2021, spalis
Rūšiuoti pagal:
Data
Data
Pavadinimas
Įvykiai:
Svečiai
Svečiai
Viską
Spektakliai
Gastrolės
Laikas
(Penktadienis) 19:00 - 20:10
Vieta
Klaipėdos dramos teatro Didžioji salė
Apie spektaklį
Premjera 2018
Idėjos autorius / kompozitorius: Franck Vigroux
Dramaturgas: Michel Simonot
Video menininkai: Kurt d’Haeseleer, Olivier Ratsi
Garso inžinierius: Samuel Herbreteau
Choreografė: Myriam Gourfink
Atlikėjos: Azusa Takeuchi, Emilie-Julie Facon
Šviesų dailininkas: Perrine Cado
Kostiumų dizainas: Atelier Darwin
Techninis vadovas: Carlos Duarte
Ko-prodiuseriai: La Muse en circuit CNCM, Césaré CNCM, Théâtre de l’Archipel Scène Nationale de Perpignan,
ARCADI/BIENNALE NEMO. L’empreinte Scène Nationale Brives-Tulles, théâtre de l’Archipel à Perpignan
Asocijuotas prodiuseris: Théâtre de Nîmes.
Trukmė 70 min.
* Kritikų kampelis
„Siužeto neturintis „Flesh“ kviečia į patirtį, kuriančią atviras prasmes. Taip pat tai estetinis nuotykis su kitokiais pojūčiais, kuriuos įgalina naujos technologijos. Kūrinys, kuriame susitinka skaitmeninis, primityvus ir šiuolaikinis menas. „Flesh“ kvestionuoja žmogaus vaidmenį šiame pasaulyje, kuris, nepaisant technologijų, jį pranoksta“ – Eric Demey, La Terrasse.
Įkvėptas anglų rašytojo J. G. Ballard knygų ir asmeninės kelių eismo įvykio patirties, Franck Vigroux spektaklyje „Flesh“ tyrinėja akimirką, kuri seka po sukrėtimo. Tai trumpas momentas, kai laikas sustoja arba išsiplečia. Akimirka, kai protas atsiriboja nuo kūno, atskleisdama panoraminį vaizdą siurrealistinėje scenoje: transporto priemonių karkasai įgauna judančių objektų pavidalą, greitkelių viadukai tampa milžiniški golemai, automobilių varikliai pakimba virš ledų jūros. Šiame vaizdų ir pojūčių sraute žiūrovas patiria tai, ką patiria vairuotojas, kirsdamas nežinomą dimensiją… tai tikra haliucinogeninė kelionė.
Spektaklis „Flesh“, balansuojantis tarp elektroninės operos ir audiovizualinio meno, kartu yra šokio ir judesio performansas-judantis paveikslas, kurio prasmė atsiskleidžia patirtyje ir sukurtoje emocijoje. Žiūrovui emocija ir įvykių seka pateikiama hipnotizuojančiu būdu drąsiai eksperimentuojant su garsiniais ir vizualiniais sprendimais, maišant skirtingus stilius, atrandant ir pateikiant dažnai žiūrovui netikėtą įvairių kompozicinių elementų sprendimą, tarsi žaidžiama, kartais netgi žongliruojama suvokimo ribomis.
„Prieš 20 metų turėjau gana sunkią avariją, kuri mane ganėtinai sukrėtė. Gulėjau, ilgai laukiau, kol atvyko greitoji. Prisimenu trumpą momentą, tą momentą kai įvyksta susidūrimas. Tavo sąmonė suvokia, kad vyksta kažkas unikalaus, bet tu dar pats nesupranti ar tai ką jauti yra tikrovė, ar iliuzija. Tai buvo mano patirtis. Kuriant „Flesh“ nenorėjau visko perteikti realistiškai, norėjau likti prie to mistinio, unikalaus jausmo, kada pradedi kvestionuoti tikrovę. Tai tapo viso spektaklio dramaturgijos pagrindu“ – Franck Vigroux.
Franck Vigroux – prancūzų kompozitorius, prodiuseris, scenografas, kuris į savo meninius sprendimus integruoja įvairias medijos formas ir scenos meną. Tai daugialypis atlikėjas, kurio muzikos kūriniai svyruoja nuo elektroakustinės ir eksperimentinės elektroninės muzikos iki šiuolaikinių kompozicijų. Jis koncertavo ir įrašinėjo su tarptautiniu mastu pripažintais muzikantais, tokiais kaip Mika Vainio („Pan Sonic“), Reinhold Friedl, Elliott Sharp, Joey Baron, Zeena Parkins, instrumentiniu ansambliu „Ars nova“. Nuo 2009 m. jis kuria tarpdisciplininius pasirodymus ir bendradarbiauja su scenos menų agentūra „Compagnie D’autres Cordes“. Menininko darbai pristatyti svarbiausiuose pasaulio scenos menų festivaliuose.
Cie d’Autres Cordes (Prancūzija) prodiusuoja naujos muzikos ir tarpdisciplininius projektus, kuriuose jungiasi garso menas, eksperimentavimas, šiuolaikinė išraiška, improvizacija, naujas teatrinis rašymas, multimedija ir šokis. Kaip strateginę organizaciją ją finansuoja Prancūzijos Vyriausybė ir Oksitanijos regionas.
https://www.dautrescordes.com/
Spektaklyje naudojami stroboskopo efektai. Dėl to spektaklis yra nerekomenduojamas sergantiems epilepsija.
Laikas
(Pirmadienis) 18:30 - 19:30
Vieta
Klaipėdos dramos teatro Didžioji salė
Apie spektaklį
Premjera 2019 m.
Cirko spektaklis su gyva muzika ekologijos tema
Scenoje: Hege Eriksdatter Østefjells, Karoline Aamås, Love Kjellsson
Koprodiuseriai ir finansuotojai: Circus Xanti, Mari Stoknes, Emma Laule, Ilona Jäntti (Ilmatila), R.E.D, Sundsvalls Kommun, Swedish Arts Council (Kulturrådet), Subtopia, Jatka78
Trukmė 60 min.
Gyvos muzikos ir tyrinėjančio cirko spektaklis „Plast“jautriai ir jaudinančiai atveria didybės, saiko ir ramybės karalystes.
Lėtas, jautrus ir labai intymus darbas nemoralizuojamai kalba ekologijos tema. Menininkai daug dėmesio skiria detalėms ir paprastoms medžiagoms – ledui ir virvei – į kuriuos sutelktas žiūrovų dėmesys iki pat spektaklio pabaigos.
Stebuklingai kaip jūra banguojantis plastikas. Mirgančiu šydu jį liečianti šviesa. Į plastiką suvyniotas kūnas, besiliejanti muzika. Virve lipantys ir besisukantys kūnai, žongliruojantys ledo gabalais ant galvų.
Spektaklis kelia klausimus: Ar balansas bus pažeistas? Ar įsiklausysime vienas į kitą?
ENT yra menininkų kolektyvas, dirbantis su muzika ir cirku, kuriantys jautrius tarpdiciplininius spektaklius. Trupė laikosi atvirumo, sąžiningumo ir paprastumo principų, kuria rūpindamiesi gamta.
Jaučiu, kaip ant kaktos tirpsta ledas. Šoku su plastiku, kuris užlieja vandenynus. Aš laikau tavo kūno svorį ant rankų, o tavo balsas užpildo mane visą. Man baisu, bet aš ne vienas. Mes esame čia dabar. Kartu.
Šviesa ir tamsa.
Garsas ir tyla.
“Tai galėtų būti tirpstančių ledynų įvaizdis, susijęs su diskusijomis apie klimatą, tačiau taip pat – tai gali atspindėti pokyčius, šaltumą, grožį ir daug daugiau. Love Kjellsson gyva smuiko ir sintezatoriaus muzika, dainavimu įrėmina vaizdą – svajingu, taip pat šiek tiek atviru, primityviu ir nesenstančiu tradiciniu garsu.”
-Sundsvalls Tidning 2019 10 31
Laikas
(Antradienis) 13:30 - 14:25
Vieta
Klaipėdos dramos teatro Kamerinė salė
Apie spektaklį
Grynas
Grynas klounų šou
Aktoriai ir režisieriai – Haide Männamäe ir Toomas Tross
Tiksinė publikos grupė – šeimos su vaikais nuo 5 metų
Trukmė 55 min.
Spektaklio kalba – mimika + paprasta anglų ir lietuvių kalba
Du klounai atkeliauja į koncertų salę linksmai praleisti vakaro, pilno antausių, dainų ir akrobatinių nesėkmių.
Pipė ir Tutas – du valytojai, kurie sutvarko sceną po kiekvieno pasirodymo. Tačiau vieną dieną jie nustemba supratę, kad scenoje paliko savo valymo priemones – čia ir prasideda šou! Klounų duetas pasirodo apšviestoje scenoje ir surengia šou, nepanašų į nieką, ką esate matę.
Užkrečiamo juoko pasirodymas!
Laikas
(Antradienis) 15:00 - 16:10
Vieta
Klaipėdos dramos teatro Mažoji salė
Apie spektaklį
Premjera 2020 m. rugsėjo 9 d.
Monospektaklis/electro siurrealistinė pasaka sukurta pagal tikras paauglių istorijas
Dokumentika: Emilija, Inga, Mindaugas, Andrius, Kornelija, Naglis, Gabrielė, Austėja, Aleksas, Maksimas, Edvinas, Neda, Laima, Gabija, Emilija, Linas, Haroldas, Lukas, Markas – Sergėjus, Adomas
Režisūra, dramaturgija: Andra Kavaliauskaitė
Muzika: Adas Gecevičius
Vizualizacijos: Violeta Mackialo
Kostiumų dizainas: Between LAB
Choreografija: Miglė Praniauskaitė
Trukmė 1 val. 10 min.
„Mane daug kas vadina Žveju. Nors neturiu meškerės ir nemėgstu žuvies. Bijau vandens. Juo mėgaujuosi tik iš tolo. Man jis be galo gražus, kvepia, turi nuostabų balsą, bet jo giluma mane gąsdina.
Labai daug ko bijau. Ypač žmonių. Todėl su jais labai daug bendrauju.
Nebendraučiau, bet jie patys pas mane ateina. Kartais nuo jų pabėgu. Bet greitai pasiilgstu. Pasiilgstu to, ko bijau…
Turiu ydą: man labai patinka šypsotis. Nors nemoku. Gražiai.
Turiu dar vieną ydą: dievinu apsikabinimus. Tą tai moku. Ir tą galiu daryti bet kur ir bet kada. Žmones tai gąsdina. O man – kelia šypseną, nors šypsotis dar neišmokau. Gražiai.
Yra manančių, kad esu bitininkas. Mano rūbas jiems kažkodėl primena bičių piemenį.
Taip. Aš esu Piemuo. Žvejys. Bitininkas. Mano medus – žmonių istorijos, išpažintys, atleidimai ir susitaikymai. Mano avilys – širdis. Pasirodo, į ją ne taip jau ir sunku įskristi.
Daug kas suglumsta, nežino, kokia mano lytis. Aš ir pats nežinau. Man užtenka to, kad esu žmogus.
Kosmonautas, sako žmonės… Nors kosmose nesu buvęs ir, tiesą sakant, nenorėčiau. Bijau ne tik gylio, bet ir aukščio. Man ten būtų per aukštai.
Bijau mirties. Ne dėl to, kad nebebūsiu čia, o dėl to, kad TEN man tikrai per aukštai. Todėl kiekvieną dieną bandau užlipti vis aukščiau, kad TEN nebūtų taip baisu.“
Pasaulį pasiekė žinia: prieš tris dešimtmečius gimė Žvejys, kuris keliaudamas iš namų į namus, iš miesto – į miestelius, iš kaimelių – į kaimelius, iš vieno žemyno – į kitą, renka paauglių istorijas ir jas perpasakodamas kitiems, įgyvendina savo pagrindinę misiją: išklausyti ir perduoti žinią jį sutikusiems, pas jį ir Medelį atkeliavusiems:
„Niekas neturi teisės mūsų skriausti. Niekas neturi teisės mūsų įtikinėti, kad mes privalome su viskuo susitaikyti ir tylėti. Kartais net skaudžiausius dalykus reikia įžodinti, nors ne retai žodžių pristinga“
Daugelis Žvejo išgirstų istorijų ne vienam praeiviui nuskambėdavo, kaip pasaka, kaip dirbtinė gėlė, kuri nieko bendra neturi su realybe ir tikrumu. Tik Žvejas ir istorijų herojai žino: kartais tai, kas nuskamba, kaip didžiausia pasaka, yra stipriausia realybė, kuri ne tik greta mūsų, ji – įsišaknijusi mumyse.
„Ar esame pasiruošę išklausyti vienas kitą? Ar esame pasiruošę pagelbėti ir užstoti skriaudžiamą? Ar esame pasiruošę ne tik atvirai kalbėti apie tai, kas patirta, o apsaugoti vaikus nuo to, kad tų padarinių sąrašas bent nedidėtų?“
Prievarta, psichologinis ir fizinis smurtas artimoje aplinkoje, manipuliacija ir patyčios – temos, kuriomis Žvejys prakalba sava kalba. Jautria, šviesia, bet tuo pat atvira ir aštria, nieko neslepiant, neužglaistant. Tiesa, paauglių istorijas Žvejys perpasakoja savaip. Taip, kaip geba jo širdis: pasakomis. Niekur negirdėtomis ir tikromis.
„Niekam šios istorijos nepasakojau ir kai kas nors paklausdavo: ką reiškia mano kūnas, nusėtas tatuiruotėmis, tylėdavau. Tik aš, Brolis, Mama ir Tėtis žinojo, kad tai paskutiniojo dienoraščio įrašo kopija, kaip anspaudas, liudijimas lemiamos nakties.
Generolžudys.
Sargas.
Mama.
Brolis.
Sūnus.
Bet ne vaikas.
Tiek vaidmenų sukūrei, Dieve. Tik ar ne per daug vieniems pečiams pakelti?“
9.18 – talpina šias, pagal tikras paauglių istorijas sukurtas, siurrealistines pasakas: “TRYS SESERYS”, “GENEROLŽUDYS“, „7 RUDENYS, PAVASARIAI, VASAROS IR 6 ŽIEMOS“, „TILTAI“, „KVĖPAVIMAS Į DELNUS“. Vieno monospektaklio metu nuskamba dvi pasakos, taip suteikiant žiūrovui galimybę ir kitąkart susitikus su Žveju, išgirsti likusias, dar neišgirstas.
„Žmonės dažnai nori paklausti, bet tyli.
Žmonėms skauda, bet tyli.
Nori pasakyti kažką gražaus, bet tyli.
Nori atsiprašyti, apkabinti, bet…
Bet tam esu aš ir mano Medelis, kad iš tų tylų suverptume garsą. „
AR PASAKA GALI BŪTI TIKRA?
Laikas
(Antradienis) 17:00 - 17:55
Vieta
Klaipėdos dramos teatro Kamerinė salė
Apie spektaklį
Grynas
Grynas klounų šou
Aktoriai ir režisieriai – Haide Männamäe ir Toomas Tross
Tiksinė publikos grupė – šeimos su vaikais nuo 5 metų
Trukmė 55 min.
Spektaklio kalba – mimika + paprasta anglų ir lietuvių kalba
Du klounai atkeliauja į koncertų salę linksmai praleisti vakaro, pilno antausių, dainų ir akrobatinių nesėkmių.
Pipė ir Tutas – du valytojai, kurie sutvarko sceną po kiekvieno pasirodymo. Tačiau vieną dieną jie nustemba supratę, kad scenoje paliko savo valymo priemones – čia ir prasideda šou! Klounų duetas pasirodo apšviestoje scenoje ir surengia šou, nepanašų į nieką, ką esate matę.
Užkrečiamo juoko pasirodymas!
Laikas
(Trečiadienis) 14:00 - 15:40
Vieta
Klaipėdos dramos teatro Mažoji salė
Apie spektaklį
Premjera 2020
Premjera 2020 m. sausio 5, 14 d., vasario 13 d.
Tikrų paauglių tikros istorijos tikriems paaugliams
Režisierė: Loreta VASKOVA
Dramaturgė: Gabrielė LABANAUSKAITĖ
Kompozitorius: Dominykas DIGIMAS
Choreografė: Indrė PUIŠYTĖ ŠIDLAUSKIENĖ
Scenografija: Emilija VIŠINSKAITĖ
Kostiumų dizainas: Žaneta ČERNĖ (Mados butas)
Šviesų dailininkas: Tomas ZINKUS
Vaidina: Kamilė PETRUŠKEVIČIŪTĖ, Mantas BENDŽIUS ir Šarūnas JANUŠKEVIČIUS
Trukmė 1 val. 40 min.
Tikrų paauglių tikros istorijos tikriems paaugliams
Ar superherojais gimstama ar tampama? Kaip būti herojumi sau pačiam? Kokiais autoritetais sekti? Kaip tapti geresne savo paties ar pačios versija? Kaip išgyventi patyčias? Kas yra draugystė ir meilė? Kaip nebijoti svajoti ir visada išlikti savimi? Šiuos ir kitus klausimus kelia spektaklis „Superherojai“.
Spektaklis sukurtas pagal tikras istorijas. Dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė ir režisierė Loreta Vaskova bendravo su 15-18 m. jaunuoliais ir jaunuolėmis iš skirtingų Lietuvos miestų ir miestelių – nuo sėdinčių bibliotekoje iki esančių įkalinimo įstaigose – ir sukūrė personažus, kurie prabilo apie tai, kas aktualu paaugliams. Nė viena istorija nėra vienoda, kadangi visi esame skirtingi. Spektaklis neketina teisti, moralizuoti ar mokyti, kas yra teisinga ar neteisinga. Kūrėjai nori atverti langą į kitokią realybę, kurioje galbūt pamatysime patys save ir lengviau suprasime kitus.
Spektaklio sklaidą dalinai finansuoja LIETUVOS KULTŪROS TARYBA
Spektaklio rėmėjai: MADOS BUTAS
Laikas
(Trečiadienis) 17:00 - 18:40
Vieta
Klaipėdos dramos teatro Mažoji salė
Apie spektaklį
Premjera 2020
Premjera 2020 m. sausio 5, 14 d., vasario 13 d.
Tikrų paauglių tikros istorijos tikriems paaugliams
Režisierė: Loreta VASKOVA
Dramaturgė: Gabrielė LABANAUSKAITĖ
Kompozitorius: Dominykas DIGIMAS
Choreografė: Indrė PUIŠYTĖ ŠIDLAUSKIENĖ
Scenografija: Emilija VIŠINSKAITĖ
Kostiumų dizainas: Žaneta ČERNĖ (Mados butas)
Šviesų dailininkas: Tomas ZINKUS
Vaidina: Kamilė PETRUŠKEVIČIŪTĖ, Mantas BENDŽIUS ir Šarūnas JANUŠKEVIČIUS
Trukmė 1 val. 40 min.
Tikrų paauglių tikros istorijos tikriems paaugliams
Ar superherojais gimstama ar tampama? Kaip būti herojumi sau pačiam? Kokiais autoritetais sekti? Kaip tapti geresne savo paties ar pačios versija? Kaip išgyventi patyčias? Kas yra draugystė ir meilė? Kaip nebijoti svajoti ir visada išlikti savimi? Šiuos ir kitus klausimus kelia spektaklis „Superherojai“.
Spektaklis sukurtas pagal tikras istorijas. Dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė ir režisierė Loreta Vaskova bendravo su 15-18 m. jaunuoliais ir jaunuolėmis iš skirtingų Lietuvos miestų ir miestelių – nuo sėdinčių bibliotekoje iki esančių įkalinimo įstaigose – ir sukūrė personažus, kurie prabilo apie tai, kas aktualu paaugliams. Nė viena istorija nėra vienoda, kadangi visi esame skirtingi. Spektaklis neketina teisti, moralizuoti ar mokyti, kas yra teisinga ar neteisinga. Kūrėjai nori atverti langą į kitokią realybę, kurioje galbūt pamatysime patys save ir lengviau suprasime kitus.
Spektaklio sklaidą dalinai finansuoja LIETUVOS KULTŪROS TARYBA
Spektaklio rėmėjai: MADOS BUTAS
Laikas
(Ketvirtadienis) 10:00 - 10:40
Vieta
Klaipėdos dramos teatro Mažoji salė
Apie spektaklį
Spektaklis
Spektaklis „Nojaus laivas“ – tai pusiau lėlių, pusiau objektų teatro kalba labai vaizdingai, įdomiai papasakota Šventame Rašte, Pradžios knygoje aprašyta Didžiojo tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija.
Dailininkė – Liuda Liaudanskaitė
Muzika – Manto Joneikio
Režisierė – Kamilė Kondrotaitė
Vaidina Liudas Vyšniauskas
Trukmė 40 min.
Dievas dėl žmonių nedorumo planavo milžinišku potvyniu sunaikinti Žemę, tačiau tarp visų žmonių atsirado vienas vyras Nojus, kuris rado malonę Dievo akyse. Nojui buvo duoti nurodymai suręsti didžiulį laivą, į kurį turėjo tilpti ne tik Nojaus žmona bei trys jo sūnūs su žmonomis, bet ir visų žemėje gyvenančių gyvūnų, paukščių ir roplių poros. Nojus – mūsų visų propropro…prosenelis, supermenas, didvyris išsigelbėjęs nuo tvano.
Biblinė pasaulio tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija atskleidžiama aktoriui vartant ir komentuojant nuostabiais raštais ir piešiniais išmargintos didelės bei paslaptingų kertelių turinčios knygos puslapius. Kartais iš jų išnyra vis nauji personažai: žmonės, gyvūnai, paukščiai, ropliai, laivo korpuso detalės, ar teksto nuotrupos. Piešiniuose ir tekstuose tarsi senoviniuose papirusuose ar olose išraižytose ornamentuose suskamba visiems gerai žinoma Šventojo Rašto istorija. Orginaliai, jautriai.
Kritikai šį darbą vertina kaip itin pavykusį meninės ir edukacinės jungties ieškojimą. Spektaklis 2017 metais buvo nominuotas klaipėdietiškam apdovanojimui „Padėkos kaukė“ už geriausią scenografiją.
Laikas
(Ketvirtadienis) 12:00 - 12:40
Vieta
Klaipėdos dramos teatro Mažoji salė
Apie spektaklį
Spektaklis
Spektaklis „Nojaus laivas“ – tai pusiau lėlių, pusiau objektų teatro kalba labai vaizdingai, įdomiai papasakota Šventame Rašte, Pradžios knygoje aprašyta Didžiojo tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija.
Dailininkė – Liuda Liaudanskaitė
Muzika – Manto Joneikio
Režisierė – Kamilė Kondrotaitė
Vaidina Liudas Vyšniauskas
Trukmė 40 min.
Dievas dėl žmonių nedorumo planavo milžinišku potvyniu sunaikinti Žemę, tačiau tarp visų žmonių atsirado vienas vyras Nojus, kuris rado malonę Dievo akyse. Nojui buvo duoti nurodymai suręsti didžiulį laivą, į kurį turėjo tilpti ne tik Nojaus žmona bei trys jo sūnūs su žmonomis, bet ir visų žemėje gyvenančių gyvūnų, paukščių ir roplių poros. Nojus – mūsų visų propropro…prosenelis, supermenas, didvyris išsigelbėjęs nuo tvano.
Biblinė pasaulio tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija atskleidžiama aktoriui vartant ir komentuojant nuostabiais raštais ir piešiniais išmargintos didelės bei paslaptingų kertelių turinčios knygos puslapius. Kartais iš jų išnyra vis nauji personažai: žmonės, gyvūnai, paukščiai, ropliai, laivo korpuso detalės, ar teksto nuotrupos. Piešiniuose ir tekstuose tarsi senoviniuose papirusuose ar olose išraižytose ornamentuose suskamba visiems gerai žinoma Šventojo Rašto istorija. Orginaliai, jautriai.
Kritikai šį darbą vertina kaip itin pavykusį meninės ir edukacinės jungties ieškojimą. Spektaklis 2017 metais buvo nominuotas klaipėdietiškam apdovanojimui „Padėkos kaukė“ už geriausią scenografiją.
Laikas
(Ketvirtadienis) 12:00 - 12:45
Vieta
Klaipėdos dramos teatro Kamerinė salė
Apie spektaklį
Režisierė
Režisierė – Saulė Degutytė
Kostiumų dailininkė – Ligita Skukauskaitė
kompozitorė – Juta Pranulytė
Vaidina – S. Degutytė ir Saulius Čėpla
Konsultantas – D. Jokūbaitis
Spektaklyje naudojami istoriko ir publicisto Gedimino Kulikausko vaikų auditorijai parašyti tekstai apie karalių Mindaugą, Žalgirio mūšį ir Barborą Radvilaitę.
Trukmė 45 min.
“…šššššš, tyliau! Nori sužinoti sekretą… Ką? Kokį? Ogi apie paslaptingąją šventojo Kazimiero ranką bei didžiąją Žygimanto ir Barboros meilę, kunigaikščio Mindaugo karūną ir… Žalgirio mūšį ant stalo! Taip, taip, ant stalo!”
Spektaklio metu atsiskleis 4 Lietuvos istorijos asmenybės ir epizodai: karalius Mindaugas, Žalgirio mūšis, Barbora Radvilaitė ir šv. Kazimieras. Vaikai patyrinės savo krašto, o kartu – ir dailės istoriją. Svarbios ir kasdienės, mūsų akimis žvelgiant, egzotiškos praėjusio laiko žmonių buities gyvenimo detalės – ką miestiečiai valgė, kaip rengėsi, kokie vyravo viešojo gyvenimo ritualai, kaip pramogavo.
Šiuolaikiniai vaikai nežino, kas yra „sekretai“. S. Degutytė sako: „Mano vaikystės laikais mergaitės kurdavo „sekretus“ (paslaptis). Lauke, prie tvorelės, kur nelabai žmonės vaikšto, „paslaptingoje vietoje“ pražarstydavome žemę, padėdavome gražų, blizgantį saldainio popieriuką (sovietmečiu retenybė!) arba – sudžiovintą gėlytę, ant viršaus – stikliuką. Parodydavome geriausiai draugei, kuri turėdavo „paslapties“ niekam neišduoti. Deja, po kelių dienų kita mergaitė džiugiai šaukdavo: „O aš žinau, kur tavo „sekretas“!“ Taigi – išdavystė! Visai kaip Mindaugo laikais! Ne rožėmis klotas buvo didžiųjų valstybės vyrų gyvenimas… „Sekretai“ atskleis ir mūsų, ir Lietuvos istorijos vaikystę. Bet datų vaikams į galvą nekalsime. Svarbiausia – suvokti, kodėl įvyko vienas ar kitas istorinis įvykis.
Laikas
(šeštadienis) 11:00 - 11:45
Vieta
Klaipėdos dramos teatro Kamerinė salė
Apie spektaklį
Kompozitorius – Kristijonas Lučinskas
Scenografė/kostiumų dailininkė – Angelina Furmaniuk-Savickienė
Šviesų dailininkas – Mantvydas Poškus
Vokalistė – Rasa Jakaitytė
Aktorės – Kamilė Andriuškaitė, Elinga Serapinaitė, Agnė Skripkauskaitė
Trukmė 45 min.
Laikas
(Sekmadienis) 18:30 - 20:20
Vieta
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Apie spektaklį
Premjera 2016
Premjera 2016 09 08-09
Pagal Bertoldo Brechto pjesę „Miesčioniškos vestuvės“
Režisierius – Oskaras Koršunovas
Vaidina:
Jaunasis – Karolis Vilkas
Jaunoji – Žygimantė Jakštaitė
Vyras – Kęstutis Cicėnas
Žmona – Viktorija Žukauskaitė
Jaunosios sesuo – Greta Petrovskytė
Jaunojo draugas – Lukas Malinauskas
Jaunuolis – Oskar Vygonovski
Tėvas – Artiomas Rybakevičius
Motina – Kamilė Petruškevičiūtė
Trukmė 1 val. 15 min.
Bertoldo Brechto pjesė – tai trumpa groteskiška istorija, kurioje absoliučiai viskas yra perkrauta, sugadinta ir sugriauta: tiek baldai, tiek žmonės, tiek jų santykiai. Ir viso to atomazga įvyksta vestuvių puotos metu.
„Bertoldo Brechto „Miesčioniškos vestuvės“ (toks yra tikrasis pjesės pavadinimas) kalba apie visuomenės moralinį dviveidiškumą. Iš esmės, viskas sukasi apie paaiškėjusį ikivestuvinį nuotakos skaistybės praradimą. Spektaklyje kalbame plačiau. Ne tik apie dviveidišką moralę ir skaistybę, bet ir apie papročių suirimą, absurdišką deformaciją to, kas kadaise buvo labiausiai sakralūs dalykai žmogaus egzistencijoje: vestuvės, laidotuvės, kosmogoninio ciklo pajautos ir šventimo tradicijos.
Žinoma, atveriama ir itin lietuviška specifika. Tai kaimo žmogaus, ateinančio gyventi į miestą, sutrikimas, netgi nesugebėjimas tapti taip vadinamu miesčionimi ir, žinoma, visiškas nesuvokimas vienaip ar kitaip jį įtakojančių globalizacijos procesų. Žinoma, visų pirma tai yra gera komedija, lyg veidrodis atsukta į mus ar mūsų artimuosius. Čia mes tikrai galime pasijuokti, jei ne iš savęs, tai bent iš kaimyno, o būtent ši tradicija pas mus yra nemirtinga. Bet koks juokas yra gerai, jeigu jis kyla ne iš pykčio.
Spektaklis itin atviras, jame daug improvizacijos. Į jį vis įtraukiamos naujausios visuomeninės ir politinės aktualijos, todėl jis nuolat kinta. Spektaklis atviras žiūrovui. Taigi, jis niekada nesikartoja ir kiekvieną kartą būna vis kitoks. Tad jei jums patiks ši dionisija su lietuviška balta mišraine, galite drąsiai eiti vėl ir vėl.“
Spektaklio prodiuseriai – OKT/Vilniaus miesto teatras, Lietuvos muzikos ir teatro akademija
Į vakarinius spektaklius žiūrovai įleidžiami nuo 14 m.
Organizatorius: Oskaro Koršunovo teatras
Laikas
(Penktadienis) 19:00 - 21:00
Vieta
Klaipėdos dramos teatro Kamerinė salė
Apie spektaklį
Aktorė – Jūratė Martinaitytė
Scenografė/kostiumų dailininkė – Aistė Alksnytė
Dramaturgė – Dovilė Katiliūtė
Aktorės – Kamilė Andriuškaitė, Elinga Serapinaitė, Šviesų dailininkas – Kristupas Biržietis
Trukmė 1 val. 20 min.
Monodramos „Būti“ epicentre – jauna mergina Elena, kuri pirmą kartą gyvenime pati turi priimti svarbų, tačiau netikėtą ir labai sudėtingą sprendimą. Žinia apie neplanuotai užsimezgusią gyvybę priskiriama prie didžiausių gyvenimo sukrėtimų, nes sprendimo akimirką žmogus suvokia, kad gyvenimas bet kuriuo atveju pasikeis negrįžtamai. Pasimetus dėl patiriamo streso Elena užsirašo abortui, tačiau prieš tai yra pakviečiama apsilankyti konsultacijoje, kur specialistės patvirtintų jos apsisprendimą. Elena nė nenutuokia, kad šis vizitas bus lemtingas.
Dovilės Katiliūtės sukurtos spektaklio dramaturgijos pagrindas – tikros moterų, susidūrusių su neplanuotu nėštumu ar abortu, istorijos. Dokumentinė medžiaga suteikia pjesei intymumo, autentiškumo, atskleidžia itin jautrias temas, kuriomis visuomenėje kalbėti dažnai nepatogu. Ką pasirinkti? Nėštumo nutraukimą ar gimdymą neturint jokios paramos? Spektaklyje atskleidžiami būties ieškojimai – kaip „būti“? Kaip gyventi su savo pasirinkimu? Kaip kovoti su šių pasirinkimų psichologinėmis pasekmėmis, nugalint socialinę atskirtį ar vienišumą. Ką mums reiškia būti? Ar mes iš tiesų esame? Ar mes turime teisę spręsti, ar gali būti kiti? O gal sprendimo metu yra tik kiti?
Spektaklio baigiamoji dalis – su neplanuotu nėštumu ar abortu susidūrusių žmonių fotografijų paroda „Esu“, kurią lydės tikros jų istorijos. Dokumentinė paroda skirta atskleisti realius šio reiškinio mąstus šiandieninėje Lietuvoje. Po spektaklio žiūrovai turės galimybę pasinerti į gyvus, be galo jautrius ir tikrus liudijimus, kurie teatro fikciją perkels į realybę primenant, jog teatras tėra melas apie tiesą, o gyvenime režisieriai esame mes patys.
Režisierė L. Krivickaitė – „Spektaklyje gausu dviprasmiškumo, šmaikščių situacijų bei nesusipratimų, dažnai žmonės vengia sunkiomis temomis kalbėti atvirai. Spektaklyje vyraujanti pakili nuotaika, komiškos situacijos bei humoras tarsi natūrali pagrindinės herojės apsaugos priemonė. Užuot moralizavę ar gazdinę problema, mes ją pateikiame kaip natūralų, žmogaus suformuotą reiškinį, kuris prasidėjo atsiradus galimybei kontroliuoti žmonijos gimstamumą. Neplanuotas nėštumas ar aborto reiškinys iš pažiūros labai tamsios temos, tačiau pasirinkus tinkamą pažinties būdą ši istorija pasakojama edukuojant žiūrovą, skatinant jį permąstyti savo atsiradimą bei tikslą šiame pasaulyje. Žmogiškasis skausmas dažnai priverčia atsigręžti į esmines vertybes, todėl spektaklyje daug meilės ir šviesos, o pasirinkti, būti ar ne- kiekvieno asmeninis reikalas.“
Būti negalima nebūti. – kur dėsime kablelį?
Rekomenduojamas amžaus cenzas N-14
DĖMESIO: Dėl rugsėjo 13 įsigaliojančio vyriausybės nutarimo į spektaklį įleidžiami tik galimybių pasus turintys asmenys.
Laikas
(Trečiadienis) 18:30 - 19:30
Vieta
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Apie spektaklį
Kūrybinė grupė: Režisierius ir kompozitorius
Kūrybinė grupė:
Režisierius ir kompozitorius Jonas Jurkūnas
Libreto autorė Kristina Savickienė
Atlikėjai: panelė A – Karolina Kontenytė, ponas F – Jonas Baranauskas, pasakotojas – Vytautas Anužis, Sakutis – Jonas Jurkūnas, mokinė – Justė Jurkūnaitė, balsai – choras „Melos“, styginiai – Čiurlionio kvartetas, elektroninė muzika – „Robotic Folk“, fortepijonas – Agnė Jurkūnienė
Prodiuserė Rasa Kregždaitė
Parengimas leidybai Pranas Gudaitis (www.audiomastering.lt).
Binauralinių įrašų konsultantas Vytenis Gadliauskas („DaVinci Head“)
GPS platformos asistentas Lukas Tarvainis
Dizainas Satio Studio
Sklaida Marija Matuzevičienė („Contentum“)
Trukmė 1 val.
SVARBU! Į renginį žiūrovai bus priimami tik su Galimybių pasu (www.gpasas.lt)
RENGINYS NEMOKAMAS. BŪTINA IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA: https://forms.gle/nLr7GkgeKxRLREfe7
Visą vasarą Nidoje buvo galima leistis į jos istorijos metraštį perteikiančią garsinę kelionę-šiuolaikinę operą „Nidos mokyklos kronika“. Tai autentiškomis Nidos gyventojų istorijomis paremtas garsinis maršrutas, atspindintis Nidos mokyklos mokytojų gyvenimą 1923–1944 m. 2016 m. jos buvo publikuotos knygoje „Nidos mokyklos kronika“, tapusioje operos autorių, kompozitoriaus Jono Jurkūno ir dramaturgės Kristinos Savickienės, įkvėpimu.
Šį rudenį kviečiame į šiuolaikinės operos „Nidos mokyklos kronika“ įrašo kolektyvinę perklausą Klaipėdos dramos teatre. Operoje smėlio, vandens, vėjo ir elektrostatiniai garsovaizdžiai persipina su Neringos gyventojų istorijas įgarsinusių aktorių Vytauto Anužio, Karolinos Kontenytės ir Jono Baranausko balsais, Čiurlionio kvarteto ir choro „Melos“ atliekama muzika, o ypatingą realumo jausmą sukuria binauraliniai garso įrašai ir kinematografinio pobūdžio muzikinės kompozicijos.
„Nidos mokyklos kronika“ patraukli savo betarpiškais liudijimais praėjusių istorinių įvykių, besiformuojančių regimų ir neregimų sienų. Neringa yra ne tik sausuma, skirianti druskingą vandenį nuo gėlo. Šiame siaurame žemės ruože, kuriame vyrauja smėlis ir vėjas, tarp dviejų vandenų per kasdienybę atsispindi globalaus laiko slinktys. Prieš akis atsiskleidžia savita kronikos transformacija – iš sausų istorinių chronologinių faktų iki giliai asmeninių ir subjektyvių išgyvenimų. Ši sodri dokumentinė medžiaga pati kuria formą, intrigą ir kulminaciją, užduoda klausimus, o atsakymų paieškas palieka mums“, – pasakojo kompozitorius J. Jurkūnas.
Organizatorius: Nidos KTIC „Agila“
Rėmėjai: Neringos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba
Partneriai: Klaipėdos dramos teatras, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, LMTA Muzikos studijų ir inovacijų centras, „DaVinci Head“, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Focusonics
Laikas
(Ketvirtadienis) 18:30 - 19:50
Vieta
Klaipėdos dramos teatro Didžioji salė
Apie spektaklį
Atšauktas spalio 28 d. dienos 18:30 val. spektaklis „Raudona“.
Bilietus galima grąžinti iki lapkričio 11 d. toje pačioje kasoje, kurioje pirkote. Internetu pirktus bilietus galima grąžinti savo paskyroje www.tiketa.lt.
Premjera 2018 m. lapkričio 22 d.
Pjesės autorius John Logan
Režisierius Valentinas Masalskis
Tekstų vertėjas Aivaras Mockus
Dailininkas Mykolas Sauka
Kompozitorius Nijolė Sinkevičiūtė
Vaidina:
Valentinas Masalskis, Mantas Zemleckas, Donatas Želvys
Trukmė 1 val. 20 min.
Šiuolaikinio amerikiečių scenaristo ir dramaturgo Johno Logano pjesės Raudona centre – viena ryškiausių XX a. pokario šiuolaikinio meno asmenybių Markas Rothko. Veiksmas vyksta šeštajame dešimtmetyje, Niujorke, Rothko studijoje. Dailininko padėjėju įsidarbina jaunas tapytojas Kenas. Tuo pat metu Rothko gauna užsakymą sukurti monumentalius tapybos darbus prabangiam restoranui Four Seasons, naujai suprojektuotame tuometinio Amerikos architektūros pažibos Ludwigo Mieso van der Rohe Seagram pastate. Jaunasis Rothko padėjėjas Kenas ginčija mokytojo pasirinkimą. Apsilankęs restorane ir pamatęs, kad jo darbai čia taptų tik visuomenės elito susibūrimų apipavidalinimu, Rothko nutraukia susitarimą ir grąžina užsakovo pinigus…
Rothko tvirtai laikėsi nuomonės, kad menininko tiesa yra aukščiau už visuomenės interesus: Meno dalykuose mūsų visuomenė skonį vertina labiau už tiesą ir keičia savo skonius kaip kepures ar batus. Ir nors Rothko nepaliko mokinių, jo kūrybinė pozicija įkvepia ne vieną jauną menininką. Ryšio su jaunyste, nauja karta savo spektaklyje ieško ir Rothko vaidmenį kuriantis Valentinas Masalskis, dirbantis kartu su trimis jaunais menininkais.
Markas Rothko teigė: Man įdomu tik išreikšti svarbiausias žmonių emocijas – tragediją, ekstazę, lemtį. Ir siekė savo darbuose perteikti pagrindines žmogiškąsias emocijas: Jei jus jaudina tik paveikslų spalvų sąryšis, vadinasi, jūs nematote esmės. 1903 m. Latvijoje gimęs Markusas Rothkowitzas 1913 m. su savo šeima emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten pakeitė pavardę į Rothko. 1921 m. įstojo į Jeilio universitetą, kurį po dvejų metų metė. 1925 m. pradėjo mokytis Parsono dizaino mokykloje pas dailininką Arshile’ą Gorky, kuris jam, kaip ir daugeliui abstrakčiojo ekspresionizmo atstovų, padarė didelę įtaką. Savo meninę kalbą Rothko sukūrė 1947 m. Kritikas Clementas Greenbergas ją pavadino spalvų lauko tapybos terminu. Tai stilius, kuriam būdingos didžiulės atviros erdvės ir išraiškingos spalvos. Rothko buvo vienas šio stiliaus pradininkų. Atrodė, kad jo spalvoti stačiakampiai dematerializuojasi į gryną šviesą, – rašė MoMA (modernaus meno muziejus Niujorke) buvęs tapybos ir skulptūros vyriausiasis kuratorius Williamas S. Rubinas. Likusius savo karjeros metus Rothko praleido tyrinėdamas beribes įvairių formų ir spalvų bei stačiakampių išdėstymo spalviniuose laukuose galimybes. 1968 m. dėl sunkių, nerimo pilnų metų ir dėl to atsiradusio polinkio į žalingus įpročius, Rothko sveikata pradėjo prastėti. Nepaisydamas gydytojo nurodymų, Rothko toliau kenkė savo sveikatai, tačiau, kad sumažintų organizmo patiriamą krūvį, sumažino savo drobių dydžius, o aliejinius dažus pakeitė akriliniais. 1970 m., būdamas 66 metų, chroniška depresija sergantis menininkas nusižudė, palikdamas savo darbus, kurie po jo mirties pelnė komercinę sėkmę.
Johnas Loganas – amerikiečių dramaturgas, scenaristas, kino ir televizijos prodiuseris. Pirmąją pjesę Niekada nenusidėjęs parašė 1985 metais, bet tik po dešimtmečio buvo pastebėtas jo pirmasis scenarijus televizijos filmui Tornadas. Didžiausią pripažinimą Loganas pelnė už scenarijus filmams Gladiatorius (2000, rež. Ridley’is Scottas), Aviatorius (2004, rež. Martinas Scorsese), Svynis Todas: demoniškas Flyto gatvės kirpėjas (2007, rež. Timas Burtonas), Shakespeare’o pjesės adaptaciją filmui Koriolanas (2011, rež. Ralphas Fiennesas), bei scenarijų apie legendinį amerikiečių knygų redaktorių Maksą Perkinsą filmui Genijus (2016, rež. Michael Grandage). Ryškesni Logano darbai teatro scenai: Hauptmanas (1991 m.), Vaizdas į upę (1992 m.), Raudona (2009 m.), Piteris ir Alisa (2013 m.), Tave suvalgysiu paskutinį: pokalbis su Sue Mengers (2013), Paskutinis laivas (2014 m.). Dirbdamas Londone su kompozitoriaus Stepheno Sondheimo miuziklo medžiaga būsimam muzikiniam filmui Svynis Todas: demoniškas Flyto gatvės kirpėjas, Loganas apsilankė galerijoje Tate Modern. Ten pamatė Marko Rothko Seagram tapybos darbų seriją: Tiesą sakant, manęs niekada nežavėjo paveikslai, bet šiuose Rothko darbuose slypėjo kažkokia galinga jėga, ta jėga vibravo rimtimi ir skleidė kūrinio galią. 2009-aisiais Loganas parašė pjesę Raudona. Ji autoriui pelnė Tony, Drama Desk ir Niujorko Outer Critics Circle bendruomenės apdovanojimus.
Valentinas Masalskis: Kai perskaičiau šią pjesę, man pasirodė, kad ji tikrai verta dėmesio, kaip ir joje veikianti asmenybė. Galima sakyti, kad tai – elitinė pjesė. Bet man atrodo, kad ji yra gili savo problematika. Čia svarbi menininko senėjimo tragedija, taip pat jo supratimas, kad ateina kita karta. Pjesė parašyta apie ateinantį, o ne apie nueinantį žmogų. Nors Marko Rothko tragedija juntama visos pjesės metu. Jis iš tiesų nusižudė 1970 metų vasario 25 dieną.
Man asmeniškai suprantamas Rothko tragiškumas, jutimas, kad senstantis menininkas turi pasitraukti ir užleisti vietą ateinančiam. Ateina toks metas kai suvoki, kad tavo menas yra laikinas. Man atrodo, kad menininkas, ir pats menas, gyvena kartu su esamuoju laiku, laikotarpiu. Jo istorinė vertė yra antikvarinė. Menas yra visuomenės žadintojas, skatintojas, jis kaip veidas, su kuriuo žmogus gimsta ir miršta. Manau, kad tokia yra meno funkcija, paskirtis. Todėl gyvas menas visada turi atsinaujinti. Visais laikais į meistrų vietą ateina jauni žmonės su didelėmis pretenzijomis, su savo įsitikinimais. Pjesėje „Raudona” vaizduojamas dviejų menininkų susidūrimas: jauno, pradedančio ir pagyvenusio menininko, išbandžiusio daug ką, turinčio savo vertybių skalę, patirtį. Iš principo tai yra kartų, požiūrių sankirta. Įdomu stebėti, kaip ta kultūrinė patirtis, kuri suformavo Rothko, reiškia visai ką kita jaunam menininkui. Savo spektaklyje siekiu parodyti nueinančio ir ateinančio menininkų sankirtą. Apčiuopti iš jos kylančias problemas.
Rothko yra egocentriškas, kaprizingas, įnoringas, daug sau leidžiantis, kaip ir kiekvienas stiprus menininkas. Pačioje pradžioje jis nemato savo aplinkos ženklų, nenori girdėti ateinančios kartos, kaip ir pas jį atėjusio jauno žmogaus… Bet pabaigoje tą patį jauną žmogų jis paleidžia, pastūmėdamas kovoti. Vadinasi, pabaigoje jis jį išgirdo. Man atrodo, pjesėje Rothko labai aiškiai nujaučia, kad nebesupranta šių dienų laiko ženklų… Ir pirmasis jam apie tai pasako jaunas menininkas, kai jis protestuoja prieš Rothko ambiciją iš savo darbų sukurti meno šventovę prabangiame restorane. Rothko nesupranta, jog pasaulis suka kitur, kad jis tampa vartojimo vieta… Bendrauju su jaunu dailininku Mykolu Sauka, kuris šiam spektakliui kuria dekoracijas. Jis įdomiai pasakė, kad dailininkas, kaip ir aktorius ar dainininkas, žino, jog turi pasitraukti, o kada pasitraukti, iš tiesų nežino. Balso nebėra, bet dainuoji, vos paeini, bet rolę vaidini, rankoje nenulaikai teptuko, bet tapai… Nes atrodo, kad tu dar gali, kad dar reikalingas. Tas artėjančio nereikalingumo momentas menininkui yra labai skaudus. Jo senėjimas, jėgų, azarto netekimas, aistros praradimas…
Mūsų teatrai neįstengia ar nenori kalbėti brandžia kalba. Dramaturgija pasidarė laikraštinė. Man dabartinėje dramaturgijoje labai trūksta paties dramaturgo literatūrinės įžvalgos, filosofinio požiūrio į žmogų, filosofinio sakinio. Jinai pavirto tokiu mažu smulkių išpažinčių pasauliu. Norėčiau, kad šis mūsų darbas būtų iš tiesų prasmingas.
© Laura Vansevičienė
Laikas
(šeštadienis) 18:00 - 19:00
Vieta
Klaipėdos dramos teatro Didžioji salė
Apie spektaklį
Atlikėjai:
Režisierė – Monika Klimaitė
Choreografė – Agnija Šeiko
Scenarijaus autorė – Gabrielė Labanauskaitė
Scenografė, kostiumų dailininkė – Giedrė Brazytė
Kompozitorius – Andrius Kairys
Šviesų dailininkas – Povilas Laurinaitis
Aktoriai – Nijolė Sabulytė, Jonas Baranauskas
Šokėjai: Darius Berulis, Dovilė Binkauskaitė, Niels Claes, Mantas Černeckas, Oksana Griaznova, Marija Ivaškevičiūtė, Evgeniy Kalachov, Inga Kuznecova, Gintarė Marija Ščavinskaitė
Trukmė 1 val.
Imersinis spektaklis “Who the f**k is Alice” – tai fizinio teatro, judesio ir žodžio spektaklis, sukurtas inscenizuojant originalią L. Caroll’io romano versiją, pritaikant ją makabriškam ir sykiu šiuolaikiniam, žiūrovus įtraukiančiam reginiui, kurį bus galima ne tik stebėti, bet ir jame dalyvauti. Aktoriai šiame spektaklyje susilieja su šokėjais, šokėjai – su DJ leidžiama muzika, muzika – su iškreiptų veidrodžių karalyste. Šios karalystės svečiai ir dalyviai – žiūrovai turi galimybę patirti šį kartais siurrealistišką pasaulį prieinama pramogine forma.
Organizatorius: VšĮ Šeiko šokio teatras
Laikas
(šeštadienis) 19:00 - 20:40
Vieta
Dramos teatro Mažoji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Apie spektaklį
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Premjera 2019 gruodžio 5 d.
Režisierius: Darius Gumauskas
Mongolai: Andrius Alešiūnas, Darius Gumauskas
Teatro meno vadovas: Oskaras Koršunovas
Kūrybinė Komanda:
Eitvydas Doškus, Gabrielė Ivanauskaitė, Stefanija Jokštytė, Vytautas Leistrumas, Bartė Liagaitė, Virginija Mačionytė, Edita Martinavičiūtė, Renata Mikailionytė, Visvaldas Morkevičius, Vytautas Narbutas, Mindaugas Repšys, Dovilė Šarutytė, Prof. Algirdas Utkus, Marek Voida
Dviejų dalių spektaklis apie žmonių su Dauno sindromu gyvenimą mūsų visuomenėje.
Spektakliui pasirinkta nestandartinė forma, palaipsniui žiūrovą vedanti iš pasyvaus istorijos stebėtojo, į ,,aktyvų mokinį” ir galiausiai suteikiant platformą žiūrovui įsitraukti į pokalbį.
„Mongolija“ – tai spektaklis apie žmonių su Dauno sindromu gyvenimą mūsų visuomenėje. Spektakliui pasirinkta nestandartinė forma, palaipsniui žiūrovą vedanti iš pasyvaus istorijos stebėtojo, į ,,aktyvų mokinį” ir galiausiai suteikiant platformą žiūrovui įsitraukti į pokalbį. Tiek D. Gumauskas, tiek spektaklyje vaidinantis Andrius Alešiūnas Dauno sindromą pažįsta iš labai arti. Asmeninėmis istorijomis paremtas spektaklis tyrinėja draugystę ir kelia klausimą, ar kitoniškumas gali jai trukdyti?
Dalinis projekto finansavimas: Lietuvos Kultūros Taryba ir Vilniaus Miesto Savivaldybė. Spektaklio autoriai: Všį. Darbininkai. Kooprodiuseriai: Oskaro Koršunovo Vilniaus Miesto Teatras
Laikas
(Sekmadienis) 17:00 - 18:00
Vieta
Klaipėdos dramos teatro Didžioji salė
Apie spektaklį
Atlikėjai:
Režisierė – Monika Klimaitė
Choreografė – Agnija Šeiko
Scenarijaus autorė – Gabrielė Labanauskaitė
Scenografė, kostiumų dailininkė – Giedrė Brazytė
Kompozitorius – Andrius Kairys
Šviesų dailininkas – Povilas Laurinaitis
Aktoriai – Nijolė Sabulytė, Jonas Baranauskas
Šokėjai: Darius Berulis, Dovilė Binkauskaitė, Niels Claes, Mantas Černeckas, Oksana Griaznova, Marija Ivaškevičiūtė, Evgeniy Kalachov, Inga Kuznecova, Gintarė Marija Ščavinskaitė
Trukmė 1 val.
Imersinis spektaklis “Who the f**k is Alice” – tai fizinio teatro, judesio ir žodžio spektaklis, sukurtas inscenizuojant originalią L. Caroll’io romano versiją, pritaikant ją makabriškam ir sykiu šiuolaikiniam, žiūrovus įtraukiančiam reginiui, kurį bus galima ne tik stebėti, bet ir jame dalyvauti. Aktoriai šiame spektaklyje susilieja su šokėjais, šokėjai – su DJ leidžiama muzika, muzika – su iškreiptų veidrodžių karalyste. Šios karalystės svečiai ir dalyviai – žiūrovai turi galimybę patirti šį kartais siurrealistišką pasaulį prieinama pramogine forma.
Organizatorius: VšĮ Šeiko šokio teatras
