TEATRO REPERTUARAS

Pjesės autorius Gintaras Grajauskas
Režisierė Agnija Leonova
Scenografė ir kostiumų dailininkė Irina Komissarova
Kompozitorius Jonas Jurkūnas
Choreografės: Agnija Šeiko, Inga Kuznecova
Vaizdo menininkas Artis Dzērve
Šviesų dailininkas Julius Kuršis
Režisierės asistentė Jurgita Rudėnaitė
Režisierės padėjėjas Vaidas Jočys

Vaidina:

Vyras – Jonas Baranauskas
Žmona – Toma Gailiutė
Angelas – Mikalojus Urbonas / Marius Povilas Elijas Martynenko
Bičiukas – Karolis Maiskis
Kuratorius – Linas Lukošius
Pirmoji EI – Renata Idzelytė
Antroji EI – Eglė Barauskaitė
Pirmasis EI – Jonas Viršilas
Trolis – Arnoldas Eisimantas
Chirurgas – Rimantas Pelakauskas
Brolis – Liudas Vyšniauskas
Duktė – Justina Vanžodytė
Politikas – Vaidas Jočys
Čyteris – Donatas Švirėnas
Kortana – Karolina Kontenytė

Pjesė „Tinklas“ parašyta prieš keletą metų. Tačiau dabar, kai pandemijos metu didelė žmonijos dalis buvo uždaryta saviizoliacijai ir žmonių gyvenimas persikėlė į virtualybę, ji tapo neįtikėtinai aktuali. Netolima ateitis, apie kurią kalbama pjesėje, atėjo greičiau, negu galėjome įsivaizduoti.

„Tinklas“ – tai šiuolaikinio Jobo istorija. Apie žmogų, netekusį viso gyvenimo. Ir jis to net nepastebėjo, nes aplinkui egzistuoja virtualus pasaulis, kuriame yra viskas, ko tik galima užsigeisti. Nors tai tik iliuzija, bet labai patraukli ir įtikinama. Su 3D vaizdu bei high-end garsu. Technologijos tapo ir žmogaus gelbėtoju, ir kalėjimu. Ir tas žmogus būna sau toje tobuloje kosminėje tuštumoje. Ir įsivaizduoja, kad viskas tebėra, kad niekas nedingo.

„Tinkle“ uždarytas ne tik pjesės pagrindinis herojus, bet ir visi žmonės. Palaipsniui jis vis labiau tolsta nuo tikrojo gyvenimo. Kiekvienas bendravimas veda prie dar aiškesnio suvokimo, jog jis nebesupranta esminių dalykų – apie save ir artimuosius. Jo egzistencija užlieta bereikšmės informacijos srautu. Jis nori išsiveržti iš šio beprasmybės sūkurio. Galiausiai suteikiama galimybė susitikti akis į akį su savo priklausomybe.

„Tinklas“ – tai spektaklis apie žmogaus psichologinę, emocinę ir dvasinę savijautą technologizacijos laikotarpiu, aktualus kiekvienam šiuolaikiniam žiūrovui. Šiandien pjesės ir spektaklio idėjos nuskamba, iš tiesų, kiek pranašiškai.

Agnija Leonova – jauna ir perspektyvi režisierė, dirbusi kartu su dramaturgu M. Vildžiumi kuriant spektaklį „Sapiens“ Juozo Miltinio dramos teatre; Oskaro Koršunovo teatre kartu su kūrybine komanda kūrė scenarijus spektakliams „Y karta“ ir „Y: Alisa“ (pastarasis nominuotas dviem „Auksiniams scenos kryžiams“, viena iš nominacijų buvo už kolektyvinį scenarijaus rašymą); kartu su dramaturgu V. Labanausku rašė scenarijų gatvės spektakliui „Ar aš Don Kichotas?“; dirbo režisieriaus asistente, statant O. Koršunovo spektaklius „Katedra“, „Žuvėdra“ ir „Rusiškas romanas“; 2013–2019 m. dirbo režisieriaus asistente ir aktore „Suzuki Company of Toga“ Japonijoje.

Pastaba – dėl neįprastos scenografijos žiūrovai yra sodinami tik balkone. Žiūrovų skaičius ribotas.

Spaudoje:

Spektaklio „Tinklas“ premjera Klaipėdos dramos teatre
Gintaras Grajauskas: paradoksas, kad šiuolaikinis žmogus gyvena netikrą gyvenimą ir yra tuo visiškai patenkintas
Spektaklio „Tinklas“ kūrėjai: dramaturgas Gintaras Grajauskas turi aiškią viziją

Pjesės autorius Gintaras Grajauskas
Režisierė Agnija Leonova
Scenografė ir kostiumų dailininkė Irina Komissarova
Kompozitorius Jonas Jurkūnas
Choreografės: Agnija Šeiko, Inga Kuznecova
Vaizdo menininkas Artis Dzērve
Šviesų dailininkas Julius Kuršis
Režisierės asistentė Jurgita Rudėnaitė
Režisierės padėjėjas Vaidas Jočys

Vaidina:

Vyras – Jonas Baranauskas
Žmona – Toma Gailiutė
Angelas – Mikalojus Urbonas / Marius Povilas Elijas Martynenko
Bičiukas – Karolis Maiskis
Kuratorius – Linas Lukošius
Pirmoji EI – Renata Idzelytė
Antroji EI – Eglė Barauskaitė
Pirmasis EI – Jonas Viršilas
Trolis – Arnoldas Eisimantas
Chirurgas – Rimantas Pelakauskas
Brolis – Liudas Vyšniauskas
Duktė – Justina Vanžodytė
Politikas – Vaidas Jočys
Čyteris – Donatas Švirėnas
Kortana – Karolina Kontenytė

Pjesė „Tinklas“ parašyta prieš keletą metų. Tačiau dabar, kai pandemijos metu didelė žmonijos dalis buvo uždaryta saviizoliacijai ir žmonių gyvenimas persikėlė į virtualybę, ji tapo neįtikėtinai aktuali. Netolima ateitis, apie kurią kalbama pjesėje, atėjo greičiau, negu galėjome įsivaizduoti.

„Tinklas“ – tai šiuolaikinio Jobo istorija. Apie žmogų, netekusį viso gyvenimo. Ir jis to net nepastebėjo, nes aplinkui egzistuoja virtualus pasaulis, kuriame yra viskas, ko tik galima užsigeisti. Nors tai tik iliuzija, bet labai patraukli ir įtikinama. Su 3D vaizdu bei high-end garsu. Technologijos tapo ir žmogaus gelbėtoju, ir kalėjimu. Ir tas žmogus būna sau toje tobuloje kosminėje tuštumoje. Ir įsivaizduoja, kad viskas tebėra, kad niekas nedingo.

„Tinkle“ uždarytas ne tik pjesės pagrindinis herojus, bet ir visi žmonės. Palaipsniui jis vis labiau tolsta nuo tikrojo gyvenimo. Kiekvienas bendravimas veda prie dar aiškesnio suvokimo, jog jis nebesupranta esminių dalykų – apie save ir artimuosius. Jo egzistencija užlieta bereikšmės informacijos srautu. Jis nori išsiveržti iš šio beprasmybės sūkurio. Galiausiai suteikiama galimybė susitikti akis į akį su savo priklausomybe.

„Tinklas“ – tai spektaklis apie žmogaus psichologinę, emocinę ir dvasinę savijautą technologizacijos laikotarpiu, aktualus kiekvienam šiuolaikiniam žiūrovui. Šiandien pjesės ir spektaklio idėjos nuskamba, iš tiesų, kiek pranašiškai.

Agnija Leonova – jauna ir perspektyvi režisierė, dirbusi kartu su dramaturgu M. Vildžiumi kuriant spektaklį „Sapiens“ Juozo Miltinio dramos teatre; Oskaro Koršunovo teatre kartu su kūrybine komanda kūrė scenarijus spektakliams „Y karta“ ir „Y: Alisa“ (pastarasis nominuotas dviem „Auksiniams scenos kryžiams“, viena iš nominacijų buvo už kolektyvinį scenarijaus rašymą); kartu su dramaturgu V. Labanausku rašė scenarijų gatvės spektakliui „Ar aš Don Kichotas?“; dirbo režisieriaus asistente, statant O. Koršunovo spektaklius „Katedra“, „Žuvėdra“ ir „Rusiškas romanas“; 2013–2019 m. dirbo režisieriaus asistente ir aktore „Suzuki Company of Toga“ Japonijoje.

Pastaba – dėl neįprastos scenografijos žiūrovai yra sodinami tik balkone. Žiūrovų skaičius ribotas.

Spaudoje:

Spektaklio „Tinklas“ premjera Klaipėdos dramos teatre
Gintaras Grajauskas: paradoksas, kad šiuolaikinis žmogus gyvena netikrą gyvenimą ir yra tuo visiškai patenkintas
Spektaklio „Tinklas“ kūrėjai: dramaturgas Gintaras Grajauskas turi aiškią viziją

Pjesės autorius Gintaras Grajauskas
Režisierė Agnija Leonova
Scenografė ir kostiumų dailininkė Irina Komissarova
Kompozitorius Jonas Jurkūnas
Choreografės: Agnija Šeiko, Inga Kuznecova
Vaizdo menininkas Artis Dzērve
Šviesų dailininkas Julius Kuršis
Režisierės asistentė Jurgita Rudėnaitė
Režisierės padėjėjas Vaidas Jočys

Vaidina:

Vyras – Jonas Baranauskas
Žmona – Toma Gailiutė
Angelas – Mikalojus Urbonas / Marius Povilas Elijas Martynenko
Bičiukas – Karolis Maiskis
Kuratorius – Linas Lukošius
Pirmoji EI – Renata Idzelytė
Antroji EI – Eglė Barauskaitė
Pirmasis EI – Jonas Viršilas
Trolis – Arnoldas Eisimantas
Chirurgas – Rimantas Pelakauskas
Brolis – Liudas Vyšniauskas
Duktė – Justina Vanžodytė
Politikas – Vaidas Jočys
Čyteris – Donatas Švirėnas
Kortana – Karolina Kontenytė

Pjesė „Tinklas“ parašyta prieš keletą metų. Tačiau dabar, kai pandemijos metu didelė žmonijos dalis buvo uždaryta saviizoliacijai ir žmonių gyvenimas persikėlė į virtualybę, ji tapo neįtikėtinai aktuali. Netolima ateitis, apie kurią kalbama pjesėje, atėjo greičiau, negu galėjome įsivaizduoti.

„Tinklas“ – tai šiuolaikinio Jobo istorija. Apie žmogų, netekusį viso gyvenimo. Ir jis to net nepastebėjo, nes aplinkui egzistuoja virtualus pasaulis, kuriame yra viskas, ko tik galima užsigeisti. Nors tai tik iliuzija, bet labai patraukli ir įtikinama. Su 3D vaizdu bei high-end garsu. Technologijos tapo ir žmogaus gelbėtoju, ir kalėjimu. Ir tas žmogus būna sau toje tobuloje kosminėje tuštumoje. Ir įsivaizduoja, kad viskas tebėra, kad niekas nedingo.

„Tinkle“ uždarytas ne tik pjesės pagrindinis herojus, bet ir visi žmonės. Palaipsniui jis vis labiau tolsta nuo tikrojo gyvenimo. Kiekvienas bendravimas veda prie dar aiškesnio suvokimo, jog jis nebesupranta esminių dalykų – apie save ir artimuosius. Jo egzistencija užlieta bereikšmės informacijos srautu. Jis nori išsiveržti iš šio beprasmybės sūkurio. Galiausiai suteikiama galimybė susitikti akis į akį su savo priklausomybe.

„Tinklas“ – tai spektaklis apie žmogaus psichologinę, emocinę ir dvasinę savijautą technologizacijos laikotarpiu, aktualus kiekvienam šiuolaikiniam žiūrovui. Šiandien pjesės ir spektaklio idėjos nuskamba, iš tiesų, kiek pranašiškai.

Agnija Leonova – jauna ir perspektyvi režisierė, dirbusi kartu su dramaturgu M. Vildžiumi kuriant spektaklį „Sapiens“ Juozo Miltinio dramos teatre; Oskaro Koršunovo teatre kartu su kūrybine komanda kūrė scenarijus spektakliams „Y karta“ ir „Y: Alisa“ (pastarasis nominuotas dviem „Auksiniams scenos kryžiams“, viena iš nominacijų buvo už kolektyvinį scenarijaus rašymą); kartu su dramaturgu V. Labanausku rašė scenarijų gatvės spektakliui „Ar aš Don Kichotas?“; dirbo režisieriaus asistente, statant O. Koršunovo spektaklius „Katedra“, „Žuvėdra“ ir „Rusiškas romanas“; 2013–2019 m. dirbo režisieriaus asistente ir aktore „Suzuki Company of Toga“ Japonijoje.

Pastaba – dėl neįprastos scenografijos žiūrovai yra sodinami tik balkone. Žiūrovų skaičius ribotas.

Spaudoje:

Spektaklio „Tinklas“ premjera Klaipėdos dramos teatre
Gintaras Grajauskas: paradoksas, kad šiuolaikinis žmogus gyvena netikrą gyvenimą ir yra tuo visiškai patenkintas
Spektaklio „Tinklas“ kūrėjai: dramaturgas Gintaras Grajauskas turi aiškią viziją

Pjesės autorius Tadeusz Słobodzianek
Iš lenkų kalbos vertė Rolandas Rastauskas

Režisierius Oskaras Koršunovas
Scenografas Gintaras Makarevičius
Kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė
Lėlių kūrėja Julija Skuratova
Kompozitorius Gintaras Sodeika
Chormeisteris Alfonsas Vildžiūnas
Vaizdo projekcijų autorius Mikas Žukauskas
Šviesų dailininkas Julius Kuršys
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Režisieriaus padėjėjai: Urtė Sėjūnaitė, Augtumas Danielius Harner, Deivydas Valenta

Trukmė 3.30 (su pertrauka)

1941-aisiais mažame Lenkijos Jedvabno miestelyje įvyko sunkiai suvokiamas dalykas: vietiniai žydai, Jedvabno gyventojai, buvo uždaryti daržinėje ir sudeginti gyvi. Jų žudikai buvo ne iš pragaro atvykę monstrai, o patys paprasčiausi žmonės – žydų kaimynai ir bendraklasiai, kadaise galbūt sėdėję viename suole. Kartu žaidę, krėtę išdaigas, svajoję, kuo bus užaugę.

„Mūsų klasė“ nėra įprasta pjesė apie gėrį ir blogį, aukas ir budelius. Čia kiekvienas personažas vertas nors ir nedidelės žmogiškos užuojautos. Ir kiekvienas neša vis sunkėjančią gyvenimo klaidų naštą. Nuo vaikiško pasipuikavimo, nenoro pažvelgti į kitą žmogų kaip į sau lygų iki masinių žudynių – ne toks jau ilgas kelias, kaip galėtų atrodyti.

Pjesės „Mūsų klasė“ veiksmas apima ilgą laiko tarpą – nuo 1925 m. iki šių dienų. Aštuoniasdešimt metų – tokios apimties medžiaga literatūroje prašytųsi epinio romano. T. Słobodzianekas sugebėjo ją sukoncentruoti į neilgą pjesę, ir per vienos klasės mokinių gyvenimus parodyti visą XX a. Jis nebando nieko smerkti ar teisinti – tiesiog nešališku balsu pasakoja apie sudėtingus žmonių gyvenimus, ir tas pasakojimas tampa universaliu, kalbančiu apie žmogaus prigimtį, apie visos žmonijos praeitį, dabartį, ir – deja, bet visai tikėtina – ateitį.

„Nežinau, kur prasideda šita istorija. Žinau, kur ji nepasibaigia.“ T. Słobodzianek

ĮSPĖJIMAS: spektaklio metu yra rūkoma, naudojami „Strobe“ žibintai ir garso efektai.

 © Kemel photography