkasi statyti klasiką, tačiau visada savaip ją interpretuoja, tad klasikinės istorinės-kostiuminės dramos scenoje tikrai nepamatysime. J. Klata sugeba tiksliai ir subtiliai priartinti literatūrinę medžiagą prie šiuolaikinio žiūrovo, neprarasdamas jam būdingos drąsos ir aštrumo. Lietuvos teatro mylėtojai tuo galėjo įsitikinti 2021 m. tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“, kurio programoje buvo rodomas J. Klatos spektaklis „Faustas“ (teatras „Pod Palmovkou“, Čekija).
Laikas
(Ketvirtadienis) 18:30 - 21:00
Vieta
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Apie spektaklį
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Spektaklyje naudojami Jono Graičiūno ir Antano Venclovos vertimai iš rusų k.
Premjera 2021 09 01
Režisierius, muzikos aranžuotė Jan Klata
Scenografė, šviesų ir kostiumų dailininkė Justyna Łagowska
Choreografas Maćko Prusak
Režisieriaus asistentas Alius Veverskis
Vertėjas iš lietuvių, lenkų k. Nikodem Szczygłowski
Dramaturgas konsultantas Gintaras Grajauskas
Gimnastikos konsultantė Eglė Darcy
Vaidina:
Borisas Godunovas – Darius Meškauskas
Ksenija – Digna Kulionytė
Marina – Justina Vanžodytė
Basmanovas; Igumenas; Semionas Godunovas; Ščelkalovas – Jonas Baranauskas
Pimenas; Patriarchas – Igoris Reklaitis
Šuiskis – Vaidas Jočys
Vorotynskis; Varlaamas – Rimantas Pelakauskas
Puškinas; Vienas iš liaudies – Mikalojus Urbonas
Dmitrijus – Donatas Švirėnas
Majoras Rožnovas; Pristavas; Vienas iš liaudies; Chruščiovas – Aurimas Pintulis
Misailas; Vienas iš liaudies; Karela – Artūras Lepiochinas
Kurbskis; Pristavas – Jonas Golubovskis
Ruzia; Šeimininkė; Berniukas – Jonas Viršilas
Feodoras – Elijus Geraščenko / Vincas Sadauskas
Aleksandras Puškinas, rusų poezijos klasikas, dramą „Borisas Godunovas“ sukūrė 1825 m. būdamas tremtyje. Išspausdinta ji dėl cenzūros draudimų buvo tik 1831 m., o pirmasis pastatymas scenoje įvyko apskritai tik 1870-aisiais.
„Borisas Godunovas“ Rusijoje iki šiol laikomas svarbiausia istorine drama. Joje aprašomas tamsus ir paslaptingas laikotarpis, XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia. Rusijoje šis laikotarpis trumpai vadinamas „Didžiąja smuta“ – Didžiąja suirute. Tironas Ivanas Rūstusis, pasižymėjęs ypatingu žiaurumu ir teritorijų užkariavimo žygiais, savo įpėdiniams palieka karų smarkiai ištuštintą iždą. Jo sūnui Feodorui sunkiai sekasi suvaldyti situaciją – nepalengvina jos ir už caro nugaros dėl įtakos nuolat kovojantys kilmingųjų Riurikovičių ir naujai iškilusių bojarinų Godunovų bei Romanovų klanai. Galiausiai naujuoju caru paskelbiamas Borisas Godunovas. Kaip tik tuo metu Rusiją ištinka stichinė nelaimė – trejus metus trukę neregėti šalčiai: vasaros naktimis temperatūra krisdavo žemiau nulio, tad šalyje prasidėjo siaubingas badas, nuo kurio mirė apie pusę milijono žmonių. Dvarininkai, negalėdami išmaitinti baudžiauninkų, juos tiesiog vijo laukan. Alkanų žmonių masės plūdo į Maskvą, kur caro Boriso nurodymu badaujantiems buvo dalinama duona ir pinigai.
Negana to, paslaptingomis aplinkybėmis mirusio jauniausiojo Ivano Rūsčiojo sūnaus Dmitrijaus istorija netrunka pasinaudoti caro nekentėjai – jie platina žinią, kad Dmitrijus buvo nužudytas paties Boriso Godunovo, siekusio pašalinti mažąjį konkurentą kelyje į sostą, nurodymu. Buvęs vienuolis Grigorijus Otrepjevas pabėga į Lietuvą ir pasiskelbia esąs stebuklingai išgyvenusiu caraičiu Dmitrijumi. Jį palaiko Lenkijos ir Lietuvos aukštuomenė, į ATR didikų suburtą jo kariuomenę plūsta savanoriai iš Rusios žemių, siekiantys atkeršyti Maskvai už skriaudas. Gresia didelis karas, o šalies viduje liepsnoja daugybė mažesnių sukilimų, kasdien galinčių peraugti į pilietinį karą. Visa tai suvaldyti tenka Borisui Godunovui – žemos kilmės bojarinui, vien savo gudrumu sugebėjusiam tapti Maskvos caru.
Kas iš tiesų buvo Borisas Godunovas? Prasisiekėlis, visomis įmanomomis priemonėmis, klasta ir žudynėmis siekęs absoliučios valdžios, ar drąsus reformatorius, dėl savo reformų susilaukęs tiek tuometinio elito, tiek liaudies neapykantos?
Vienas žinomiausių Lenkijos režisierių Janas Klata dažnai renkasi statyti klasiką, tačiau visada savaip ją interpretuoja, tad klasikinės istorinės-kostiuminės dramos scenoje tikrai nepamatysime. J. Klata sugeba tiksliai ir subtiliai priartinti literatūrinę medžiagą prie šiuolaikinio žiūrovo, neprarasdamas jam būdingos drąsos ir aštrumo. Lietuvos teatro mylėtojai tuo galėjo įsitikinti 2021 m. tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“, kurio programoje buvo rodomas J. Klatos spektaklis „Faustas“ (teatras „Pod Palmovkou“, Čekija).
Laikas
(Penktadienis) 18:30 - 21:00
Vieta
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Apie spektaklį
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Spektaklyje naudojami Jono Graičiūno ir Antano Venclovos vertimai iš rusų k.
Premjera 2021 09 01
Režisierius, muzikos aranžuotė Jan Klata
Scenografė, šviesų ir kostiumų dailininkė Justyna Łagowska
Choreografas Maćko Prusak
Režisieriaus asistentas Alius Veverskis
Vertėjas iš lietuvių, lenkų k. Nikodem Szczygłowski
Dramaturgas konsultantas Gintaras Grajauskas
Gimnastikos konsultantė Eglė Darcy
Vaidina:
Borisas Godunovas – Darius Meškauskas
Ksenija – Digna Kulionytė
Marina – Justina Vanžodytė
Basmanovas; Igumenas; Semionas Godunovas; Ščelkalovas – Jonas Baranauskas
Pimenas; Patriarchas – Igoris Reklaitis
Šuiskis – Vaidas Jočys
Vorotynskis; Varlaamas – Rimantas Pelakauskas
Puškinas; Vienas iš liaudies – Mikalojus Urbonas
Dmitrijus – Donatas Švirėnas
Majoras Rožnovas; Pristavas; Vienas iš liaudies; Chruščiovas – Aurimas Pintulis
Misailas; Vienas iš liaudies; Karela – Artūras Lepiochinas
Kurbskis; Pristavas – Jonas Golubovskis
Ruzia; Šeimininkė; Berniukas – Jonas Viršilas
Feodoras – Elijus Geraščenko / Vincas Sadauskas
Aleksandras Puškinas, rusų poezijos klasikas, dramą „Borisas Godunovas“ sukūrė 1825 m. būdamas tremtyje. Išspausdinta ji dėl cenzūros draudimų buvo tik 1831 m., o pirmasis pastatymas scenoje įvyko apskritai tik 1870-aisiais.
„Borisas Godunovas“ Rusijoje iki šiol laikomas svarbiausia istorine drama. Joje aprašomas tamsus ir paslaptingas laikotarpis, XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia. Rusijoje šis laikotarpis trumpai vadinamas „Didžiąja smuta“ – Didžiąja suirute. Tironas Ivanas Rūstusis, pasižymėjęs ypatingu žiaurumu ir teritorijų užkariavimo žygiais, savo įpėdiniams palieka karų smarkiai ištuštintą iždą. Jo sūnui Feodorui sunkiai sekasi suvaldyti situaciją – nepalengvina jos ir už caro nugaros dėl įtakos nuolat kovojantys kilmingųjų Riurikovičių ir naujai iškilusių bojarinų Godunovų bei Romanovų klanai. Galiausiai naujuoju caru paskelbiamas Borisas Godunovas. Kaip tik tuo metu Rusiją ištinka stichinė nelaimė – trejus metus trukę neregėti šalčiai: vasaros naktimis temperatūra krisdavo žemiau nulio, tad šalyje prasidėjo siaubingas badas, nuo kurio mirė apie pusę milijono žmonių. Dvarininkai, negalėdami išmaitinti baudžiauninkų, juos tiesiog vijo laukan. Alkanų žmonių masės plūdo į Maskvą, kur caro Boriso nurodymu badaujantiems buvo dalinama duona ir pinigai.
Negana to, paslaptingomis aplinkybėmis mirusio jauniausiojo Ivano Rūsčiojo sūnaus Dmitrijaus istorija netrunka pasinaudoti caro nekentėjai – jie platina žinią, kad Dmitrijus buvo nužudytas paties Boriso Godunovo, siekusio pašalinti mažąjį konkurentą kelyje į sostą, nurodymu. Buvęs vienuolis Grigorijus Otrepjevas pabėga į Lietuvą ir pasiskelbia esąs stebuklingai išgyvenusiu caraičiu Dmitrijumi. Jį palaiko Lenkijos ir Lietuvos aukštuomenė, į ATR didikų suburtą jo kariuomenę plūsta savanoriai iš Rusios žemių, siekiantys atkeršyti Maskvai už skriaudas. Gresia didelis karas, o šalies viduje liepsnoja daugybė mažesnių sukilimų, kasdien galinčių peraugti į pilietinį karą. Visa tai suvaldyti tenka Borisui Godunovui – žemos kilmės bojarinui, vien savo gudrumu sugebėjusiam tapti Maskvos caru.
Kas iš tiesų buvo Borisas Godunovas? Prasisiekėlis, visomis įmanomomis priemonėmis, klasta ir žudynėmis siekęs absoliučios valdžios, ar drąsus reformatorius, dėl savo reformų susilaukęs tiek tuometinio elito, tiek liaudies neapykantos?
Vienas žinomiausių Lenkijos režisierių Janas Klata dažnai renkasi statyti klasiką, tačiau visada savaip ją interpretuoja, tad klasikinės istorinės-kostiuminės dramos scenoje tikrai nepamatysime. J. Klata sugeba tiksliai ir subtiliai priartinti literatūrinę medžiagą prie šiuolaikinio žiūrovo, neprarasdamas jam būdingos drąsos ir aštrumo. Lietuvos teatro mylėtojai tuo galėjo įsitikinti 2021 m. tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“, kurio programoje buvo rodomas J. Klatos spektaklis „Faustas“ (teatras „Pod Palmovkou“, Čekija).
Laikas
(Antradienis) 17:30 - 21:00
Vieta
Teatro erdvės
Teatro g. 2, Klaipėda
Apie spektaklį
Laikas
(Ketvirtadienis) 18:30 - 21:00
Vieta
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Apie spektaklį
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Spektaklyje naudojami Jono Graičiūno ir Antano Venclovos vertimai iš rusų k.
Premjera 2021 09 01
Režisierius, muzikos aranžuotė Jan Klata
Scenografė, šviesų ir kostiumų dailininkė Justyna Łagowska
Choreografas Maćko Prusak
Režisieriaus asistentas Alius Veverskis
Vertėjas iš lietuvių, lenkų k. Nikodem Szczygłowski
Dramaturgas konsultantas Gintaras Grajauskas
Gimnastikos konsultantė Eglė Darcy
Vaidina:
Borisas Godunovas – Darius Meškauskas
Ksenija – Digna Kulionytė
Marina – Justina Vanžodytė
Basmanovas; Igumenas; Semionas Godunovas; Ščelkalovas – Jonas Baranauskas
Pimenas; Patriarchas – Igoris Reklaitis
Šuiskis – Vaidas Jočys
Vorotynskis; Varlaamas – Rimantas Pelakauskas
Puškinas; Vienas iš liaudies – Mikalojus Urbonas
Dmitrijus – Donatas Švirėnas
Majoras Rožnovas; Pristavas; Vienas iš liaudies; Chruščiovas – Aurimas Pintulis
Misailas; Vienas iš liaudies; Karela – Artūras Lepiochinas
Kurbskis; Pristavas – Jonas Golubovskis
Ruzia; Šeimininkė; Berniukas – Jonas Viršilas
Feodoras – Elijus Geraščenko / Vincas Sadauskas
Aleksandras Puškinas, rusų poezijos klasikas, dramą „Borisas Godunovas“ sukūrė 1825 m. būdamas tremtyje. Išspausdinta ji dėl cenzūros draudimų buvo tik 1831 m., o pirmasis pastatymas scenoje įvyko apskritai tik 1870-aisiais.
„Borisas Godunovas“ Rusijoje iki šiol laikomas svarbiausia istorine drama. Joje aprašomas tamsus ir paslaptingas laikotarpis, XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia. Rusijoje šis laikotarpis trumpai vadinamas „Didžiąja smuta“ – Didžiąja suirute. Tironas Ivanas Rūstusis, pasižymėjęs ypatingu žiaurumu ir teritorijų užkariavimo žygiais, savo įpėdiniams palieka karų smarkiai ištuštintą iždą. Jo sūnui Feodorui sunkiai sekasi suvaldyti situaciją – nepalengvina jos ir už caro nugaros dėl įtakos nuolat kovojantys kilmingųjų Riurikovičių ir naujai iškilusių bojarinų Godunovų bei Romanovų klanai. Galiausiai naujuoju caru paskelbiamas Borisas Godunovas. Kaip tik tuo metu Rusiją ištinka stichinė nelaimė – trejus metus trukę neregėti šalčiai: vasaros naktimis temperatūra krisdavo žemiau nulio, tad šalyje prasidėjo siaubingas badas, nuo kurio mirė apie pusę milijono žmonių. Dvarininkai, negalėdami išmaitinti baudžiauninkų, juos tiesiog vijo laukan. Alkanų žmonių masės plūdo į Maskvą, kur caro Boriso nurodymu badaujantiems buvo dalinama duona ir pinigai.
Negana to, paslaptingomis aplinkybėmis mirusio jauniausiojo Ivano Rūsčiojo sūnaus Dmitrijaus istorija netrunka pasinaudoti caro nekentėjai – jie platina žinią, kad Dmitrijus buvo nužudytas paties Boriso Godunovo, siekusio pašalinti mažąjį konkurentą kelyje į sostą, nurodymu. Buvęs vienuolis Grigorijus Otrepjevas pabėga į Lietuvą ir pasiskelbia esąs stebuklingai išgyvenusiu caraičiu Dmitrijumi. Jį palaiko Lenkijos ir Lietuvos aukštuomenė, į ATR didikų suburtą jo kariuomenę plūsta savanoriai iš Rusios žemių, siekiantys atkeršyti Maskvai už skriaudas. Gresia didelis karas, o šalies viduje liepsnoja daugybė mažesnių sukilimų, kasdien galinčių peraugti į pilietinį karą. Visa tai suvaldyti tenka Borisui Godunovui – žemos kilmės bojarinui, vien savo gudrumu sugebėjusiam tapti Maskvos caru.
Kas iš tiesų buvo Borisas Godunovas? Prasisiekėlis, visomis įmanomomis priemonėmis, klasta ir žudynėmis siekęs absoliučios valdžios, ar drąsus reformatorius, dėl savo reformų susilaukęs tiek tuometinio elito, tiek liaudies neapykantos?
Vienas žinomiausių Lenkijos režisierių Janas Klata dažnai renkasi statyti klasiką, tačiau visada savaip ją interpretuoja, tad klasikinės istorinės-kostiuminės dramos scenoje tikrai nepamatysime. J. Klata sugeba tiksliai ir subtiliai priartinti literatūrinę medžiagą prie šiuolaikinio žiūrovo, neprarasdamas jam būdingos drąsos ir aštrumo. Lietuvos teatro mylėtojai tuo galėjo įsitikinti 2021 m. tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“, kurio programoje buvo rodomas J. Klatos spektaklis „Faustas“ (teatras „Pod Palmovkou“, Čekija).
Laikas
(Penktadienis) 18:30 - 21:00
Vieta
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Apie spektaklį
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Spektaklyje naudojami Jono Graičiūno ir Antano Venclovos vertimai iš rusų k.
Premjera 2021 09 01
Režisierius, muzikos aranžuotė Jan Klata
Scenografė, šviesų ir kostiumų dailininkė Justyna Łagowska
Choreografas Maćko Prusak
Režisieriaus asistentas Alius Veverskis
Vertėjas iš lietuvių, lenkų k. Nikodem Szczygłowski
Dramaturgas konsultantas Gintaras Grajauskas
Gimnastikos konsultantė Eglė Darcy
Vaidina:
Borisas Godunovas – Darius Meškauskas
Ksenija – Digna Kulionytė
Marina – Justina Vanžodytė
Basmanovas; Igumenas; Semionas Godunovas; Ščelkalovas – Jonas Baranauskas
Pimenas; Patriarchas – Igoris Reklaitis
Šuiskis – Vaidas Jočys
Vorotynskis; Varlaamas – Rimantas Pelakauskas
Puškinas; Vienas iš liaudies – Mikalojus Urbonas
Dmitrijus – Donatas Švirėnas
Majoras Rožnovas; Pristavas; Vienas iš liaudies; Chruščiovas – Aurimas Pintulis
Misailas; Vienas iš liaudies; Karela – Artūras Lepiochinas
Kurbskis; Pristavas – Jonas Golubovskis
Ruzia; Šeimininkė; Berniukas – Jonas Viršilas
Feodoras – Elijus Geraščenko / Vincas Sadauskas
Aleksandras Puškinas, rusų poezijos klasikas, dramą „Borisas Godunovas“ sukūrė 1825 m. būdamas tremtyje. Išspausdinta ji dėl cenzūros draudimų buvo tik 1831 m., o pirmasis pastatymas scenoje įvyko apskritai tik 1870-aisiais.
„Borisas Godunovas“ Rusijoje iki šiol laikomas svarbiausia istorine drama. Joje aprašomas tamsus ir paslaptingas laikotarpis, XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia. Rusijoje šis laikotarpis trumpai vadinamas „Didžiąja smuta“ – Didžiąja suirute. Tironas Ivanas Rūstusis, pasižymėjęs ypatingu žiaurumu ir teritorijų užkariavimo žygiais, savo įpėdiniams palieka karų smarkiai ištuštintą iždą. Jo sūnui Feodorui sunkiai sekasi suvaldyti situaciją – nepalengvina jos ir už caro nugaros dėl įtakos nuolat kovojantys kilmingųjų Riurikovičių ir naujai iškilusių bojarinų Godunovų bei Romanovų klanai. Galiausiai naujuoju caru paskelbiamas Borisas Godunovas. Kaip tik tuo metu Rusiją ištinka stichinė nelaimė – trejus metus trukę neregėti šalčiai: vasaros naktimis temperatūra krisdavo žemiau nulio, tad šalyje prasidėjo siaubingas badas, nuo kurio mirė apie pusę milijono žmonių. Dvarininkai, negalėdami išmaitinti baudžiauninkų, juos tiesiog vijo laukan. Alkanų žmonių masės plūdo į Maskvą, kur caro Boriso nurodymu badaujantiems buvo dalinama duona ir pinigai.
Negana to, paslaptingomis aplinkybėmis mirusio jauniausiojo Ivano Rūsčiojo sūnaus Dmitrijaus istorija netrunka pasinaudoti caro nekentėjai – jie platina žinią, kad Dmitrijus buvo nužudytas paties Boriso Godunovo, siekusio pašalinti mažąjį konkurentą kelyje į sostą, nurodymu. Buvęs vienuolis Grigorijus Otrepjevas pabėga į Lietuvą ir pasiskelbia esąs stebuklingai išgyvenusiu caraičiu Dmitrijumi. Jį palaiko Lenkijos ir Lietuvos aukštuomenė, į ATR didikų suburtą jo kariuomenę plūsta savanoriai iš Rusios žemių, siekiantys atkeršyti Maskvai už skriaudas. Gresia didelis karas, o šalies viduje liepsnoja daugybė mažesnių sukilimų, kasdien galinčių peraugti į pilietinį karą. Visa tai suvaldyti tenka Borisui Godunovui – žemos kilmės bojarinui, vien savo gudrumu sugebėjusiam tapti Maskvos caru.
Kas iš tiesų buvo Borisas Godunovas? Prasisiekėlis, visomis įmanomomis priemonėmis, klasta ir žudynėmis siekęs absoliučios valdžios, ar drąsus reformatorius, dėl savo reformų susilaukęs tiek tuometinio elito, tiek liaudies neapykantos?
Vienas žinomiausių Lenkijos režisierių Janas Klata dažnai renkasi statyti klasiką, tačiau visada savaip ją interpretuoja, tad klasikinės istorinės-kostiuminės dramos scenoje tikrai nepamatysime. J. Klata sugeba tiksliai ir subtiliai priartinti literatūrinę medžiagą prie šiuolaikinio žiūrovo, neprarasdamas jam būdingos drąsos ir aštrumo. Lietuvos teatro mylėtojai tuo galėjo įsitikinti 2021 m. tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“, kurio programoje buvo rodomas J. Klatos spektaklis „Faustas“ (teatras „Pod Palmovkou“, Čekija).
Laikas
(šeštadienis) 18:30 - 20:45
Vieta
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Apie spektaklį
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Premjera 2019 05 17
Pjesės autorius Jean Anouilh
Iš prancūzų kalbos vertė Juozas Keliuotis
Režisierius Marius Pažereckas
Scenografas Rytis Veverskis
Kompozitorius Edvinas Vasiljevas
Kostiumų dailininkė Ana Romanova
Šviesų dailininkas Artūras Lepiochinas
Režisieriaus asistentas Vaidas Jočys
Vaidina:
Euridikė – Simona Šakinytė
Orfėjas – Jonas Baranauskas
Euridikės mama – Eglė Barauskaitė
Orfėjo tėvas – Kazimieras Žvinklys
Ponas Anri – Renata Idzelytė / Adomas Stančikas
Matijas – Mikalojus Urbonas
Pasiuntinukas – Kęstutis Bručkus
Diulakas – Vaidas Jočys
Trukmė 2 val. 15 min. (su pertrauka)
„Jūs trokštate amžinybės, o jau po pirmojo bučinio pažaliuojate iš siaubo, nes miglotai jaučiate, jog tai neilgam. Priesaikos greit nublanksta. Tada jūs statotės namus, nes akmenys ilgiau išsilaiko; jūs gimdote vaiką, kaip kadaise kiti juos žudydavo, norėdami išsergėti meilę. Lengva širdimi jūs metate šio mažo nekalto kūdikio laimę į abejotiną mūšį, kad išliktų sveikas trapiausias pasaulyje dalykas – jūsų meilė, vyro ir moters meilė…“ J. Anouilh, „Euridikė“
Į vakarinius spektaklius žiūrovai iki 14 m. neįleidžiami.
Foto: Algirdas Kubaitis
Laikas
(Sekmadienis) 17:00 - 19:15
Vieta
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Apie spektaklį
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Premjera 2019 05 17
Pjesės autorius Jean Anouilh
Iš prancūzų kalbos vertė Juozas Keliuotis
Režisierius Marius Pažereckas
Scenografas Rytis Veverskis
Kompozitorius Edvinas Vasiljevas
Kostiumų dailininkė Ana Romanova
Šviesų dailininkas Artūras Lepiochinas
Režisieriaus asistentas Vaidas Jočys
Vaidina:
Euridikė – Simona Šakinytė
Orfėjas – Jonas Baranauskas
Euridikės mama – Eglė Barauskaitė
Orfėjo tėvas – Kazimieras Žvinklys
Ponas Anri – Renata Idzelytė / Adomas Stančikas
Matijas – Mikalojus Urbonas
Pasiuntinukas – Kęstutis Bručkus
Diulakas – Vaidas Jočys
Trukmė 2 val. 15 min. (su pertrauka)
„Jūs trokštate amžinybės, o jau po pirmojo bučinio pažaliuojate iš siaubo, nes miglotai jaučiate, jog tai neilgam. Priesaikos greit nublanksta. Tada jūs statotės namus, nes akmenys ilgiau išsilaiko; jūs gimdote vaiką, kaip kadaise kiti juos žudydavo, norėdami išsergėti meilę. Lengva širdimi jūs metate šio mažo nekalto kūdikio laimę į abejotiną mūšį, kad išliktų sveikas trapiausias pasaulyje dalykas – jūsų meilė, vyro ir moters meilė…“ J. Anouilh, „Euridikė“
Į vakarinius spektaklius žiūrovai iki 14 m. neįleidžiami.
Foto: Algirdas Kubaitis
Laikas
(Ketvirtadienis) 18:30 - 20:15
Vieta
Dramos teatro Mažoji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Apie spektaklį
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Premjera 2019 10 05
Pjesės autorius Jean Anouilh
Iš prancūzų kalbos vertė Antanas Gudelis
Režisierė Māra Ķimele
Scenografas Toms Jansons
Kostiumų dizainerė Lina Andriukonė
Muzikinis apipavidalinimas Edvinas Vasiljevas
Vaizdo projekcijų dailininkas Rimas Sakalauskas
Šviesų dailininkas Mantvydas Poškus
Režisierės asistentai: Gintaras Grajauskas, Valdas Pelakauskas, Marius Pažereckas
Vaidina:
Antigonė – Iveta Raulynaitytė ir Fausta Semionovaitė
Kreontas – Darius Meškauskas
Ismenė – Ieva Pakštytė / Justina Vanžodytė
Haimonas – Jonas Baranauskas
Auklė – Regina Šaltenytė
Žona, Sargybinis – Liudas Vyšniauskas
Diuranas, Sargybinis – Karolis Maiskis
Budusas, Sargybinis – Jonas Viršilas
Pažas – Elijas Malinauskas
Diskotekos dalyviai: Greta Matuzaitė, Ieva Masalskytė, Gabija Taraškevičiūtė, Rasa Naujokienė, Marius Pažereckas, Giedrė Sungailaitė
Antigonės istorija atkeliavo iš antikinės Graikijos mito „Septynetas prieš Tėbus“. Antikinėje Sofoklio tragedijoje (442 m. pr. Kr.) Antigonė – dievų įrankis, įrodantis tironui Kreontui, kad dieviškieji įstatymai svarbesni už žmonių sukurtuosius. Tai įrodyti Antigonė gali tik savo mirtimi. Netekęs visko Kreontas suvokia aukštesnįjį teisingumą ir apmąsto pražudytą gyvenimą.
Prancūzų dramaturgo Žano Anujo (Jean Anouilh) Antigonė – jauna mergaitė, ji nėra aklas dievų teisingumo įrankis. Pati renkasi mirtį, kad prieš tironiją ir jos taisykles laimėtų ne dievų įstatymai, o žmogiškumas. Mirtis – vienintelis būdas priversti tironą nusimesti mylinčio valstybės tėvo kaukę. Sveikas protas sako, kad laimėti prieš tironą neįmanoma – jis pernelyg galingas, o Antigonė tik trapi mergaitė. Auka beprasmė. Bet Antigonė nepaiso sveiko proto – jai tai tik dar vienas tirono įrankis, priverčiantis žmones paklusti.
1942 m. prancūzų dramaturgas Žanas Anujis, žinomas kaip vienas iš intelektualiosios dramos pradininkų, perrašė antikinę Sofoklio tragediją „Antigonė“. Tuo metu vyko Antrasis pasaulinis karas, Prancūzija buvo okupuota fašistų. Spektaklio premjera 1943 m. okupuotame Paryžiuje prilygo bombos sprogimui.
Į vakarinius spektaklius žiūrovai įleidžiami nuo 14 metų.
Spektaklis įtrauktas į Kultūros paso paslaugų rinkinį.
Šis spektaklis yra pritaikytas klausos negalią turintiems žiūrovams. Sekite žymėjimą repertuare arba daugiau informacijos tel. nr. +370 659 07931.
Foto: Kemel photography
Laikas
(šeštadienis) 18:30 - 21:00
Vieta
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Apie spektaklį
{:lt}
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Premjera 2021 06 08
Iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis
Pjesės autorė, režisierė, scenografė, kostiumų dailininkė Agata Duda-Gracz
Šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk
Choreografas Tomasz Wesołowski
Kompozitorius Łukasz Wójcik
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Vertėjas lietuvių, lenkų, lotynų k. Nikodem Szczygłowski
Vaidina:
Liudas Vyšniauskas, Cezary Studniak / Darius Meškauskas, Maciej Maciejewski / Mikalojus Urbonas, Bartosz Roch Nowicki / Artūras Lepiochinas, Jonas Viršilas, Justina Vanžodytė, Kamilė Andriuškaitė, Eglė Jackaitė, Alina Mikitavičiūtė, Regina Šaltenytė, Samanta Pinaitytė, Sigutė Gaudušytė, Renata Idzelytė, Simona Šakinytė, Toma Gailiutė, Rimantas Pelakauskas, Donatas Švirėnas, Vaidas Jočys, Karolis Maiskis, Linas Lukošius.
Muziejaus sandėlio darbuotojai: Rytis Veverskis, Darius Matevičius, Jokūbas Batavičius, Romualdas Matulionis, Linas Bagdonas, Antanas Razgauskis, Zigmas Tarlovas, Konstiantyn Vasylevskyi.
Trukmė 2.30 (be pertraukos)
Laikas
(Sekmadienis) 17:00 - 19:30
Vieta
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Apie spektaklį
{:lt}
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Premjera 2021 06 08
Iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis
Pjesės autorė, režisierė, scenografė, kostiumų dailininkė Agata Duda-Gracz
Šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk
Choreografas Tomasz Wesołowski
Kompozitorius Łukasz Wójcik
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Vertėjas lietuvių, lenkų, lotynų k. Nikodem Szczygłowski
Vaidina:
Liudas Vyšniauskas, Cezary Studniak / Darius Meškauskas, Maciej Maciejewski / Mikalojus Urbonas, Bartosz Roch Nowicki / Artūras Lepiochinas, Jonas Viršilas, Justina Vanžodytė, Kamilė Andriuškaitė, Eglė Jackaitė, Alina Mikitavičiūtė, Regina Šaltenytė, Samanta Pinaitytė, Sigutė Gaudušytė, Renata Idzelytė, Simona Šakinytė, Toma Gailiutė, Rimantas Pelakauskas, Donatas Švirėnas, Vaidas Jočys, Karolis Maiskis, Linas Lukošius.
Muziejaus sandėlio darbuotojai: Rytis Veverskis, Darius Matevičius, Jokūbas Batavičius, Romualdas Matulionis, Linas Bagdonas, Antanas Razgauskis, Zigmas Tarlovas, Konstiantyn Vasylevskyi.
Trukmė 2.30 (be pertraukos)
Laikas
(šeštadienis) 18:30 - 21:00
Vieta
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Apie spektaklį
Premjera 2021
Premjera 2021 09 25
Pagal David Farr pjesę „Medžioklė“
Režisierius Elmārs Seņkovs
Scenografas Reinis Suhanovs
Kompozitorius Edgars Mākens
Šviesų dailininkas Mārtiņš Feldmanis
Scenarijaus adaptacijos autorė Rasa Bugavičute-Pēce
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Vaidina:
Lukas – Darius Meškauskas
Martynas – Jonas Viršilas
Miglė – Eglė Barauskaitė
Tadas – Giedrius Savickas / Vaidas Jočys
Gintautas – Liudas Vyšniauskas
Paulina – Jolanta Puodėnaitė
Virginija – Regina Šaltenytė
Rytis – Linas Lukošius
Romas – Jonas Baranauskas
Vladekas – Mikalojus Urbonas
Dimonas – Karolis Maiskis
Paulius – Igoris Reklaitis
Gintauto žmona, Petro mama – Justina Vanžodytė
Trukmė 3.00 (su pertrauka)
Šis mažas miestelis gali būti bet kur Lietuvoje. O gal Latvijoje. Iš tiesų jis gali būti bet kokioje šalyje. Jis niekuo nesiskiria nuo kitų panašių miestelių. Jo gyventojai išgyvena panašius pakilimus bei dramas kaip ir daug kitų žmonių. Mažo miestelio gyventojų vaikai lanko tą pačią mokyklą kaip ir jų tėvai. Visi vieni kitus pažįsta ir visi žino vieni kitų reikalus.
Metai po metų atsikartojanti žmogiška rutina visus miestelio gyventojus jungia viename bendrame gyvenimo tinkle.
Kol ją perplėšia skandalas. Miestelio mokytojas apkaltinamas seksualine prievarta prieš vaiką. Trapus santykių tinklas plyšta ir ramaus miestelio vaizdas atsiveria giliomis pykčio bei neapykantos prarajomis.
Vaiko kaltinimas melagingas.
Bet ar tiesa svarbi, kai slaptos baimės ir už mažo miestelio ribų tarpstantys bevardžiai demonai staiga įgauna veidą? Kas, kad tas veidas pažįstamo žmogaus, draugo, mokytojo.
Kraują pajutę varovai jau uodžia orą, vis auganti jų minia skrieja savo baimių pėdsakais.
Režisierius Elmaras Senkovas jau pažįstamas Klaipėdos žiūrovams – 2018 m. režisavo spektaklį „Mama Drąsa“, pelniusį net du „Auksinius scenos kryžius“: už geriausią režisūrą apdovanotas E. Senkovas, o „Geriausio pagrindinio vaidmens dramos aktoriaus“ nominaciją už Mamos Drąsos vaidmenį pelnė Darius Meškauskas.
„Varovai“ – spektaklis apie žmogaus gebėjimą būti žiauriu, ypač tuomet, kai jis pasireiškia bendrų visuomenės susitarimų rėmuose, mažoje bendruomenėje, kurioje taip nesunku įvyti auką į kampą. „XXI a. teisė kertasi su emocijomis. Ar mes turime teisę nuteisti kitą? Ar žinome, kas yra tiesa? Jei žmogus nužudo žudiką – ar jis tampa žudiku? Ar teisinga, kad 77 žmones pražudęs Andersas Breivikas sėdi patogiame kalėjime? Tai sunkūs, nejaukūs klausimai. Gal dėl to ir reikia spektaklio, kad galėtume juos kelti. Nenoriu teikti atsakymų – tiesiog rodau problemą“, – sako režisierius E. Senkovas.
„Varovai“, jo teigimu, taip pat kalbės apie šeimos ir nedidelio miestelio bendruomenės mikroklimatą bei jame gimstančius baimės demonus. „Mažose bendruomenėse reikia laikytis kartu. Mūsų mažai, dėl to turime būti stiprūs, o stiprūs būsime tik būdami kartu – gal tai viena iš priežasčių, kodėl mažose šalyse toks gyvas nacionalizmas, ksenofobija. Šia prasme pjesė atliepia mūsų šalių – tiek Latvijos, tiek Lietuvos – mikropasaulį“, – svarstė E. Senkovas, paliesdamas dar vieną jautrią temą – mažų visuomenių iš anksto užimamą gynybinę padėtį, nuolatinę priešų paiešką tarp tų, kuriuos laiko svetimais.
Laikas
(Sekmadienis) 17:00 - 21:00
Vieta
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Apie spektaklį
Premjera 2021
Premjera 2021 09 25
Pagal David Farr pjesę „Medžioklė“
Režisierius Elmārs Seņkovs
Scenografas Reinis Suhanovs
Kompozitorius Edgars Mākens
Šviesų dailininkas Mārtiņš Feldmanis
Scenarijaus adaptacijos autorė Rasa Bugavičute-Pēce
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Vaidina:
Lukas – Darius Meškauskas
Martynas – Jonas Viršilas
Miglė – Eglė Barauskaitė
Tadas – Giedrius Savickas / Vaidas Jočys
Gintautas – Liudas Vyšniauskas
Paulina – Jolanta Puodėnaitė
Virginija – Regina Šaltenytė
Rytis – Linas Lukošius
Romas – Jonas Baranauskas
Vladekas – Mikalojus Urbonas
Dimonas – Karolis Maiskis
Paulius – Igoris Reklaitis
Gintauto žmona, Petro mama – Justina Vanžodytė
Trukmė 3.00 (su pertrauka)
Šis mažas miestelis gali būti bet kur Lietuvoje. O gal Latvijoje. Iš tiesų jis gali būti bet kokioje šalyje. Jis niekuo nesiskiria nuo kitų panašių miestelių. Jo gyventojai išgyvena panašius pakilimus bei dramas kaip ir daug kitų žmonių. Mažo miestelio gyventojų vaikai lanko tą pačią mokyklą kaip ir jų tėvai. Visi vieni kitus pažįsta ir visi žino vieni kitų reikalus.
Metai po metų atsikartojanti žmogiška rutina visus miestelio gyventojus jungia viename bendrame gyvenimo tinkle.
Kol ją perplėšia skandalas. Miestelio mokytojas apkaltinamas seksualine prievarta prieš vaiką. Trapus santykių tinklas plyšta ir ramaus miestelio vaizdas atsiveria giliomis pykčio bei neapykantos prarajomis.
Vaiko kaltinimas melagingas.
Bet ar tiesa svarbi, kai slaptos baimės ir už mažo miestelio ribų tarpstantys bevardžiai demonai staiga įgauna veidą? Kas, kad tas veidas pažįstamo žmogaus, draugo, mokytojo.
Kraują pajutę varovai jau uodžia orą, vis auganti jų minia skrieja savo baimių pėdsakais.
Režisierius Elmaras Senkovas jau pažįstamas Klaipėdos žiūrovams – 2018 m. režisavo spektaklį „Mama Drąsa“, pelniusį net du „Auksinius scenos kryžius“: už geriausią režisūrą apdovanotas E. Senkovas, o „Geriausio pagrindinio vaidmens dramos aktoriaus“ nominaciją už Mamos Drąsos vaidmenį pelnė Darius Meškauskas.
„Varovai“ – spektaklis apie žmogaus gebėjimą būti žiauriu, ypač tuomet, kai jis pasireiškia bendrų visuomenės susitarimų rėmuose, mažoje bendruomenėje, kurioje taip nesunku įvyti auką į kampą. „XXI a. teisė kertasi su emocijomis. Ar mes turime teisę nuteisti kitą? Ar žinome, kas yra tiesa? Jei žmogus nužudo žudiką – ar jis tampa žudiku? Ar teisinga, kad 77 žmones pražudęs Andersas Breivikas sėdi patogiame kalėjime? Tai sunkūs, nejaukūs klausimai. Gal dėl to ir reikia spektaklio, kad galėtume juos kelti. Nenoriu teikti atsakymų – tiesiog rodau problemą“, – sako režisierius E. Senkovas.
„Varovai“, jo teigimu, taip pat kalbės apie šeimos ir nedidelio miestelio bendruomenės mikroklimatą bei jame gimstančius baimės demonus. „Mažose bendruomenėse reikia laikytis kartu. Mūsų mažai, dėl to turime būti stiprūs, o stiprūs būsime tik būdami kartu – gal tai viena iš priežasčių, kodėl mažose šalyse toks gyvas nacionalizmas, ksenofobija. Šia prasme pjesė atliepia mūsų šalių – tiek Latvijos, tiek Lietuvos – mikropasaulį“, – svarstė E. Senkovas, paliesdamas dar vieną jautrią temą – mažų visuomenių iš anksto užimamą gynybinę padėtį, nuolatinę priešų paiešką tarp tų, kuriuos laiko svetimais.
