2021, spalis
Rūšiuoti pagal:
Data
Data
Pavadinimas
Įvykiai:
Gastrolės
Gastrolės
Viską
Spektakliai
Svečiai
Laikas
(Trečiadienis) 19:00 - 22:20
Vieta
Wrocławski Teatr Współczesny , Wroclaw
Apie spektaklį
{:lt}Premjera 2018 02 03 2 dalių
Premjera 2018 02 03
2 dalių drama
Autorius Saulius Šaltenis
Režisierius Eimuntas Nekrošius
Scenografas, šviesų dailininkas Marius Nekrošius
Kostiumų dailininkė Nadežda Gultiajeva
Kompozitorius Antanas Jasenka
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Vaidina:
Varpininkas Karvelis – Darius Meškauskas
Lotė – Karolina Kontenytė
Patarėjas Abelis – Edvardas Brazys
Marija – Regina Šaltenytė
Daktaras Zaksas – Igoris Reklaitis
Mokytojas – Vaidas Jočys
Kristijonas – Vidas Jakimauskas / Aurimas Pintulis
Elgeta, buvęs teisėjas; ponaitis Maras – Donatas Švirėnas / Jonas Baranauskas
Kristijono motina – Nijolė Sabulytė
Baltoji kalė – Sigutė Gaudušytė / Justina Vanžodytė
Trukmė: 3 val. 20 min.
Romano „Kalės vaikai“ inscenizacija, kurią spektakliui parašė pats autorius, rašytojas Saulius Šaltenis, ypač aktuali dabar – laikotarpiu, kai atkurta Lietuva įžengė į šimtmetį.
S. Šaltenio romanas nukelia skaitytojus į XVIII a. Mažąją Lietuvą, pietvakarinę etnografinės Lietuvos dalį, kuri tuo metu buvo pavaldi Prūsijai.
Spektaklyje susipina daugybė klodų: istorinė Lietuvos praeitis, sakmės, prietarai, burtai, užkalbėjimai ir raganavimai, senųjų pagoniškųjų mitų atgarsiai, Šventojo Rašto nuotrupos. Mitologija ir buitis, mirtis ir gyvenimas, amžinybė ir kasdienybė – viskas čia organiškai persipina, keičia vienas kitą. Prisiliečiama prie pačios lietuvių tautos esmės, archajinio, egzistencinio prado, gelminių tautos išlikimo galių. Savo santūrumu, giliomis ir kiek prigesintomis emocijomis, asketiška ir kartu nekrošiškai talpia simbolika spektaklis „Kalės vaikai“ stebėtinai tiksliai perteikia Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos dvasią.
Apdovanojimai:
2018 m. geriausio spektaklio apdovanojimas XXXIV Rokiškio Lietuvos profesionalių teatrų festivalyje. Donatui Švirėnui įteiktas prizas už geriausią nepagrindinį vaidmenį šiame spektaklyje.
2018 m. festivalyje „Lietuvos teatrų pavasaris“ aktorė Karolina Kontenytė apdovanota prizu už geriausią moters (Lotės) vaidmenį.
Spaudoje:
Rūta Žukė: “Kalės vaikai”: nesuvokiamas simbolizmas ar genialumas?
Ieva Tumanovičiūtė: Profilaktinė saviplaka
Milda Brukštutė: Oro nekeičianti pūga
Reda Milaknienė: Trims valandoms surinkit mobiliuosius
Jūratė Grigaitienė: Kaip tekanti upė
Evelina Zenkutė: “Kalės vaikų” rebusai
Dalia Jakaitė: Mirtis, meilė, atgaila
Ingrida Ragelskienė: „Kalės vaikai“ kosminio teatro epicentre
Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė: Spektaklis „Kalės vaikai“: šaltose lietuviškos atminties gelmėse
Rūta Žukė: Klaipėdos dramos teatras pramynė kelius į Kiniją
© Dmitrij Matvejev nuotr.
© Donato Ravaičio video
Laikas
(Ketvirtadienis) 19:00 - 22:20
Vieta
Wrocławski Teatr Współczesny , Wroclaw
Apie spektaklį
{:lt}Premjera 2018 02 03 2 dalių
Premjera 2018 02 03
2 dalių drama
Autorius Saulius Šaltenis
Režisierius Eimuntas Nekrošius
Scenografas, šviesų dailininkas Marius Nekrošius
Kostiumų dailininkė Nadežda Gultiajeva
Kompozitorius Antanas Jasenka
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Vaidina:
Varpininkas Karvelis – Darius Meškauskas
Lotė – Karolina Kontenytė
Patarėjas Abelis – Edvardas Brazys
Marija – Regina Šaltenytė
Daktaras Zaksas – Igoris Reklaitis
Mokytojas – Vaidas Jočys
Kristijonas – Vidas Jakimauskas / Aurimas Pintulis
Elgeta, buvęs teisėjas; ponaitis Maras – Donatas Švirėnas / Jonas Baranauskas
Kristijono motina – Nijolė Sabulytė
Baltoji kalė – Sigutė Gaudušytė / Justina Vanžodytė
Trukmė: 3 val. 20 min.
Romano „Kalės vaikai“ inscenizacija, kurią spektakliui parašė pats autorius, rašytojas Saulius Šaltenis, ypač aktuali dabar – laikotarpiu, kai atkurta Lietuva įžengė į šimtmetį.
S. Šaltenio romanas nukelia skaitytojus į XVIII a. Mažąją Lietuvą, pietvakarinę etnografinės Lietuvos dalį, kuri tuo metu buvo pavaldi Prūsijai.
Spektaklyje susipina daugybė klodų: istorinė Lietuvos praeitis, sakmės, prietarai, burtai, užkalbėjimai ir raganavimai, senųjų pagoniškųjų mitų atgarsiai, Šventojo Rašto nuotrupos. Mitologija ir buitis, mirtis ir gyvenimas, amžinybė ir kasdienybė – viskas čia organiškai persipina, keičia vienas kitą. Prisiliečiama prie pačios lietuvių tautos esmės, archajinio, egzistencinio prado, gelminių tautos išlikimo galių. Savo santūrumu, giliomis ir kiek prigesintomis emocijomis, asketiška ir kartu nekrošiškai talpia simbolika spektaklis „Kalės vaikai“ stebėtinai tiksliai perteikia Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos dvasią.
Apdovanojimai:
2018 m. geriausio spektaklio apdovanojimas XXXIV Rokiškio Lietuvos profesionalių teatrų festivalyje. Donatui Švirėnui įteiktas prizas už geriausią nepagrindinį vaidmenį šiame spektaklyje.
2018 m. festivalyje „Lietuvos teatrų pavasaris“ aktorė Karolina Kontenytė apdovanota prizu už geriausią moters (Lotės) vaidmenį.
Spaudoje:
Rūta Žukė: “Kalės vaikai”: nesuvokiamas simbolizmas ar genialumas?
Ieva Tumanovičiūtė: Profilaktinė saviplaka
Milda Brukštutė: Oro nekeičianti pūga
Reda Milaknienė: Trims valandoms surinkit mobiliuosius
Jūratė Grigaitienė: Kaip tekanti upė
Evelina Zenkutė: “Kalės vaikų” rebusai
Dalia Jakaitė: Mirtis, meilė, atgaila
Ingrida Ragelskienė: „Kalės vaikai“ kosminio teatro epicentre
Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė: Spektaklis „Kalės vaikai“: šaltose lietuviškos atminties gelmėse
Rūta Žukė: Klaipėdos dramos teatras pramynė kelius į Kiniją
© Dmitrij Matvejev nuotr.
© Donato Ravaičio video
Laikas
(Trečiadienis) 18:30 - 21:50
Vieta
Valstybinis jaunimo teatras
Apie spektaklį
Premjera 2019 12 05
Premjera 2019 12 05
Pjesės autorius Tadeusz Słobodzianek
Iš lenkų kalbos vertė Rolandas Rastauskas
Režisierius Oskaras Koršunovas
Scenografas Gintaras Makarevičius
Kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė
Lėlių kūrėja Julija Skuratova
Kompozitorius Gintaras Sodeika
Chormeisteris Alfonsas Vildžiūnas
Vaizdo projekcijų autorius Mikas Žukauskas
Šviesų dailininkas Julius Kuršys
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Režisieriaus padėjėjai: Urtė Sėjūnaitė, Augtumas Danielius Harner, Deivydas Valenta
Vaidina:
Dora – Justina Vanžodytė
Zocha – Eglė Jackaitė
Rachelka, paskui Mariana – Regina Šaltenytė
Jokūbas Kacas – Jonas Viršilas
Rysekas – Jonas Baranauskas
Menachemas – Vaidas Jočys
Zigmuntas – Igoris Reklaitis
Vladekas – Aurimas Pintulis
Abraomas – Mikalojus Urbonas
Henekas – Liudas Vyšniauskas
Renginio trukmė: 3 val. 20 min.
1941-aisiais mažame Lenkijos Jedvabno kaime įvyko sunkiai suvokiamas dalykas: vietiniai žydai, Jedvabno gyventojai, buvo uždaryti daržinėje ir sudeginti gyvi. Jų žudikai nebuvo iš pragaro atvykę monstrai, o patys paprasčiausi žmonės – žydų kaimynai ir bendraklasiai, kadaise galbūt sėdėję viename suole. Kartu žaidę, krėtę išdaigas, kartu svajoję, kuo bus užaugę.
„Mūsų klasė“ nėra įprasta pjesė apie gėrį ir blogį, apie aukas ir budelius. Čia kiekvienas personažas vertas nors ir nedidelės žmogiškos užuojautos. Ir kiekvienas neša vis sunkėjančią savo gyvenimo klaidų naštą. Nuo vaikiško pasipuikavimo, nenoro pažvelgti į kitą žmogų kaip į sau lygų iki masinių žudynių – ne toks jau ilgas kelias, kaip galėtų atrodyti.
Pjesės veiksmas apima ilgą laiko tarpą – nuo 1925 m. iki šių dienų. Aštuoniasdešimt metų – tokios apimties medžiaga literatūroje prašytųsi epinio romano. T. Słobodzianekas sugebėjo ją sukoncentruoti į neilgą pjesę, ir per vienos klasės mokinių gyvenimus parodyti visą XX a. Jis nebando nieko smerkti ar teisinti – tiesiog nešališku balsu pasakoja apie sudėtingus žmonių gyvenimus, ir tas pasakojimas tampa universaliu, kalbančiu apie žmogaus prigimtį, apie visos žmonijos praeitį, dabartį, ir – deja, bet visai tikėtina – ateitį.
Pjesės autorius T. Słobodzianekas (g. 1955) – lenkų teatro kritikas, dramaturgas, režisierius. Nuo 2012 m. – Varšuvos dramos teatro direktorius ir meno vadovas. 1981 m. debiutavo kaip dramaturgas, 1982 m. ėmėsi ir režisūros. Dirbo Varšuvos, Krokuvos, Lodzės, Poznanės, Gdansko teatruose literatūrinės dalies vedėju, režisieriumi ir dramaturgu.
„Mūsų klasė“ – dažniausiai pasaulyje statoma lenkų pjesė. Nuo jos pirmojo pastatymo Londono nacionaliniame teatre 2009 m. ji buvo suvaidinta Kanadoje, JAV, Ispanijoje, Italijoje, Čekijoje, Japonijoje, Brazilijoje, Švedijoje, Izraelyje, Vengrijoje, Danijoje. Lietuvoje, Nacionaliniame dramos teatre, ją pastatė režisierė Yanna Ross. Oskaras Koršunovas pjesę pastatė Norvegijoje, Osle (2015). Spektakliai pelnė daugybę apdovanojimų visame pasaulyje, o pati pjesė „Mūsų klasė“ tapo pirmuoju dramos kūriniu Lenkijoje, apdovanotu prestižine literatūrine „Nikės“ premija (2010).
„Nežinau, kur prasideda šita istorija. Žinau, kur ji nepasibaigia.“ T. Słobodzianek
ĮSPĖJIMAS: spektaklio metu yra rūkoma, naudojami „Strobe“ žibintai ir garso efektai.
© Kemel photography
Laikas
(Ketvirtadienis) 18:30 - 21:50
Vieta
Valstybinis jaunimo teatras
Apie spektaklį
Premjera 2019 12 05
Premjera 2019 12 05
Pjesės autorius Tadeusz Słobodzianek
Iš lenkų kalbos vertė Rolandas Rastauskas
Režisierius Oskaras Koršunovas
Scenografas Gintaras Makarevičius
Kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė
Lėlių kūrėja Julija Skuratova
Kompozitorius Gintaras Sodeika
Chormeisteris Alfonsas Vildžiūnas
Vaizdo projekcijų autorius Mikas Žukauskas
Šviesų dailininkas Julius Kuršys
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Režisieriaus padėjėjai: Urtė Sėjūnaitė, Augtumas Danielius Harner, Deivydas Valenta
Vaidina:
Dora – Justina Vanžodytė
Zocha – Eglė Jackaitė
Rachelka, paskui Mariana – Regina Šaltenytė
Jokūbas Kacas – Jonas Viršilas
Rysekas – Jonas Baranauskas
Menachemas – Vaidas Jočys
Zigmuntas – Igoris Reklaitis
Vladekas – Aurimas Pintulis
Abraomas – Mikalojus Urbonas
Henekas – Liudas Vyšniauskas
Trukmė 3 val. 20 min.
1941-aisiais mažame Lenkijos Jedvabno kaime įvyko sunkiai suvokiamas dalykas: vietiniai žydai, Jedvabno gyventojai, buvo uždaryti daržinėje ir sudeginti gyvi. Jų žudikai nebuvo iš pragaro atvykę monstrai, o patys paprasčiausi žmonės – žydų kaimynai ir bendraklasiai, kadaise galbūt sėdėję viename suole. Kartu žaidę, krėtę išdaigas, kartu svajoję, kuo bus užaugę.
„Mūsų klasė“ nėra įprasta pjesė apie gėrį ir blogį, apie aukas ir budelius. Čia kiekvienas personažas vertas nors ir nedidelės žmogiškos užuojautos. Ir kiekvienas neša vis sunkėjančią savo gyvenimo klaidų naštą. Nuo vaikiško pasipuikavimo, nenoro pažvelgti į kitą žmogų kaip į sau lygų iki masinių žudynių – ne toks jau ilgas kelias, kaip galėtų atrodyti.
Pjesės veiksmas apima ilgą laiko tarpą – nuo 1925 m. iki šių dienų. Aštuoniasdešimt metų – tokios apimties medžiaga literatūroje prašytųsi epinio romano. T. Słobodzianekas sugebėjo ją sukoncentruoti į neilgą pjesę, ir per vienos klasės mokinių gyvenimus parodyti visą XX a. Jis nebando nieko smerkti ar teisinti – tiesiog nešališku balsu pasakoja apie sudėtingus žmonių gyvenimus, ir tas pasakojimas tampa universaliu, kalbančiu apie žmogaus prigimtį, apie visos žmonijos praeitį, dabartį, ir – deja, bet visai tikėtina – ateitį.
Pjesės autorius T. Słobodzianekas (g. 1955) – lenkų teatro kritikas, dramaturgas, režisierius. Nuo 2012 m. – Varšuvos dramos teatro direktorius ir meno vadovas. 1981 m. debiutavo kaip dramaturgas, 1982 m. ėmėsi ir režisūros. Dirbo Varšuvos, Krokuvos, Lodzės, Poznanės, Gdansko teatruose literatūrinės dalies vedėju, režisieriumi ir dramaturgu.
„Mūsų klasė“ – dažniausiai pasaulyje statoma lenkų pjesė. Nuo jos pirmojo pastatymo Londono nacionaliniame teatre 2009 m. ji buvo suvaidinta Kanadoje, JAV, Ispanijoje, Italijoje, Čekijoje, Japonijoje, Brazilijoje, Švedijoje, Izraelyje, Vengrijoje, Danijoje. Lietuvoje, Nacionaliniame dramos teatre, ją pastatė režisierė Yanna Ross. Oskaras Koršunovas pjesę pastatė Norvegijoje, Osle (2015). Spektakliai pelnė daugybę apdovanojimų visame pasaulyje, o pati pjesė „Mūsų klasė“ tapo pirmuoju dramos kūriniu Lenkijoje, apdovanotu prestižine literatūrine „Nikės“ premija (2010).
„Nežinau, kur prasideda šita istorija. Žinau, kur ji nepasibaigia.“ T. Słobodzianek
ĮSPĖJIMAS: spektaklio metu yra rūkoma, naudojami „Strobe“ žibintai ir garso efektai.
© Kemel photography
