Events

­

PIRKTI BILIETUS

Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijomis,

žiūrovus prašome dėvėti veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo.

Premjera 2020 02 06

Pjesės autorius Fiodor Dostojevskij
Iš rusų kalbos vertė Ramutė Rybelienė

Režisierė, scenografė Milda Mičiulytė
Kostiumų dailininkė Nadežda Gultiajeva

Vaidina:
Juokingas žmogus – Saulius Čiučelis
Mergaitė – Taura Kvietinskaitė

Trukmė 1 val. 10 min.

Vienas iš nedaugelio Fiodoro Dostojevskio fantastinių apsakymų „Juokingo žmogaus sapnas“ gilinasi į moralinius žmogaus gyvenimo klausimus. F. Dostojevskis teigė norintis parašyti fantastinį apsakymą apie Jėzų Kristų. Dabar jo literatūros skaitytojams ir tyrinėtojams belieka spėlioti, ar šis rašytojo noras išsipildė „Didžiajame Inkvizitoriuje“ (tai romano „Broliai Karamazovai“ ištrauka) ar trumpame apsakyme „Juokingo žmogaus sapnas“.

Juokingas žmogus vaikšto po naktinį Sankt Peterburgą. Jis nusprendžia, jog pasaulyje nebeliko nieko prasmingo. Jam besvarstant apie savižudybę netikėtai už rankos jį ima tampyti maža mergaitė: prašo pagalbos. Juokingas žmogus supranta, kad jai ir jos motinai kažkas atsitiko, bet nustumia ją šalin ir grįžta namo. Namuose jis išsitraukia revolverį ir ketina nusižudyti… Tačiau prisiminęs sutiktą mergaitę ima kvestionuoti savo poelgį ir tuo metu užplūdusius jausmus. Nuo minčių netikėtai užmiega… Sapnas pakeičia Juokingą žmogų: pažadina jame glūdinčius kaltės, gailesčio, gėdos jausmus, meilę gyvenimui, padeda atrasti Tiesą, kurią nubudęs ima skelbti.

„Jeigu anksčiau aš būčiau gyvenęs Mėnulyje arba Marse ir ten būčiau pasielgęs taip begėdiškai ir nedorai, kaip tiktai galima įsivaizduoti, ir būčiau buvęs taip už tai išplūstas ir išdergtas, kaip galima patirti ir įsivaizduoti nebent tiktai kartais sapne, košmare, ir jeigu, paskui atsidūręs žemėje, aš išsaugočiau to, ką padariau kitoje planetoje, suvokimą ir, be to, žinočiau, kad ten jau nieku gyvu ir niekada negrįšiu, tai, žiūrint iš žemės į Mėnulį, – man būtų vis tiek ar ne? Jausčiau gėdą dėl to poelgio ar ne?“ (F. Dostojevskis)

Tai Klaipėdos dramos teatre debiutuojančios LMTA teatro režisūros diplomantės Mildos Mičiulytės spektaklis.

Foto Modestas Endriuška
PIRKTI BILIETUS

Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijomis,

žiūrovus prašome dėvėti veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo.

Premjera 2018 05 30

1 dalies farsas

Pagal Bertoldą Brechtą

Režisierius Elmārs Seņkovs
Dramaturgė Rasa Bugavičute-Pēce
Scenografas, šviesų ir kostiumų dailininkas Reinis Suhanovs
Kompozitorius Edgars Mākens
Vaizdo projekcijų autorius Rimas Sakalauskas
Režisieriaus asistentas Vaidas Jočys

Vaidina:
Mama Drąsa – Darius Meškauskas
Eilifas – Karolis Maiskis
Katrina – Justina Vanžodytė
Šveicerkasas – Donatas Švirėnas
Viršila – Liudas Vyšniauskas
Ivetė – Renata Idzelytė
Kapelionas – Vaidas Jočys
Pulkininkas – Aurimas Pintulis
Verbuotojai – Jonas Baranauskas, Liudas Vyšniauskas
Kariai – Karolis Maiskis, Donatas Švirėnas, Liudas Vyšniauskas, Aurimas Pintulis, Mikalojus Urbonas, Jonas Viršilas, Jonas Baranauskas, Linas Lukošius, Marius Pažereckas.

Trukmė 1 val. 30 min. (be pertraukos)

Bertoldas Brechtas (Bertold Brecht) (1898–1956) – vokiečių rašytojas, teatro kritikas, režisierius. Autorius pjesę „Motušė Kuraž ir jos vaikai“ rašyti pradėjo 1938 m., kai fašistinė Vokietija jau atvirai ruošėsi karui. Veiksmas vyksta XVII a., kai vyko Trisdešimties metų karas. Pagrindinė herojė Ana Firling, vadinama motuše Kuraž (pranc. „drąsa“), yra markitantė, t. y. maisto ir gėrimų pardavėja. Karas yra pagrindinis jos pajamų šaltinis. Motušė Kuraž taip pat yra motina, nenorinti, kad jos vaikai žūtų karo ugnyje. Tačiau motinystė ir karas – nesuderinami. Motušė Kuraž praranda savo vaikus…
Režisierius Elmārs Seņkovs (Latvija) naudojasi B. Brechto siužetu, suteikdamas spektakliui dokumentinį atspalvį ir priartindamas jį prie šiandieninės situacijos – o kartu ir išsaugodamas brechtišką dvasią ir jo kūrybos principus.

ĮSPĖJIMAS: spektaklio metu yra naudojami „Strobe“ žibintai, kurių poveikis gali turėti įtakos asmenims, sergantiems epilepsija. Apie 65 proc. asmenų, kurie serga epilepsija, vis dar gali būti neigiamai paveikti ties 10 iki 12 pliūpsnio per sekundę intervalais šviesos.

Spaudoje:
Klaipėdos dramos teatre Motušė Kuraž virto Mama Drąsa (www.menufaktura.lt)
Į sceną žengia „Mama Drąsa“: premjera publikai pažers staigmenų (www.diena.lt)
Pragariškas karo mechanizmas – spektaklyje „Mama Drąsa“ (www.ve.lt)
Spektaklio „Mama Drąsa“ premjera Klaipėdos dramos teatre (www.lrt.lt)  (16:02-18:56)
Spektaklio apie karo absurdą bendraautoriais tapo kariai (www.lrytas.lt)
Artistas šėliojo scenoje lyg visą gyvenimą laukęs belyčio monstro vaidmens (www.lrytas.lt)

Žiūrovai po trečio skambučio į salę griežtai neįleidžiami.

Spektaklis gali būti rodomas su titrais anglų kalba. Esant poreikiui, prašome kreiptis iš anksto: +370 659 07931

Foto: Algirdas Kubaitis

PIRKTI BILIETUS

Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijomis,

žiūrovus prašome dėvėti veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo.

Premjera 2020 09 19

Pjesės autorius Maksim Gorkij

Režisierė Laura Groza

Scenografas Mārtińš Vilkārsis

Kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė

Šviesų dailininkas Julius Kuršis

Kompozitorius Kārlis Auzāns

Vaizdo menininkas -8

Režisierės asistentė Kornelija Krasilnikovaitė

Vaidina:

Protasovas – Darius Meškauskas
Liza – Karolina Kontenytė
Jelena – Inga Jankauskaitė
Vaginas – Edvardas Brazys
Čepurnojus – Jonas Baranauskas
Melanija – Eglė Jackaitė
Nazaras – Igoris Reklaitis
Miša – Linas Lukošius
Jegoras – Vaidas Jočys
Avdotja – Toma Gailiutė
Antonovna – Regina Arbačiauskaitė
Fima – Renata Idzelytė
Romanas Trošinas – Mikalojus Urbonas

PIRKTI BILIETUS
Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijomis,
žiūrovus prašome dėvėti veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo.
Premjera 2020 07 10

Pjesės autorius Gintaras Grajauskas
Režisierė Agnija Leonova
Scenografė ir kostiumų dailininkė Irina Komissarova
Kompozitorius Jonas Jurkūnas
Choreografės: Agnija Šeiko, Inga Kuznecova
Vaizdo menininkas Artis Dzērve
Šviesų dailininkas Julius Kuršis
Režisierės asistentė Jurgita Rudėnaitė
Režisierės padėjėjas Vaidas Jočys

Vaidina:

Vyras – Jonas Baranauskas
Žmona – Toma Gailiutė
Angelas – Mikalojus Urbonas / Marius Povilas Elijas Martynenko
Bičiukas – Karolis Maiskis
Kuratorius – Linas Lukošius
Pirmoji EI – Renata Idzelytė
Antroji EI – Eglė Barauskaitė
Pirmasis EI – Jonas Viršilas
Trolis – Arnoldas Eisimantas
Chirurgas – Rimantas Pelakauskas
Brolis – Liudas Vyšniauskas
Duktė – Justina Vanžodytė
Politikas – Vaidas Jočys
Čyteris – Donatas Švirėnas
Kortana – Karolina Kontenytė

Pjesė „Tinklas“ parašyta prieš keletą metų. Tačiau dabar, kai pandemijos metu didelė žmonijos dalis buvo uždaryta saviizoliacijai ir žmonių gyvenimas persikėlė į virtualybę, ji tapo neįtikėtinai aktuali. Netolima ateitis, apie kurią kalbama pjesėje, atėjo greičiau, negu galėjome įsivaizduoti.

„Tinklas“ – tai šiuolaikinio Jobo istorija. Apie žmogų, netekusį viso gyvenimo. Ir jis to net nepastebėjo, nes aplinkui egzistuoja virtualus pasaulis, kuriame yra viskas, ko tik galima užsigeisti. Nors tai tik iliuzija, bet labai patraukli ir įtikinama. Su 3D vaizdu bei high-end garsu. Technologijos tapo ir žmogaus gelbėtoju, ir kalėjimu. Ir tas žmogus būna sau toje tobuloje kosminėje tuštumoje. Ir įsivaizduoja, kad viskas tebėra, kad niekas nedingo.

„Tinkle“ uždarytas ne tik pjesės pagrindinis herojus, bet ir visi žmonės. Palaipsniui jis vis labiau tolsta nuo tikrojo gyvenimo. Kiekvienas bendravimas veda prie dar aiškesnio suvokimo, jog jis nebesupranta esminių dalykų – apie save ir artimuosius. Jo egzistencija užlieta bereikšmės informacijos srautu. Jis nori išsiveržti iš šio beprasmybės sūkurio. Galiausiai suteikiama galimybė susitikti akis į akį su savo priklausomybe.

„Tinklas“ – tai spektaklis apie žmogaus psichologinę, emocinę ir dvasinę savijautą technologizacijos laikotarpiu, aktualus kiekvienam šiuolaikiniam žiūrovui. Šiandien pjesės ir spektaklio idėjos nuskamba, iš tiesų, kiek pranašiškai.

Agnija Leonova – jauna ir perspektyvi režisierė, dirbusi kartu su dramaturgu M. Vildžiumi kuriant spektaklį „Sapiens“ Juozo Miltinio dramos teatre; Oskaro Koršunovo teatre kartu su kūrybine komanda kūrė scenarijus spektakliams „Y karta“ ir „Y: Alisa“ (pastarasis nominuotas dviem „Auksiniams scenos kryžiams“, viena iš nominacijų buvo už kolektyvinį scenarijaus rašymą); kartu su dramaturgu V. Labanausku rašė scenarijų gatvės spektakliui „Ar aš Don Kichotas?“; dirbo režisieriaus asistente, statant O. Koršunovo spektaklius „Katedra“, „Žuvėdra“ ir „Rusiškas romanas“; 2013–2019 m. dirbo režisieriaus asistente ir aktore „Suzuki Company of Toga“ Japonijoje.

Pastaba – dėl neįprastos scenografijos žiūrovai yra sodinami tik balkone. Žiūrovų skaičius ribotas.

Spaudoje:

Spektaklio „Tinklas“ premjera Klaipėdos dramos teatre
Gintaras Grajauskas: paradoksas, kad šiuolaikinis žmogus gyvena netikrą gyvenimą ir yra tuo visiškai patenkintas
Spektaklio „Tinklas“ kūrėjai: dramaturgas Gintaras Grajauskas turi aiškią viziją

Spektaklis rodomas su angliškais titrais.

 

PIRKTI BILIETUS

Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijomis,

žiūrovus prašome dėvėti veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo.

Premjera 2017 10 17

Režisierius Liudas Vyšniauskas
Kostiumų dizainerė Lina Andriukonė
Teksto autorė Sondra Simana
Istorijos konsultantas Klaidas Perminas
Kompozitorius Kristijonas Lučinskas

Įgarsino: Nijolė Sabulytė, Mantvydas Poškus, Kazimieras Žvinklys, Linas Lukošius, Darius Meškauskas, Justina Vanžodytė, Liudas Vyšniauskas

Vaidina: Karolina Kontenytė / Justina Vanžodytė, Donatas Švirėnas, Paulius Pinigis, Jonas Viršilas

Trukmė 1 val. 5 min. (be pertraukos)

Spektaklis-ekskursija „Kėdė iš Komedijų namo“ pasakoja apie Klaipėdos dramos teatrą, kurio pirmasis pavadinimas „Komedijų namas“ aptinkamas Mėmelio miesto plane jau XVIII amžiaus pabaigoje. Penkios skirtingų charakterių „kėdės“ (personažai) vedžioja ekskursijos dalyvius po pastatą ir pasakoja istorijas iš spalvingo teatro gyvenimo, kurias papildo trumpos aktorių vaidinamos intermedijos.

Rekomenduojama žiūrovams nuo 10 metų amžiaus.

Maksimalus ekskursijoje dalyvaujančių žiūrovų skaičius 30.

Dėl užsakomųjų ekskursijų kreiptis +370 659 07931 arba lina@kldt.lt.

Foto: Algirdas Kubaitis