TEATRO REPERTUARAS

Gerbiami lankytojai, sekame naujausius LR Vyriausybės nutarimus dėl visuomenės saugumo užtikrinimo ir atšaukiame spektaklius nuo spalio 29 d. iki gruodžio 17 d.
Turintiems bilietus į spektaklius nuo lapkričio 12 d. iki gruodžio 17 d. bilietų grąžinimo terminas – dvi savaitės nuo neįvykusio spektaklio.
Pinigus už įsigytus bilietus galite susigrąžinti kasose, kuriose pirkote arba internetu. Jei bilietus įsigijote teatro kasoje, rašykite el. p.: info@tiketa.lt, nurodykite bilietų Nr., vardą, pavardę ir banko sąskaitos nr., į kurią norite, kad būtų grąžinti pinigai.
Jei nutarsite pinigų nesusigražinti – tariame ačiū už investiciją į kultūrą.

Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: lina@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.

Premjera 2016 09 13

2 dalių drama

Pjesės autorius August Strindberg  
Iš švedų kalbos vertė Eugenija Stravinskienė

Režisierė Māra Ķimele
Scenografas Reinis Suhanovs
Kostiumų dizainerė Baiba Litina
Šviesų dailininkas Mantvydas Poškus
Režisierės padėjėjas Vaidas Jočys

Vaidina:
Rotmistras – Darius Meškauskas
Laura – Aldona Bendoriūtė
Berta – Karolina Kontenytė
Junas – Igoris Reklaitis
Ponia Alving – Jūratė Jankauskaitė
Margret – Nijolė Sabulytė
Daktaras Estermakas – Vaidas Jočys
Noidas – Marius Pažereckas
Ema – Radvilė Bronušaitė
Guvernantė – Kamilė Andriuškaitė

Trukmė 2 val. 30 min.

Kaip žmonės, kadaise neabejotinai mylėję vienas kitą, pasirengę atiduoti į kito rankas savo gyvenimą, pamažu ima tolti vienas nuo kito? Kokiu būdu tie, regis, nedideli ir nesvarbūs skirtumai, kiek kitoks požiūris į pasaulį, staiga tampa esmine kliūtimi susikalbėjimui? Kodėl tie, kurie mylėjo vienas kitą, nutolsta, užsidaro savo privačiuose pasaulėliuose, o meilę pamažu pakeičia iš pradžių abejingumas, o paskui ir atvira neapykanta? Kaip mes išmokstame to baisaus meno vienas kitą iš lėto nuodyti tylia pagieža, o paskui apskritai paskelbiame vienas kitam ir visai atvirą negailestingą karą? Kodėl mylimieji nustoja mylėti? Kodėl po gražių pažadų „ir laimėje, ir varge, kol mirtis mus išskirs“ žmonės ima kurti pragarą vienas kitam ir svajoti, kad ta mirtis kuo greičiau juos išskirtų? Strindbergas savo pjesėje tiksliai ir negailestingai analizuoja paskutiniąją šios nepastebimos transformacijos fazę – baisią savo nenumaldomai augančią neapykantą.

Augustas Strindbergas (1849–1912) – švedų rašytojas bei dramaturgas, viena svarbiausių teatro figūrų pasaulyje, pelnytai laikomas moderniojo teatro pradininku.
A. Strindbergas – neįtikėtinai spalvinga ir įvairiapusiška asmenybė. Strindbergas ne tik kūrė romanus bei dramas – jo raštų rinkinį sudaro 72 tomai. Jis studijavo kinų kalbą, rašė orientalistikos, lingvistikos, etnografijos, istorijos, biologijos, astronomijos, astrofizikos, matematikos mokslinius darbus.
Anuometinę Švedijos visuomenę Strindbergo kūryba gerokai piktino. Aštrios temos, moderni kalba, požiūrio naujumas – visai ne tai, ko laukia tradicinė pramogaujanti publika. Net garsioji „Freken Julija“ Švedijoje buvo pastatyta tik praėjus dvidešimčiai metų po jos sukūrimo.
Psichologinę dramą „Tėvas“ Augustas Strindbergas parašė 1887 metais – likus vos metams iki autobiografiniais motyvais sukurto atviro ir skaudaus romano „Pamišėlio išpažintis“ pasirodymo.
Latvių režisierė Mara Kimelė – viena žinomiausių Latvijos teatro figūrų. 1969 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje, A. Efroso mokinė. 1969–1989 m. Valmieros dramos teatro režisierė. 1975–1993 m. dėstė aktoriaus meistriškumą ir režisūrą Latvijos Jazepo Vytuolio konservatorijoje Rygoje (nuo 1991 m. Latvijos Jazepo Vytuolio muzikos akademija), nuo 1996 m. – Latvijos kultūros akademijoje Rygoje. 1990–1993 m. teatro „Kabata“ Rygoje, 1994–1996 m. ir nuo 2003 m. Naujojo Rygos teatro režisierė. Klaipėdos dramos teatre Mara Kimelė 2012 m. yra pastačiusi P. U. Enkvisto (P. O. Enquist) psichologinę dramą „Lūšies valanda“.

VII Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje šis spektaklis pelnė daugiausia apdovanojimų. Geriausia festivalio režisiere pripažinta Mara Kimelė. Už pagrindinį rotmistro Adolfo vaidmenį šiame spektaklyje apdovanotas ir geriausiu festivalio aktoriumi tituluotas Darius Meškauskas. Geriausia aktore tapo Aldona Bendoriūtė, tame pačiame spektaklyje sukūrusi rotmistro žmonos Lauros vaidmenį. Geriausia jaunąja aktore vertinimo komisijos išrinkta Karolina Kontenytė, šioje dramoje vaidinanti dukterį Bertą.

Festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ aktorė Aldona Bendoriūtė už Lauros vaidmenį šiame spektaklyje pripažinta geriausia aktore. Už geriausią nepagrindinį vaidmenį Klaipėdos dramos teatro spektaklyje „Tėvas“ įvertinta aktorė Nijolė Sabulytė.

Už vaidmenį šiame spektaklyje Darius Meškauskas pelnė „Auksinį scenos kryžių”. Geriausia antro plano aktore šiuose prestižiniuose apdovanojimuose pripažinta ir Karolina Kontenytė.

Spaudoje:
Ingrida Ragelskienė: Klaipėdiečių „Tėvo” recenzija: meistriško dvasinio charakirio nuojauta (www.kultura.lrytas.lt)
Valentina Žigienė: M. Kimelė: geriausiai jaučiuosi genijų draugijoje (www.diena.lt)
Rūta Oginskaitė: Kalėdos Rotmistro namuose (www.menufaktura.lt)

Spektaklis gali būti rodomas su vertimu į anglų kalbą. Dėl vertimo poreikio kontaktuoti: 8 659 07931

© Remigijaus TREIGIO nuotr.

© Donato RAVAIČIO video

Gerbiami lankytojai, sekame naujausius LR Vyriausybės nutarimus dėl visuomenės saugumo užtikrinimo ir atšaukiame spektaklius nuo spalio 29 d. iki gruodžio 17 d. 
Turintiems bilietus į spektaklius nuo lapkričio 12 d. iki gruodžio 17 d. bilietų grąžinimo terminas – dvi savaitės nuo neįvykusio spektaklio. 
Pinigus už įsigytus bilietus galite susigrąžinti kasose, kuriose pirkote arba internetu. Jei bilietus įsigijote teatro kasoje, rašykite el. p.: info@tiketa.lt, nurodykite bilietų Nr., vardą, pavardę ir banko sąskaitos nr., į kurią norite, kad būtų grąžinti pinigai.
Jei nutarsite pinigų nesusigražinti – tariame ačiū už investiciją į kultūrą.

Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: lina@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.

Premjera 2016 09 13

2 dalių drama

Pjesės autorius August Strindberg  
Iš švedų kalbos vertė Eugenija Stravinskienė

Režisierė Māra Ķimele
Scenografas Reinis Suhanovs
Kostiumų dizainerė Baiba Litina
Šviesų dailininkas Mantvydas Poškus
Režisierės padėjėjas Vaidas Jočys

Vaidina:
Rotmistras – Darius Meškauskas
Laura – Aldona Bendoriūtė
Berta – Karolina Kontenytė
Junas – Igoris Reklaitis
Ponia Alving – Jūratė Jankauskaitė
Margret – Nijolė Sabulytė
Daktaras Estermakas – Vaidas Jočys
Noidas – Marius Pažereckas
Ema – Radvilė Bronušaitė
Guvernantė – Kamilė Andriuškaitė

Trukmė 2 val. 30 min.

Kaip žmonės, kadaise neabejotinai mylėję vienas kitą, pasirengę atiduoti į kito rankas savo gyvenimą, pamažu ima tolti vienas nuo kito? Kokiu būdu tie, regis, nedideli ir nesvarbūs skirtumai, kiek kitoks požiūris į pasaulį, staiga tampa esmine kliūtimi susikalbėjimui? Kodėl tie, kurie mylėjo vienas kitą, nutolsta, užsidaro savo privačiuose pasaulėliuose, o meilę pamažu pakeičia iš pradžių abejingumas, o paskui ir atvira neapykanta? Kaip mes išmokstame to baisaus meno vienas kitą iš lėto nuodyti tylia pagieža, o paskui apskritai paskelbiame vienas kitam ir visai atvirą negailestingą karą? Kodėl mylimieji nustoja mylėti? Kodėl po gražių pažadų „ir laimėje, ir varge, kol mirtis mus išskirs“ žmonės ima kurti pragarą vienas kitam ir svajoti, kad ta mirtis kuo greičiau juos išskirtų? Strindbergas savo pjesėje tiksliai ir negailestingai analizuoja paskutiniąją šios nepastebimos transformacijos fazę – baisią savo nenumaldomai augančią neapykantą.

Augustas Strindbergas (1849–1912) – švedų rašytojas bei dramaturgas, viena svarbiausių teatro figūrų pasaulyje, pelnytai laikomas moderniojo teatro pradininku.
A. Strindbergas – neįtikėtinai spalvinga ir įvairiapusiška asmenybė. Strindbergas ne tik kūrė romanus bei dramas – jo raštų rinkinį sudaro 72 tomai. Jis studijavo kinų kalbą, rašė orientalistikos, lingvistikos, etnografijos, istorijos, biologijos, astronomijos, astrofizikos, matematikos mokslinius darbus.
Anuometinę Švedijos visuomenę Strindbergo kūryba gerokai piktino. Aštrios temos, moderni kalba, požiūrio naujumas – visai ne tai, ko laukia tradicinė pramogaujanti publika. Net garsioji „Freken Julija“ Švedijoje buvo pastatyta tik praėjus dvidešimčiai metų po jos sukūrimo.
Psichologinę dramą „Tėvas“ Augustas Strindbergas parašė 1887 metais – likus vos metams iki autobiografiniais motyvais sukurto atviro ir skaudaus romano „Pamišėlio išpažintis“ pasirodymo.
Latvių režisierė Mara Kimelė – viena žinomiausių Latvijos teatro figūrų. 1969 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje, A. Efroso mokinė. 1969–1989 m. Valmieros dramos teatro režisierė. 1975–1993 m. dėstė aktoriaus meistriškumą ir režisūrą Latvijos Jazepo Vytuolio konservatorijoje Rygoje (nuo 1991 m. Latvijos Jazepo Vytuolio muzikos akademija), nuo 1996 m. – Latvijos kultūros akademijoje Rygoje. 1990–1993 m. teatro „Kabata“ Rygoje, 1994–1996 m. ir nuo 2003 m. Naujojo Rygos teatro režisierė. Klaipėdos dramos teatre Mara Kimelė 2012 m. yra pastačiusi P. U. Enkvisto (P. O. Enquist) psichologinę dramą „Lūšies valanda“.

VII Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje šis spektaklis pelnė daugiausia apdovanojimų. Geriausia festivalio režisiere pripažinta Mara Kimelė. Už pagrindinį rotmistro Adolfo vaidmenį šiame spektaklyje apdovanotas ir geriausiu festivalio aktoriumi tituluotas Darius Meškauskas. Geriausia aktore tapo Aldona Bendoriūtė, tame pačiame spektaklyje sukūrusi rotmistro žmonos Lauros vaidmenį. Geriausia jaunąja aktore vertinimo komisijos išrinkta Karolina Kontenytė, šioje dramoje vaidinanti dukterį Bertą.

Festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ aktorė Aldona Bendoriūtė už Lauros vaidmenį šiame spektaklyje pripažinta geriausia aktore. Už geriausią nepagrindinį vaidmenį Klaipėdos dramos teatro spektaklyje „Tėvas“ įvertinta aktorė Nijolė Sabulytė.

Už vaidmenį šiame spektaklyje Darius Meškauskas pelnė „Auksinį scenos kryžių”. Geriausia antro plano aktore šiuose prestižiniuose apdovanojimuose pripažinta ir Karolina Kontenytė.

Spaudoje:
Ingrida Ragelskienė: Klaipėdiečių „Tėvo” recenzija: meistriško dvasinio charakirio nuojauta (www.kultura.lrytas.lt)
Valentina Žigienė: M. Kimelė: geriausiai jaučiuosi genijų draugijoje (www.diena.lt)
Rūta Oginskaitė: Kalėdos Rotmistro namuose (www.menufaktura.lt)

Spektaklis gali būti rodomas su vertimu į anglų kalbą. Dėl vertimo poreikio kontaktuoti: 8 659 07931

© Remigijaus TREIGIO nuotr.

© Donato RAVAIČIO video

Pjesės autorius Saulius Šaltenis

Režisierius Eimuntas Nekrošius
Scenografas, šviesų dailininkas Marius Nekrošius
Kostiumų dailininkė Nadežda Gultiajeva
Kompozitorius Antanas Jasenka
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas

Vaidina:
Varpininkas Karvelis – Darius Meškauskas
Lotė – Karolina Kontenytė
Patarėjas Abelis – Edvardas Brazys
Marija – Regina Šaltenytė
Daktaras Zaksas – Igoris Reklaitis
Mokytojas – Vaidas Jočys
Kristijonas – Vidas Jakimauskas / Aurimas Pintulis
Elgeta, buvęs teisėjas; ponaitis Maras – Donatas Švirėnas / Jonas Baranauskas
Kristijono motina – Nijolė Sabulytė
Baltoji kalė – Justina Vanžodytė / Sigutė Gaudušytė

Trukmė 3 val. 20 min. (su pertrauka)

Romano „Kalės vaikai“ inscenizacija, kurią spektakliui parašė pats autorius, rašytojas Saulius Šaltenis, ypač aktuali dabar – laikotarpiu, kai atkurta Lietuva įžengė į šimtmetį.
S. Šaltenio romanas nukelia skaitytojus į XVIII a. Mažąją Lietuvą, pietvakarinę etnografinės Lietuvos dalį, kuri tuo metu buvo pavaldi Prūsijai.
Spektaklyje susipina daugybė klodų: istorinė Lietuvos praeitis, sakmės, prietarai, burtai, užkalbėjimai ir raganavimai, senųjų pagoniškųjų mitų atgarsiai, Šventojo Rašto nuotrupos. Mitologija ir buitis, mirtis ir gyvenimas, amžinybė ir kasdienybė – viskas čia organiškai persipina, keičia vienas kitą. Prisiliečiama prie pačios lietuvių tautos esmės, archajinio, egzistencinio prado, gelminių tautos išlikimo galių. Savo santūrumu, giliomis ir kiek prigesintomis emocijomis, asketiška ir kartu nekrošiškai talpia simbolika spektaklis „Kalės vaikai“ stebėtinai tiksliai perteikia Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos dvasią.

Apdovanojimai:
2019 m. „Padėkos kaukė“ nominacijoje „Metų spektaklis“.
2019 m. už pagrindinį moters vaidmenį „Auksinį scenos kryžių“ pelnė Karolina Kontenytė, atlikusi Lotės vaidmenį spektaklyje „Kalės vaikai“.
2018 m. geriausio spektaklio apdovanojimas XXXIV Rokiškio Lietuvos profesionalių teatrų festivalyje. Donatui Švirėnui įteiktas prizas už geriausią nepagrindinį vaidmenį šiame spektaklyje.
2018 m. festivalyje „Lietuvos teatrų pavasaris“ aktorė Karolina Kontenytė apdovanota prizu už geriausią moters (Lotės) vaidmenį.

Spaudoje:
Rūta Žukė: “Kalės vaikai”: nesuvokiamas simbolizmas ar genialumas?
Ieva Tumanovičiūtė: Profilaktinė saviplaka
Milda Brukštutė: Oro nekeičianti pūga
Reda Milaknienė: Trims valandoms surinkit mobiliuosius
Jūratė Grigaitienė: Kaip tekanti upė
Evelina Zenkutė: “Kalės vaikų” rebusai
Dalia Jakaitė: Mirtis, meilė, atgaila
Ingrida Ragelskienė: „Kalės vaikai“ kosminio teatro epicentre
Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė: Spektaklis „Kalės vaikai“: šaltose lietuviškos atminties gelmėse
Rūta Žukė: Klaipėdos dramos teatras pramynė kelius į Kiniją

Spektaklis rodomas su vertimu į anglų kalbą.

© Dmitrij Matvejev nuotr.

© Donato Ravaičio video

Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijomis,

žiūrovus prašome dėvėti veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo.

Premjera 2020 09 19

Pjesės autorius Maksim Gorkij
Iš rusų kalbos vertė Kazys Kiela
Režisierė Laura Groza
Scenografas Mārtiņš Vilkārsis
Kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė
Šviesų dailininkas Julius Kuršis
Kompozitorius Kārlis Auzāns
Vaizdo menininkas -8
Režisierės asistentė Kornelija Krasilnikovaitė

Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijomis,  žiūrovus prašome dėvėti veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo.

Premjera 2019 10 05

Pjesės autorius Jean Anouilh
Iš prancūzų kalbos vertė Antanas Gudelis

Režisierė Māra Ķimele
Scenografas Toms Jansons
Kostiumų dizainerė Lina Andriukonė
Muzikinis apipavidalinimas Edvinas Vasiljevas
Vaizdo projekcijų dailininkas Rimas Sakalauskas
Šviesų dailininkas Mantvydas Poškus
Režisierės asistentai: Gintaras Grajauskas, Valdas Pelakauskas, Marius Pažereckas

Vaidina:

Antigonė – Iveta Raulynaitytė ir Fausta Semionovaitė
Kreontas – Darius Meškauskas
Ismenė – Ieva Pakštytė / Justina Vanžodytė
Haimonas – Jonas Baranauskas
Auklė – Regina Šaltenytė
Žona, Sargybinis – Liudas Vyšniauskas
Diuranas, Sargybinis – Karolis Maiskis
Budusas, Sargybinis – Jonas Viršilas
Pažas – Elijas Malinauskas
Diskotekos dalyviai: Greta Matuzaitė, Ieva Masalskytė, Gabija Taraškevičiūtė, Rasa Naujokienė, Marius Pažereckas, Giedrė Sungailaitė

Trukmė 1 val. 45 min.

Antigonės istorija atkeliavo iš antikinės Graikijos mito „Septynetas prieš Tėbus“. Antikinėje Sofoklio tragedijoje (442 m. pr. Kr.) Antigonė – dievų įrankis, įrodantis tironui Kreontui, kad dieviškieji įstatymai svarbesni už žmonių sukurtuosius. Tai įrodyti Antigonė gali tik savo mirtimi. Netekęs visko Kreontas suvokia aukštesnįjį teisingumą ir apmąsto pražudytą gyvenimą.

Prancūzų dramaturgo Žano Anujo (Jean Anouilh) Antigonė – jauna mergaitė, ji nėra aklas dievų teisingumo įrankis. Pati renkasi mirtį, kad prieš tironiją ir jos taisykles laimėtų ne dievų įstatymai, o žmogiškumas. Mirtis – vienintelis būdas priversti tironą nusimesti mylinčio valstybės tėvo kaukę. Sveikas protas sako, kad laimėti prieš tironą neįmanoma – jis pernelyg galingas, o Antigonė tik trapi mergaitė. Auka beprasmė. Bet Antigonė nepaiso sveiko proto – jai tai tik dar vienas tirono įrankis, priverčiantis žmones paklusti.

1942 m. prancūzų dramaturgas Žanas Anujis, žinomas kaip vienas iš intelektualiosios dramos pradininkų, perrašė antikinę Sofoklio tragediją „Antigonė“. Tuo metu vyko Antrasis pasaulinis karas, Prancūzija buvo okupuota fašistų. Spektaklio premjera 1943 m. okupuotame Paryžiuje prilygo bombos sprogimui.

Į vakarinius spektaklius žiūrovai įleidžiami nuo 14 metų.

Spektaklis įtrauktas į Kultūros paso paslaugų rinkinį.

Foto: Kemel photography

Premjera 2016 03 17

2 dalių lyrinė komedija

Pjesės autorius Eduardo De Filippo
Iš italų kalbos vertė Eglė Kupšytė

Režisierius Povilas Gaidys
Scenografas, šviesų ir kostiumų dailininkas Artūras Šimonis
Kompozitorius Jonas Jurkūnas
Režisieriaus asistentas Vaidas Jočys

Vaidina:
Lukas Kupjelas – Vaidas Jočys
Končeta – Renata Idzelytė
Tomazinas – Donatas Švirėnas
Ninučia – Toma Gailiutė / Sigutė Gaudušytė
Paskualinas – Liudas Vyšniauskas
Nikolas – Edvardas Brazys
Rafaelis – Jonas Naujokas
Viktoras – Arnoldas Eisimantas
Daktaras – Kazimieras Žvinklys
Kaimynai – Lina Krušnaitė, Alina Mikitavičiūtė, Česlovas Judeikis, Vida Kojelytė, Simona Šakinytė, Linas Lukošius, Jolanta Puodėnaitė, Rasa Naujokienė.

Trukmė 2 val. 5 min. (su pertrauka)

Lukas Kupjelas – paprastas neapolietis, nedidelės spaustuvės darbuotojas, šeimos galva. Su šeima, tiesą sakant, nelabai kas: žmona nuolat burba, sūnus – ne tik lepūnėlis, bet dar ir vagišius. Dukra, ištekėjusi už verslininko, įsimylėjo kitą ir žada su juo pabėgti. Lyg negana to, po namus dar slankioja viskuo nepatenkintas Luko brolis, neturintis kur gyventi. Lukas jau nebeturi vilčių suvaldyti savo griūvantį nedidelį pasaulėlį. Jam dabar svarbiausia – kaip ir kasmet sumeistrauti Kalėdų prakartėlę, mažytę grožio ir harmonijos salelę. Tačiau panašu, kad grožis ir harmonija terūpi tik jam vienam…

Eduardo De Filippo savo pjesėse sugebėjo pratęsti itališkosios Commedia dellarte ir neapolietiškojo dialektinio teatro tradicijas. „Kalėdos Kupjelų namuose“ (1931 m.), beje, ir parašytos Neapolio tarme – tai visiškai nesukliudė pjesei išgarsėti visoje Italijoje, o vėliau ir visoje Europoje.
Eduardo De Filippo pjesės – tarsi pats gyvenimas. Kartais grubus, kartais graudus, dažnai komiškas ir visada spalvingas. Jose puikiai sudera viskas – groteskas, lyrika, gilus psichologizmas ir taiklūs pastebėjimai, o viską vainikuoja sodrus neapolietiškas humoras.

Foto: Algirdas Kubaitis

Premjera 2016 03 17

2 dalių lyrinė komedija

Pjesės autorius Eduardo De Filippo
Iš italų kalbos vertė Eglė Kupšytė

Režisierius Povilas Gaidys
Scenografas, šviesų ir kostiumų dailininkas Artūras Šimonis
Kompozitorius Jonas Jurkūnas
Režisieriaus asistentas Vaidas Jočys

Vaidina:
Lukas Kupjelas – Vaidas Jočys
Končeta – Renata Idzelytė
Tomazinas – Donatas Švirėnas
Ninučia – Toma Gailiutė / Sigutė Gaudušytė
Paskualinas – Liudas Vyšniauskas
Nikolas – Edvardas Brazys
Rafaelis – Jonas Naujokas
Viktoras – Arnoldas Eisimantas
Daktaras – Kazimieras Žvinklys
Kaimynai – Lina Krušnaitė, Alina Mikitavičiūtė, Česlovas Judeikis, Vida Kojelytė, Simona Šakinytė, Linas Lukošius, Jolanta Puodėnaitė, Rasa Naujokienė.

Trukmė 2 val. 5 min. (su pertrauka)

Lukas Kupjelas – paprastas neapolietis, nedidelės spaustuvės darbuotojas, šeimos galva. Su šeima, tiesą sakant, nelabai kas: žmona nuolat burba, sūnus – ne tik lepūnėlis, bet dar ir vagišius. Dukra, ištekėjusi už verslininko, įsimylėjo kitą ir žada su juo pabėgti. Lyg negana to, po namus dar slankioja viskuo nepatenkintas Luko brolis, neturintis kur gyventi. Lukas jau nebeturi vilčių suvaldyti savo griūvantį nedidelį pasaulėlį. Jam dabar svarbiausia – kaip ir kasmet sumeistrauti Kalėdų prakartėlę, mažytę grožio ir harmonijos salelę. Tačiau panašu, kad grožis ir harmonija terūpi tik jam vienam…

Eduardo De Filippo savo pjesėse sugebėjo pratęsti itališkosios Commedia dellarte ir neapolietiškojo dialektinio teatro tradicijas. „Kalėdos Kupjelų namuose“ (1931 m.), beje, ir parašytos Neapolio tarme – tai visiškai nesukliudė pjesei išgarsėti visoje Italijoje, o vėliau ir visoje Europoje.
Eduardo De Filippo pjesės – tarsi pats gyvenimas. Kartais grubus, kartais graudus, dažnai komiškas ir visada spalvingas. Jose puikiai sudera viskas – groteskas, lyrika, gilus psichologizmas ir taiklūs pastebėjimai, o viską vainikuoja sodrus neapolietiškas humoras.

Foto: Algirdas Kubaitis