2020, spalis
Rūšiuoti pagal:
Data
Data
Pavadinimas
Įvykiai:
Svečiai
Svečiai
Viską
Spektakliai
Gastrolės
Laikas
(Ketvirtadienis) 19:00 - 20:00
Vieta
Klaipėdos dramos teatro Kamerinė salė
Apie spektaklį
O ką darytum tu, jei tave kaltintų žmogžudyste?
Dramatugas – Natacha De Poncharra
Kūrybinė komanda – Valentinas Masalskis, Donatas Želvys, Paulius Pinigis, Laima Akstinaitė
Scenografė – Paulė Bocullaitė
Šviesų dailininkas – Artūras Lepiochinas
Vertėja – Akvilė Melkūnaitė
Aktoriai – Donatas Želvys, Paulius Pinigis, Laima Akstinaitė
Trukmė 1 val.
Ši istorija – tai žaisminga metafora apie atstūmimą ir kitoniškumą. Žefis ir Žefas – broliai dvyniai nuo gimimo ir nuo likimo, gimę su žiurkių galvomis, kurias visada turėjo slėpti po kapišonais. Įvairūs jų bandymai rasti sau vietą žmonių bendruomenėje baigiasi nesėkmingai. Tai žmonės, nublokšti į socialinį užribį, kuris taip pat yra visuomejės sudedamoji dalis. Žefis ir Žefas kelia klausimus, bandydami suprasti ir išsiaiškinti, ką jie padarė ne taip, kodėl jie yra kitokie ir ar jie iš tiesų kitokie? Kodėl pasaulis jų nepriima? Jų pasakojama istorija pateikiama kaip liudijimas ar prisipažinimas, kur patys žiūrovai nusprendžia, kas šioje situacijoje yra kaltas.
Organizatorius: Klaipėdos jaunimo teatras
Laikas
(Penktadienis) 19:00 - 21:00
Vieta
Klaipėdos dramos teatro Kamerinė salė
Apie spektaklį
Pjesės autorė – Greta Gudelytė
Režisierės – Greta Gudelytė ir Eglė Kazickaitė
Aktoriai – Kristina Švenčionytė, Ričardas Bartašius, Greta Gudelytė, Eglė Kazickaitė
Kostiumų dizainerės – Erika Jankauskaitė ir Pelkių Tyla
„Nekrozė“ – savotiškas psichologinis trileris, į kurį instaliuoti pagrindiniai šiam žanrui būdingi elementai (nerimas, laukimas, įtampa, klaidinančios situacijos, susierzinimas ir pan.), o „realųjį“ spektaklio pasaulį nuolat transformuoja painūs ritualai, prasmių, ženklų, kaukių ir įvaizdžių metaforika. Kas slypi po tais įvaizdžiais? Kas sudaro įvaizdžio branduolį? Ar sąvoka „žmogiškumas“ netapo tuščiu kevalu?
Trys pagrindiniai spektaklio veikėjai – Viktorija (Greta Kazlauskaitė), Lukas (Ričardas Bartašius) ir Monosofija (Kristina Švenčionytė) – ištisinio, klaidingo savęs įrodinėjimo, laimės troškimo, kritiško požiūrio į kitą asmenį, konkurencijos cikle užstrigę žmonės (jų dalyvavimas neįprastame žaidime dėl didelio piniginio prizo tam tikrais momentais primena Jerry Zucker filmą „Žiurkių lenktynės“). Šių personažų konkurencija pagimdo pavydžių „dievų“ realybę, kurią spektaklio režisierės vadina ,,ego paranoja“. Kiekvieno veikėjo pastangos apsaugoti savo lyderystę, sėkmę, iškelti save paneigiant kitą – tai nenutrūkstamas ego procesas (greičiau, – nenutrūkstamumo iliuzija), stimuliuojamas nesupratimų ir nesu(si)vokimų, dangstomas dvasiniu materializmu. Deja, spektaklio veikėjai iš „aš“ ar „mano“ įvaizdžių negali sukurti tvirtai egzistuojančios realybės, todėl pastangos gyventi nenutrūkstamumo, amžinumo iliuzijoje sukelia didžiulę įtampą.
Ar įmanoma ištrūkti iš kalėjimo, kuriame žmogus pats save įkalina? Kas tas Ariadnės siūlas, išvesiantis veikėjus iš painaus labirinto? Spektaklio „Nekrozė“ kūrėjai neišsisukinėja, tačiau ir vienintelio atsakymo nepateikia. Galbūt vienintelis būdas išsilaisvinti iš kankinančios ego diktatūros yra savo paties laikinumo suvokimas? Gal išsivaduoti iš labirinto galima tik atsakant į tūkstančius erzinančių, gaišinančių, skaudinančių klausimų? O gal reikia užsiimti alchemija, ieškoti haliucinacinės „dievų pasaulio“ amžinybės, kurioje nevaldomas ego kaip nekrozė ims plisti fiziniame ir dvasiniame kūne?
Trukmė: 2 val.
Organizatorius: VšĮ Apeirono teatras
Laikas
(Sekmadienis) 11:00 - 12:40
Vieta
Dramos teatro kamerinė salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Apie spektaklį
Interaktyvus šokio ir judesio spektaklis
Interaktyvus šokio ir judesio spektaklis 12 – 24 mėn. kūdikiams „Debesų žaidynės“.
Spektaklio choreografė ir režisierė Laura Geraščenko
Scenografė ir kostiumų dailininkė Angelina Furmaniuk – Savickienė
Muzikos autorius Kristijonas Lučinskas
Šviesų dailininkas Mantvydas Poškus
Šokėjai ir aktoriai:
Elinga Serapinaitė, Kamilė Andriuškaitė, Jonas Viršilas, Darius Berulis, Kristupas Biržietis
Trukmė: 40 min.
Šokio teatras “Judesio Erdvė” pristato “Debesų žaidynes” – interaktyvų šokio ir judesio spektaklį, skirtą 12-24 mėnesių kūdikiams bei jų tėveliams. Tai antroji spektaklių kūdikiams trilogijos dalis.
,,Debesų gaudyklės“ tęsinyje žiūrovų lauks keturi aktoriai, kurie tapo Debesų šeima – Tėtis, Mama ir du vaikai. Per muzikos garsus, besikeičiančias šviesas ir objektus, kūdikiai ir tėveliai bus įtraukti į sekamą istoriją – apie tai, kaip Debesis Tėtis ir Debesis Mama, pažadinti lietaus garsų, pradeda dar vieną dieną, kaip sekasi ryte pabudinti savo vaikus, kaip ieškomi kasdieniai kompromisai ir apie tai, kaip gera šnekučiuojantis gerti rytinę lietaus arbatą.
Pagrindinė spektaklio idėja – sukurti saugią erdvę, kurioje kūdikiai nuo spektaklio pradžios gali eksperimentuoti, laisvai judėti ir žaisti kartu su aktoriais, kurioje lavinamas jų smalsumas, judrumas, kuriamas tarpusavio ryšys.
Būtent 18-24 mėnesių amžiaus laikotarpyje vystosi kūdikio suvokimas ,,kas aš?“ ir ,,kas čia?“. Antrąja spektaklių trilogijos dalimi norima pabrėžti šeimos svarbą vaiko gyvenime. Šeima – tai vaiko saugumo ir meilės šaltinis bei pamatas. Tėveliams žaidžiant su vaikais, skiriant jiems savo laiko, ugdomas bendrumo jausmas. Tokiu amžiaus laikotarpiu ypač svarbus tėvų buvimas šalia ir vaiko atradimų patvirtinimas.
Bilietas yra skirtas dviems asmenims (kūdikiui ir vienam iš tėvų). Vietų skaičius ribotas.
Bilietai negrąžinami ir nekeičiami.
Žiūrovai, pavėlavę atvykti laiku, į spektaklį – neįleidžiami.
Organizatorius: Šokio teatras Judesio erdvė, VšĮ
Laikas
(Antradienis) 19:00 - 20:00
Vieta
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Apie spektaklį
Premjera 2018
Premjera 2018 m. gruodžio 13 d.
Kūrybinė komanda: Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė, Asta Zacharovaitė, Marija Žemaitytė
Dramaturgijos asistentė: Kristina Steiblytė
Kostiumų dailininkė: Rūta Lendraitytė
Šviesų dailininkas: Julius Kuršis
Garso režisierius: Laurynas Milinis
Trukmė: 1 val.
Kas bendro tarp renesansinės gražuolės, rašytojos su skarele ir tarybinės herojės? Jos trys, pasikvietusios dar būrį draugių, veržiasi ant scenos, kad papasakotų visiems, ką reiškia būti moterimi Lietuvoje. Šalyje, kur žurnalas „Tik vyrams“ vis dar tyčiojasi iš emancipacijos, kur tarpukariu organizuotas mados teismas ir moteriai mylėti moterį buvo geriausia apsimetus vyru, kur romantiška meilė greitai nuvesdavo į blogąją istorijos pusę, kur vienoms pirmųjų Europoje suteikta teisė balsuoti, kur žibutės daigams vis dar sunku įsitvirtinti ir pražysti, o aktorės vis dar reikalingiausios vaidinti jaunoms mylimosioms arba jų motinoms.
Scenoje greta Astos, Ievos, Marijos, Rugilės ir Vaivos pasirodys ir Lietuvos istorijoje vietą išsikovojusios Barbora, Bona, Dalia, Julija, Marytė ir Teklė. Kartu jos papasakos, kokios yra dabartinės jaunos Lietuvos moterys ir kokia tradicija jas pagimdė. O Vyresnės kolegės primins ir tai, kokia nedraugiška moterims gali būti Lietuvos istorija: vietos joms čia ne tiek ir daug, o visos į ją prasibrovusios čia dažniausiai įsitvirtina dėl savo grožio arba galios nulemti vyrų sprendimus. Bet ką daryti, jei nori būti savo šalies istorijos dalis, nors nesi nei išskirtinė gražuolė, nei baisiai galinga? Gal sudeginti tokį moterų vaizdavimą ir atlikus raganišką šokį imtis savo darbais kurti naują tradiciją?
Tikri, tikrais faktais paremti ir išgalvoti pasakojimai spektaklio-koncerto „Graži ir ta galinga“ žiūrovus nukels ne tik į skirtingus istorinius laikotarpius, bet ir į skirtingus moters gyvenimo tarpsnius, suskambančius skirtingais muzikos stiliais. Nuoširdų susijaudinimą keis juokingos istorijos, o jas – arši ironija. Bus pasakyta tai, ko negalima sakyti ir pasijuokta iš to, kas nebūtinai juokinga. Kad sužydėjusios žibutės papuoštų išdidžias moterų, vyrų ir visų įsitaisiusių tarpe, galvas.
Laikas
(Ketvirtadienis) 19:00 - 20:00
Vieta
Klaipėdos dramos teatro Kamerinė salė
Apie spektaklį
Premjera 2016 10 01
Dramatugas – Patrick Süskind
Režisierius – Valentinas Masalskis
Scenografė – Renata Valčik
Vaidina – Donatas Želvys
Trukmė 1 val.
Vieno veiksmo pjesė „Kontrabosas“ – tai paralelė į mūsų pačių kasdienybę. Dabartinė garbėtroškų ir narcizų visuomenė kasdien mokosi tą pačią pamoką kaip ir P. Süskind dramos herojus – pervertinus savo galimybes, lieka protestuoti prieš tavo talento nepastebėjusi pasaulį ir jo nekęsti. Arba galų gale suvokti, kad esi tik vienas didelio orkestro instrumentas, greičiausiai net ne kontrabosas, o barškutis.
Spektaklis „Kontrabosas“ – tai tragikomiškas savimi, muzika ir pasauliu nusivylusio kontrabosisto monologas. Jame žiūrovui atskleidžiama mažo žmogaus drama: kaip susitaikyti su tuo, kad niekada neatliksi solo partijos, kad niekada nestovėsi pirmoje eilėje, kad savo paties gyvenime esi tik antraeilis veikėjas.
Organizatorius: Klaipėdos jaunimo teatras
Laikas
(Penktadienis) 19:00 - 20:10
Vieta
Klaipėdos dramos teatro Kamerinė salė
Apie spektaklį
Režisierė Greta Gudelytė
Aktorės Eglė Kazickaitė ir Greta Gudelytė
Muzika Saulius Petreikis
Ritualinis veiksmas „Ašmenys“, sukurtas remiantis lietuvių poetės, prozininkės, dramaturgės, aktorės Birutės Pūkelevičiūtės eilėraščių rinkiniu „Metūgės“. Šis eilėraščių rinkinys, alsuojantis erotine, tai švelnia, tai laukine mylinčios moters jausena, prasiveržusiais iš pasąmonės pasakojimais, Lietuvoje buvo priskirtas moralės ir dorovės nuosmūkio pavyzdžiui. Pokario Lietuvai buvo netikėta, kad įvardis „Ji“ tampa aktyviuoju veikėju, nebe vien vyriškojo ego priedėliu. K.Bradūnas rašė: ,,Biologinis moters pradas ir nežabotas vitališkumas gožte užgožia ištisus eilėraščius.”
Pūkelevičiūtės poetinis pasaulis ir subjektas sukurtas dar prieš išplintant feministinės kritikos teorijoms, todėl daug užtarėjų ji nesulaukė. Bet faktas – būtent B. Pūkelevičiūtės eilėraštis ,,The Cry of Rachel”, buvo įtrauktas į pasaulinės poezijos antologiją šalia A.Rimbaud, R.Frosto, V.B.Yeatso…
Ritualiniame veiksme „Ašmenys“ Apeirono teatro kūrėjos neieško atramų, neketina ginti teisių ar skelbti revoliucijos – tiesiog ieško kalbėsenos, gebėsiančios perteikti B. Pūkelevičiūtės poezijoje, biografijoje įskaitytas patirtis, kurios jungiamos su asmeninėmis patirtimis.
Veiksmo „Ašmenys“ ašis sukasi apie jaunų moterų vienatvę – susvetimėjusioj šaly, karo nuojautose. Pagrindinis krūvis čia tenka klausimui: ką reiškia būti moterimi kūrėja Lietuvoje? Artimas santykis su kūryba įveda dar vieną svarbią temą: savitą nuodėmės suvokimą ir poreikį išsivaduoti iš tradicinės moralės primestų gniaužtų.
Tai moterys, kurios dirba, kenčia, džiaugiasi, bijo, gimdo, laidoja savo mirusiuosius. Jos privalo pasikliauti savimi – nėra kas jas apgintų. Jų tvirtybė kyla iš jų pačių.
Poetinio veiksmo “Ašmenys ” raiškai pasirinkta asociatyvi, fizinė kūno kalba su ašmenimis ir per ašmenis. “Dvigubo dugno” efektas iš tiesų yra visokeriopa moters atvertis, todėl poetiniame veiksme kaitaliojama tai kas yra matoma ir kas slypi už regimybės, tai kas tik nujaučiama ir kas akivaizdu.
Tai nepaliaujamos savęs, autentiškos būties ir gyvenimo prasmės paieškos.
Trukmė: 1 val. 10 min.
Organizatorius: VšĮ Apeirono teatras
Laikas
(šeštadienis) 18:00 - 19:30
Vieta
Dramos teatro Mažoji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Apie spektaklį
Dramaturgas: Ingmar
Dramaturgas: Ingmar Villqist
Iš lenkų kalbos vertė: Rolandas Rastauskas
Režisierius: Valentinas Masalskis
Scenografė ir kostiumų dailininkė: Paulė Bocullaitė
Kompozitorius: Edvinas Vasiljevas
Šviesų dailininkas: Artūras Lepiochinas
Vaidina: Laima Akstinaitė ir Paulius Pinigis
Trukmė 1 val.
Kuo pasibaigs ši naktis? Ar du žmonės įstengs pabėgti ir išsilaisvinti?
Klaros (Laimos Akstinaitės) bęsalygiška tarnystė ir jausmai visuomenės nesuprastam, gyvenančiam savo fantazijų pasaulyje, „kitokiam“ Helveriui (Paulius PInigis) neturi ribų, jie susipynę ir susilieja į vieną unikalų, bendrą, skirtingų spalvų ir potėpių portretą: motiniška globa, kantrus nuolankumas, egoistiškas pataikavimas, švelnus moteriškumas, iš praeities tamsių šešėlių išnyranti graužatis, netikėtai prasiveržiantis noras kontroliuoti, bet kokia kaina apsaugoti Helverį nuo blogį nešančio pasaulio spalvų, ir blanki, bet tyra viltis būti suprastai ir išklausytai.
Bet ar Klarai pavyks sustabdyti begalinį kaltės jausmą ir padėti Helveriui pajusti prigimtinę teisę ir laisvę būti „kitokiam“?
Valentinas Masalskis: „Tai pjesė apie marginalus, begalinę kaltę, pasirinkimą visą gyvenimą „nešti kryžių“ ant savo pečių, visuomenės žiaurumą ir nepakantumą… Kaip mes matome kitaip mąstančius, atrodančius, gyvenančius… Ši tema labai svarbi mūsų šiandieninei visuomenei“.
N-16
Organizatorius: VšĮ Klaipėdos jaunimo teatras
Laikas
(Trečiadienis) 18:00 - 19:30
Vieta
Klaipėdos dramos teatro Kamerinė salė
Apie spektaklį
„Kas yra tiesa?
„Kas yra tiesa? Žiurkė yra tiesa. Ir jos nešvara“ – Mari Kardona
Režisierius – Agnius Jankevičius
Vaidina – Gabrielė Ladygaitė
Vizualinis apipavidalinimas – Total Strangers Ltd
Garsiniai sprendimai – Mighty God Records
MARI KARDONA – monospektaklis, vykstantis atstumtos sielos pasaulyje, inspiruotas Albero Kamiu romano „Svetimas“. Tai vyšninių ledų porcija, pasiilgusiems nuoširdumo, ryškių emocijų ir kibirkščiuojančios energijos.
„Taip, kaip pagrindinė veikėja ieško savyje jausmų, kaip nori vyšninių ledų vietoje balto plombyro, taip ir teatro mėgėjai nori ko nors naujo, neįprasto. Kažko, dėl ko būtų verta eiti iš namų. MARI KARDONA – tarp įvairių skonių teatro siūlomų reginių asorti atsiradę taip trokštami vyšniniai ledai.“ (Viktorija Lankauskaitė, pilnas.kaunas.lt)
Albero Kamiu romane „Svetimas“ fragmentiškai pasirodanti Mari Kardona, kaip ir kiekvienas mūsų gyvenime probėgšmais išnyrantis žmogus, turi savą istoriją.
Mari Kardona – nuo mažens kitokia, visą gyvenimą dėl savo kitoniškumo pakliūvanti į netikėtas, dažnai net tragiškas situacijas. Save įvardija kaip tą, kuri neturi jausmų. Dar kitaip – „žvėris“. Jai patikdavo žiūrėti į žmones, ir už tai ji gaudavo į galvą.
Tačiau Mari nori pritapti, nori turėti jausmus. Tų jausmų ji ieško visos istorijos metu.
Dažnai atsitinka tai, ko labiausiai bijai: „Tik prieš atsitinkant kažkam gero, mes esame bandomi kažkuo labai blogu“. Herojė gyvena baimės pilną gyvenimą. Baimės, kad neturi jausmų, baimės gauti į galvą, baimės būti savimi. Tačiau siaubingos, tragiškos situacijos tampa beveik komiškomis ir baimės nelieka.
Mari Kardona atskleis gausybę konfliktų. Tarp Mari ir duodančiųjų jai į galvą, tarp Mari ir jos mamos, tarp Mari ir jos vidaus.
Kiekvienas trumpas pasakojimas ateinantis iš Mari lūpų – keistas, nejaukus ir gana tragiškas, sukuria provokuojantį Mari Kardonos gyvenimo liudijimą pilno, nebe fragmentais matomo, gyvenimo.
Netiesa yra degantis krūmas,
Nes plaukai negali tapti krūmu,
jie yra tiesiog plaukai.
Dievas negali tapti kūnu,
Nes jis tiesiog dievas.
Ugnis negali kalbėti,
Nes ji tiesiog ugnis.
O kas tada yra tiesa?
Žiurkė
Ir jos nešvara.
Šios nešvaros neišplauna jokie paistalai
Ypač
jei jie gimsta Padarui,
kuris tiek daug sykių gavo į galvą,
kuriam niekada nėra paraudę akys,
Ir kuris niekada nepatyrė to,
kas vadinama jausmais.
(ištrauka iš Eleonoros Baker pjesės „Mari Kardona“)
Trukmė: 1 val. 30 min.
Spektaklio kūrėjai – aktorė Gabrielė Ladygaitė už Mari vaidmenį, režisierius Agnius Jankevičius už spektaklio dramaturgiją – 2018 m. nominuoti „Auksiniams scenos kryžiams“.
N-16
Organizatorius: Kauno miesto kamerinis teatras
Laikas
(Ketvirtadienis) 18:00 - 20:30
Vieta
Klaipėdos dramos teatro Didžioji salė
Apie spektaklį
Kas atsitinka, kai dvi muzikuojančių aktorių kartos nusprendžia prisiminti gražiausią savo kūrybą ir sujungti jėgas tam, kad ji naujai suskambėtų pasiilgtiems žiūrovams?
Mylimomis dainomis skambantį atsakymą išgirsite apsilankę koncerte 3+3! Dviguba muzikinė jėga, dvigubai daugiau gerų emocijų ir įsimintinų akimirkų – tai žada prie Keistuolių teatro įkūrėjų trio Ilonos Balsytės, Aido Giniočio ir Dariaus Auželio prisijungę dar trys charizmatiški, balsingi bei sąmojingi kūrėjai Sigitas Mickis, Dalius Skamarakas ir Aurimas Meliešius.
Pirmojoje koncerto dalyje nuo studijų metų koja kojon žengiantys Keistuolių teatro senbuviai Ilona, Aidas ir Darius scenoje susitinka jautriai, nostalgiškai, kiek saviironiškai bei itin gyvai savo bendros kūrybos retrospektyvai.
Tuo tarpu antrojoje 3+3 koncerto dalyje prie šauniojo trio prisijungiantys Sigitas, Dalius ir Aurimas atneša ir trigubai daugiau energijos, su kuria naujai suskamba senųjų ir pasiilgtųjų „Paskutinių Brėmeno muzikantų” dainos bei pristatomi nauji dar negirdėti kūriniai.
Šis tas seno ir pasiilgto, šis tas užmiršto ir džiaugsmingai prisiminto, lašelis naujovių ir žiupsnelis visai netikėtų staigmenų – 3+3 receptas, išgydysiantis liūdesį, išvaikysiantis nuobodulį ir panardinsiantis į pačių geriausių emocijų sūkurį. Ateikite ir patirkite jas drauge su Keistuoliais!
Trukmė 2 val. (su pertrauka)
SVARBI INFORMACIJA
– Renginyje negali dalyvauti asmenys, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai (karščiavimas, kosulys, dusulys).
– Renginyje nerekomenduojama dalyvauti 60 metų amžiaus ir vyresniems, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis asmenims.
– Rengiynje PRIVALOMA dėvėti veido kaukes, dengiančias nosį ir burną arba apsaugines veido priemones asmenims nuo 6 m. amžiaus.
– Visi renginio dalyviai privalo laikytis asmens higienos – rankų higiena, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas ir k.t.
– Nesilaikant šių taisyklių, bus paprašyti palikti renginį ir pinigai už bilietus nebus grąžinami.
Organizatorius: VšĮ Vilniaus Keistuolių teatras
Laikas
(Penktadienis) 19:00 - 20:30
Vieta
Klaipėdos dramos teatro Kamerinė salė
Apie spektaklį
Kūrybinė grupė:
Režisierė Greta Gudelytė
Aktoriai Kristina Švenčionytė, Ričardas Bartašius, Greta Gudelytė, Eglė Kazickaitė
Kostiumų dailininkės Erika Jankauskaitė, Pelkių Tyla
Kaukių dailininkė Rūta Jankevičiūtė
Judesio konsultantė Jolanta Ženčienė
Apeirono teatro spektaklyje „Kultas“ kūrybinė grupė provokatyviai kelia klausimą, ar galimà jungtis tarp š*do ir gr*do? Ar galima kurti, pasitelkiant šiuos skirtingos kategorijos objektus? Kūrėjai atkreipia dėmesį į tai, kad šiandienos visuomenėje, pasirenkant kraštutinai skirtingos vertės objektus, kuriamas tarpinis, vidutinės kokybės produktas. Spektaklio kūrėjai kelia klausimą: ar bandymai įvairiose srityse sukurti objektyvią ir visus tenkinančią tiesą, nėra vien manipuliacija, skirta sunkio ir chaoso išblaškytiems piliečiams? Ironizuodamas šią tendenciją Apeirono teatras pristato spektaklį, kuriame laviruojama tarp farso, kičo, grotesko elementų ir dramatizmo, tarp tiesos ir absurdo, tarp tikrovės ir fantazijos.
Šių alcheminių ieškojimų simboliais režisierės pasirinko du primityvius archetipus: š*dą ir gr*dą. „Mes sutinkame, kad abu segmentai turi egzistuoti, bet klausimas ar siekiant apjungti skirtingas grupes, reikėtų juos maišyti? Žmogus nebeatskiria kas yra kas, nejučia ima valgyti š*dą ir drabsyti gr*dą“ – teigia režisierės.
Spektaklio istorijos centre – talentingos kūrėjos, kuriai už nemenką pinigų sumą pasiūloma sukurti gilesnės prasmės stokojantį, į mases orientuotą komercinį produktą, metamorfozė.
„Kulto“ dramaturgiją, kaip jau įprasta, kūrė Apeirono teatro kūrybinė grupė. Kūrybą inspiravo David Maddsen romanas „Sapnų dėžutė“ bei Franz Kafka kūriniai.
Trukmė: 1 val. 30 min.
Organizatorius: VšĮ Apeirono teatras
