september
Laikas
(Saturday) 18:30 - 21:30
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijomis,
žiūrovus prašome dėvėti veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo.
Premjera 2020 09 19
Pjesės autorius Maksim Gorkij
Iš rusų kalbos vertė Kazys Kiela
Režisierė Laura Groza
Scenografas Mārtiņš Vilkārsis
Kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė
Šviesų dailininkas Julius Kuršis
Kompozitorius Kārlis Auzāns
Vaizdo menininkas -8
Režisierės asistentė Kornelija Krasilnikovaitė
Vaidina:
Protasovas – Darius Meškauskas
Liza – Karolina Kontenytė
Jelena – Inga Jankauskaitė
Vaginas – Edvardas Brazys
Čepurnojus – Jonas Baranauskas
Melanija – Eglė Jackaitė
Nazaras – Igoris Reklaitis
Miša – Linas Lukošius
Jegoras – Vaidas Jočys
Avdotja – Toma Gailiutė
Antonovna – Regina Arbačiauskaitė
Fima – Renata Idzelytė
Romanas Trošinas – Mikalojus Urbonas
Rusų rašytojas Maksimas Gorkis (1868–1936) turėjo didelę įtaką XX a. pradžios literatūrai ir teatrui. Ketvirtoji jo pjesė „Saulės vaikai“ parašyta 1905 m. Petropavlovsko tvirtovėje, kur M. Gorkis buvo įkalintas po „Kruvinojo sekmadienio“, kurio metu buvo susidorota su taikia darbininkų, nešusių Rusijos carui peticiją, demonstracija. Nepaisant to, „Saulės vaikai“ yra bene šviesiausia M. Gorkio pjesė – joje ne tik visa persmelkianti katastrofos nuojauta, bet ir akivaizdi nostalgija praėjusiam laikui bei skausmas dėl gyvuliškos žmogaus prigimties. Beje, Petropavlovsko tvirtovės viršininko M. Gorkis anuomet prašė leidimo rašyti komediją.
Pjesėje pasakojama apie provincijoje gyvenančią Protasovų šeimą. Atokiai ir ramiai gyvenančius Protasovus pasiekia neramios žinios apie maištaujančius valstiečius bei artėjančią choleros epidemiją. Tačiau pagrindinis herojus Protasovas stengiasi laikytis kuo toliau nuo pasaulio triukšmo. Jis – savamokslis chemikas, tikintis, kad mokslas išgelbės žmoniją. Užmiršęs viską pasaulyje, net ir savo šeimą, Protasovas pasineria į mokslinius eksperimentus, nuoširdžiai tikėdamas, kad nuo jo priklauso pasaulio ateitis.
Protasovas vaikišku naivumu ir siutą keliančiu bejėgišku žavesiu vienu metu primena ir Rotmistrą iš A. Strindbergo „Tėvo“, ir Veršininą iš A. Čechovo „Trijų seserų“, kartais ir Myškiną iš F. Dostojevskio „Idioto“. Kartkartėmis Protasovas, nepaisant aukšto intelekto ir gerų intencijų, darosi tiesiog komiškas, tarsi tas išsiblaškęs profesorius iš anekdotų. Su paprastais žmonėmis bendrauti nemoka, tiesiog neranda bendros kalbos, tarsi būtų iš kitos biologinės rūšies. Kai kurie iš tų paprastų žmonių netgi bando jo naivumą išnaudoti saviems tikslams – pradedantysis verslininkas Nazaras Avdejevičius bando įkalbėti panaudoti savo chemijos žinias alaus butelių gamybai, kiti, žadindami jo užuojautą, paprasčiausiai kaulija pinigėlio.
Taip, Protasovas naivus – bet kažin ar naivesnis už dabartinius žmones, hermetišką elitą, nuo artėjančių negandų užsidarantį socialinių tinklų „burbuluose“. Apskritai visa prekatastrofistinė pjesės atmosfera iki šiurpo primena dabartinę, mūsų dienų situaciją.
Tad kas tie „Saulės vaikai“? Pats pjesės autorius yra tiksliai atsakęs į šį klausimą, recenzuodamas E. Rostando „Sirano de Beržeraką“. Tai žmonės, „kuriems likimas lėmė didžiulę garbę būti geresniais ir protingesniais už savo amžininkus ir nelengvą atsakomybę paskubinti gyvenimo laivo judėjimą“.
Įdomu, kad keleri metai iki „Saulės vaikų“ parašymo M. Gorkis kartu su bičiuliu rašytoju Leonidu Andrejevu buvo suplanavę parašyti pjesę apie astronomą, gyvenantį savo žvaigždynų ir ūkų pasaulyje, kurį pabaigoje tamsi minia užmuša jo paties teleskopu. Būtent iš šio sumanymo ir atsirado „Saulės vaikai“ – tik su šviesesniu finalu. O L. Andrejevas liko ištikimas pradiniam siužetui ir praėjus metams po „Saulės vaikų“ pasirodymo parašė pjesę „Astronomas“.
Istorija kartojasi ciklais, ir kaskart patekusiems į panašią situaciją kyla klausimas, kas nugalės: Saulės vaikai, Mėnulio žmonės ar apskritai Pragaro išperos.
Darykime viską, kad teleskopai mūsų pasaulyje būtų naudojami tik pagal tikrąją paskirtį.
Pjesę Klaipėdos dramos teatre režisuoja jauna režisierė Laura Groza (Latvija), įvertinta jau ne vienu apdovanojimu. Liepojos ir Rygos dailės teatruose jos pastatyti spektakliai yra pelnę pagrindinius Latvijos teatro apdovanojimus už mažos (2015 m. „Equus“) ir didelės formos (2014 m. „Piaf“, 2015 m. „1984“) pastatymus bei už geriausią metų spektaklį (2014 m. „Piaf“, 2015 m. „1984“).
Spektaklis pagal M. Gorkio „Saulės vaikus“ Klaipėdos dramos teatre taps pirmuoju režisierės L. Grozos pastatymu užsienyje.
Laikas
(Sunday) 17:00 - 20:00
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijomis,
žiūrovus prašome dėvėti veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo.
Premjera 2020 09 19
Pjesės autorius Maksim Gorkij
Iš rusų kalbos vertė Kazys Kiela
Režisierė Laura Groza
Scenografas Mārtiņš Vilkārsis
Kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė
Šviesų dailininkas Julius Kuršis
Kompozitorius Kārlis Auzāns
Vaizdo menininkas -8
Režisierės asistentė Kornelija Krasilnikovaitė
Vaidina:
Protasovas – Darius Meškauskas
Liza – Karolina Kontenytė
Jelena – Inga Jankauskaitė
Vaginas – Edvardas Brazys
Čepurnojus – Jonas Baranauskas
Melanija – Eglė Jackaitė
Nazaras – Igoris Reklaitis
Miša – Linas Lukošius
Jegoras – Vaidas Jočys
Avdotja – Toma Gailiutė
Antonovna – Regina Arbačiauskaitė
Fima – Renata Idzelytė
Romanas Trošinas – Mikalojus Urbonas
Rusų rašytojas Maksimas Gorkis (1868–1936) turėjo didelę įtaką XX a. pradžios literatūrai ir teatrui. Ketvirtoji jo pjesė „Saulės vaikai“ parašyta 1905 m. Petropavlovsko tvirtovėje, kur M. Gorkis buvo įkalintas po „Kruvinojo sekmadienio“, kurio metu buvo susidorota su taikia darbininkų, nešusių Rusijos carui peticiją, demonstracija. Nepaisant to, „Saulės vaikai“ yra bene šviesiausia M. Gorkio pjesė – joje ne tik visa persmelkianti katastrofos nuojauta, bet ir akivaizdi nostalgija praėjusiam laikui bei skausmas dėl gyvuliškos žmogaus prigimties. Beje, Petropavlovsko tvirtovės viršininko M. Gorkis anuomet prašė leidimo rašyti komediją.
Pjesėje pasakojama apie provincijoje gyvenančią Protasovų šeimą. Atokiai ir ramiai gyvenančius Protasovus pasiekia neramios žinios apie maištaujančius valstiečius bei artėjančią choleros epidemiją. Tačiau pagrindinis herojus Protasovas stengiasi laikytis kuo toliau nuo pasaulio triukšmo. Jis – savamokslis chemikas, tikintis, kad mokslas išgelbės žmoniją. Užmiršęs viską pasaulyje, net ir savo šeimą, Protasovas pasineria į mokslinius eksperimentus, nuoširdžiai tikėdamas, kad nuo jo priklauso pasaulio ateitis.
Protasovas vaikišku naivumu ir siutą keliančiu bejėgišku žavesiu vienu metu primena ir Rotmistrą iš A. Strindbergo „Tėvo“, ir Veršininą iš A. Čechovo „Trijų seserų“, kartais ir Myškiną iš F. Dostojevskio „Idioto“. Kartkartėmis Protasovas, nepaisant aukšto intelekto ir gerų intencijų, darosi tiesiog komiškas, tarsi tas išsiblaškęs profesorius iš anekdotų. Su paprastais žmonėmis bendrauti nemoka, tiesiog neranda bendros kalbos, tarsi būtų iš kitos biologinės rūšies. Kai kurie iš tų paprastų žmonių netgi bando jo naivumą išnaudoti saviems tikslams – pradedantysis verslininkas Nazaras Avdejevičius bando įkalbėti panaudoti savo chemijos žinias alaus butelių gamybai, kiti, žadindami jo užuojautą, paprasčiausiai kaulija pinigėlio.
Taip, Protasovas naivus – bet kažin ar naivesnis už dabartinius žmones, hermetišką elitą, nuo artėjančių negandų užsidarantį socialinių tinklų „burbuluose“. Apskritai visa prekatastrofistinė pjesės atmosfera iki šiurpo primena dabartinę, mūsų dienų situaciją.
Tad kas tie „Saulės vaikai“? Pats pjesės autorius yra tiksliai atsakęs į šį klausimą, recenzuodamas E. Rostando „Sirano de Beržeraką“. Tai žmonės, „kuriems likimas lėmė didžiulę garbę būti geresniais ir protingesniais už savo amžininkus ir nelengvą atsakomybę paskubinti gyvenimo laivo judėjimą“.
Įdomu, kad keleri metai iki „Saulės vaikų“ parašymo M. Gorkis kartu su bičiuliu rašytoju Leonidu Andrejevu buvo suplanavę parašyti pjesę apie astronomą, gyvenantį savo žvaigždynų ir ūkų pasaulyje, kurį pabaigoje tamsi minia užmuša jo paties teleskopu. Būtent iš šio sumanymo ir atsirado „Saulės vaikai“ – tik su šviesesniu finalu. O L. Andrejevas liko ištikimas pradiniam siužetui ir praėjus metams po „Saulės vaikų“ pasirodymo parašė pjesę „Astronomas“.
Istorija kartojasi ciklais, ir kaskart patekusiems į panašią situaciją kyla klausimas, kas nugalės: Saulės vaikai, Mėnulio žmonės ar apskritai Pragaro išperos.
Darykime viską, kad teleskopai mūsų pasaulyje būtų naudojami tik pagal tikrąją paskirtį.
Pjesę Klaipėdos dramos teatre režisuoja jauna režisierė Laura Groza (Latvija), įvertinta jau ne vienu apdovanojimu. Liepojos ir Rygos dailės teatruose jos pastatyti spektakliai yra pelnę pagrindinius Latvijos teatro apdovanojimus už mažos (2015 m. „Equus“) ir didelės formos (2014 m. „Piaf“, 2015 m. „1984“) pastatymus bei už geriausią metų spektaklį (2014 m. „Piaf“, 2015 m. „1984“).
Spektaklis pagal M. Gorkio „Saulės vaikus“ Klaipėdos dramos teatre taps pirmuoju režisierės L. Grozos pastatymu užsienyje.
Laikas
(Thursday) 18:30 - 19:40
Location
Dramos teatro kamerinė salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijomis,
žiūrovus prašome dėvėti veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo.
Premjera 2020 02 06
Pjesės autorius Fiodor Dostojevskij
Iš rusų kalbos vertė Ramutė Rybelienė
Režisierė, scenografė Milda Mičiulytė
Kostiumų dailininkė Nadežda Gultiajeva
Vaidina:
Juokingas žmogus – Saulius Čiučelis
Mergaitė – Taura Kvietinskaitė
Trukmė 1 val. 10 min.
Vienas iš nedaugelio Fiodoro Dostojevskio fantastinių apsakymų „Juokingo žmogaus sapnas“ gilinasi į moralinius žmogaus gyvenimo klausimus. F. Dostojevskis teigė norintis parašyti fantastinį apsakymą apie Jėzų Kristų. Dabar jo literatūros skaitytojams ir tyrinėtojams belieka spėlioti, ar šis rašytojo noras išsipildė „Didžiajame Inkvizitoriuje“ (tai romano „Broliai Karamazovai“ ištrauka) ar trumpame apsakyme „Juokingo žmogaus sapnas“.
Juokingas žmogus vaikšto po naktinį Sankt Peterburgą. Jis nusprendžia, jog pasaulyje nebeliko nieko prasmingo. Jam besvarstant apie savižudybę netikėtai už rankos jį ima tampyti maža mergaitė: prašo pagalbos. Juokingas žmogus supranta, kad jai ir jos motinai kažkas atsitiko, bet nustumia ją šalin ir grįžta namo. Namuose jis išsitraukia revolverį ir ketina nusižudyti… Tačiau prisiminęs sutiktą mergaitę ima kvestionuoti savo poelgį ir tuo metu užplūdusius jausmus. Nuo minčių netikėtai užmiega… Sapnas pakeičia Juokingą žmogų: pažadina jame glūdinčius kaltės, gailesčio, gėdos jausmus, meilę gyvenimui, padeda atrasti Tiesą, kurią nubudęs ima skelbti.
„Jeigu anksčiau aš būčiau gyvenęs Mėnulyje arba Marse ir ten būčiau pasielgęs taip begėdiškai ir nedorai, kaip tiktai galima įsivaizduoti, ir būčiau buvęs taip už tai išplūstas ir išdergtas, kaip galima patirti ir įsivaizduoti nebent tiktai kartais sapne, košmare, ir jeigu, paskui atsidūręs žemėje, aš išsaugočiau to, ką padariau kitoje planetoje, suvokimą ir, be to, žinočiau, kad ten jau nieku gyvu ir niekada negrįšiu, tai, žiūrint iš žemės į Mėnulį, – man būtų vis tiek ar ne? Jausčiau gėdą dėl to poelgio ar ne?“ (F. Dostojevskis)
Tai Klaipėdos dramos teatre debiutuojančios LMTA teatro režisūros diplomantės Mildos Mičiulytės spektaklis.
Foto Modestas Endriuška
Laikas
(Friday) 18:30 - 21:00
Location
Dramos teatro Mažoji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijomis, žiūrovus prašome dėvėti veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo.
Premjera 2020 02 28
Pjesės autorius Lars Norén
Iš švedų kalbos vertė Rasa Baranauskienė
Režisierius Darius Rabašauskas
Scenografė, kostiumų dailininkė Laura Luišaitytė
Kompozitorius Jonas Jurkūnas
Šviesų dailininkas Darius Malinauskas
Režisieriaus asistentas Vaidas Jočys
Spektaklio muzikos įraše dainuoja Kristina Žaldokaitė
Vaidina:
Katarina – Toma Gailiutė
Frankas – Jonas Baranauskas
Jena – Justina Vanžodytė
Tomas – Vaidas Jočys
Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė „Demonai“ – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L. Norénas dažnai gretinamas su Strindbergu – jo „Demonai“ yra apie tą patį žmogiškąjį paradoksą: sugebėjimą (ir net slaptą vidinį norą) kito, artimo ir gal net tebemylimo žmogaus, gyvenimą paversti pragaru.
Spektaklio režisierius Darius Rabašauskas: „Tai nėra tradicinė santykių aiškinimosi pjesė. Santuoka čia – tik aplinkybė, situacija. Svarbi, bet ne vienintelė įmanoma. Tad ir spektaklis bus labiau apie instinktus, vidinę jėgą: valdančią, kuriančią ir griaunančią. Būtent apie jėgą, apie demoną. Ir jeigu demonui veikti reikia žmogaus kaip kuriančios būtybės, tai pradžios arba pabaigos jėga glūdi būtent žmoguje. Bandome kalbėti apie jausmo (pajautimo) badą, vis labiau atbunkančius pojūčius, kuriems reikia vis ekstremalesnių potyrių. Apie vis aštresnio pajautimo paieškas, vis aštresnį dirgiklį, kuris leistų jausti gyvybę, jausti, kad gyveni. Vis aštresnio dirgiklio poreikį ir vis alkanesnius individus. Būtent badas, bado būsena lemia instinkto viršenybę, dominavimą. Nes personažai nieko nesiaiškina. Dominuoja „noriu“, „geidžiu“, „trokštu“. Ši bado būsena – išeities situacija, mes joje gyvename, nuo to atsispiria spektaklis. Ekstremalumas čia pasiekiamas per kitą žmogų, jo kankinimą. Ir savęs tuo pačiu metu. Skausmas – tikriausias gyvybės požymis. Kada skauda, jauti.“
Laikas
(Saturday) 18:30 - 21:30
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijomis,
žiūrovus prašome dėvėti veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo.
Premjera 2020 09 19
Pjesės autorius Maksim Gorkij
Iš rusų kalbos vertė Kazys Kiela
Režisierė Laura Groza
Scenografas Mārtiņš Vilkārsis
Kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė
Šviesų dailininkas Julius Kuršis
Kompozitorius Kārlis Auzāns
Vaizdo menininkas -8
Režisierės asistentė Kornelija Krasilnikovaitė
Vaidina:
Protasovas – Darius Meškauskas
Liza – Karolina Kontenytė
Jelena – Inga Jankauskaitė
Vaginas – Edvardas Brazys
Čepurnojus – Jonas Baranauskas
Melanija – Eglė Jackaitė
Nazaras – Igoris Reklaitis
Miša – Linas Lukošius
Jegoras – Vaidas Jočys
Avdotja – Toma Gailiutė
Antonovna – Regina Arbačiauskaitė
Fima – Renata Idzelytė
Romanas Tošinas – Mikalojus Urbonas
Rusų rašytojas Maksimas Gorkis (1868–1936) turėjo didelę įtaką XX a. pradžios literatūrai ir teatrui. Ketvirtoji jo pjesė „Saulės vaikai“ parašyta 1905 m. Petropavlovsko tvirtovėje, kur M. Gorkis buvo įkalintas po „Kruvinojo sekmadienio“, kurio metu buvo susidorota su taikia darbininkų, nešusių Rusijos carui peticiją, demonstracija. Nepaisant to, „Saulės vaikai“ yra bene šviesiausia M. Gorkio pjesė – joje ne tik visa persmelkianti katastrofos nuojauta, bet ir akivaizdi nostalgija praėjusiam laikui bei skausmas dėl gyvuliškos žmogaus prigimties. Beje, Petropavlovsko tvirtovės viršininko M. Gorkis anuomet prašė leidimo rašyti komediją.
Pjesėje pasakojama apie provincijoje gyvenančią Protasovų šeimą. Atokiai ir ramiai gyvenančius Protasovus pasiekia neramios žinios apie maištaujančius valstiečius bei artėjančią choleros epidemiją. Tačiau pagrindinis herojus Protasovas stengiasi laikytis kuo toliau nuo pasaulio triukšmo. Jis – savamokslis chemikas, tikintis, kad mokslas išgelbės žmoniją. Užmiršęs viską pasaulyje, net ir savo šeimą, Protasovas pasineria į mokslinius eksperimentus, nuoširdžiai tikėdamas, kad nuo jo priklauso pasaulio ateitis.
Protasovas vaikišku naivumu ir siutą keliančiu bejėgišku žavesiu vienu metu primena ir Rotmistrą iš A. Strindbergo „Tėvo“, ir Veršininą iš A. Čechovo „Trijų seserų“, kartais ir Myškiną iš F. Dostojevskio „Idioto“. Kartkartėmis Protasovas, nepaisant aukšto intelekto ir gerų intencijų, darosi tiesiog komiškas, tarsi tas išsiblaškęs profesorius iš anekdotų. Su paprastais žmonėmis bendrauti nemoka, tiesiog neranda bendros kalbos, tarsi būtų iš kitos biologinės rūšies. Kai kurie iš tų paprastų žmonių netgi bando jo naivumą išnaudoti saviems tikslams – pradedantysis verslininkas Nazaras Avdejevičius bando įkalbėti panaudoti savo chemijos žinias alaus butelių gamybai, kiti, žadindami jo užuojautą, paprasčiausiai kaulija pinigėlio.
Taip, Protasovas naivus – bet kažin ar naivesnis už dabartinius žmones, hermetišką elitą, nuo artėjančių negandų užsidarantį socialinių tinklų „burbuluose“. Apskritai visa prekatastrofistinė pjesės atmosfera iki šiurpo primena dabartinę, mūsų dienų situaciją.
Tad kas tie „Saulės vaikai“? Pats pjesės autorius yra tiksliai atsakęs į šį klausimą, recenzuodamas E. Rostando „Sirano de Beržeraką“. Tai žmonės, „kuriems likimas lėmė didžiulę garbę būti geresniais ir protingesniais už savo amžininkus ir nelengvą atsakomybę paskubinti gyvenimo laivo judėjimą“.
Įdomu, kad keleri metai iki „Saulės vaikų“ parašymo M. Gorkis kartu su bičiuliu rašytoju Leonidu Andrejevu buvo suplanavę parašyti pjesę apie astronomą, gyvenantį savo žvaigždynų ir ūkų pasaulyje, kurį pabaigoje tamsi minia užmuša jo paties teleskopu. Būtent iš šio sumanymo ir atsirado „Saulės vaikai“ – tik su šviesesniu finalu. O L. Andrejevas liko ištikimas pradiniam siužetui ir praėjus metams po „Saulės vaikų“ pasirodymo parašė pjesę „Astronomas“.
Istorija kartojasi ciklais, ir kaskart patekusiems į panašią situaciją kyla klausimas, kas nugalės: Saulės vaikai, Mėnulio žmonės ar apskritai Pragaro išperos.
Darykime viską, kad teleskopai mūsų pasaulyje būtų naudojami tik pagal tikrąją paskirtį.
Pjesę Klaipėdos dramos teatre režisuoja jauna režisierė Laura Groza (Latvija), įvertinta jau ne vienu apdovanojimu. Liepojos ir Rygos dailės teatruose jos pastatyti spektakliai yra pelnę pagrindinius Latvijos teatro apdovanojimus už mažos (2015 m. „Equus“) ir didelės formos (2014 m. „Piaf“, 2015 m. „1984“) pastatymus bei už geriausią metų spektaklį (2014 m. „Piaf“, 2015 m. „1984“).
Spektaklis pagal M. Gorkio „Saulės vaikus“ Klaipėdos dramos teatre taps pirmuoju režisierės L. Grozos pastatymu užsienyje.
october
Laikas
(Thursday) 18:30 - 21:00
Location
Dramos teatro Mažoji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijomis,
žiūrovus prašome dėvėti veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo
Premjera 2019 02 09
Pjesės autorius Aleksandr Galin
Iš rusų kalbos vertė Gintaras Grajauskas
Režisierius Povilas Gaidys
Scenografas, šviesų ir kostiumų dailininkas Artūras Šimonis
Kompozitorius Martynas Bialobžeskis
Vaizdo projekcijų autorius Donatas Ravaitis
Režisieriaus asistentas Vaidas Jočys
Vaidina:
Skvorcovas – Mikalojus Urbonas
Larisa, Skvorcovo žmona – Toma Gailiutė / Sigutė Gaudušytė
Viktoras, jų sūnus – Jonas Viršilas
Dolores – Simas Buziliauskas
Karina – Justina Vanžodytė
Marina – Agnė Skripkauskaitė
Užkadrinis balsas – Vaidas Jočys
Tai komedija, kurios autorius – gerai žinomas šiuolaikinis rusų dramaturgas, kino scenaristas Aleksandras Galinas (g. 1947 m.). Jo pjesės išverstos ir pastatytos daugiau nei dviejuose šimtuose pasaulio teatrų. A. Galinas yra populiariausių Rusijos dramaturgų dešimtuke.
Pjesės „Paradas“, parašytos 2015 m., veiksmas vyksta šių dienų Amsterdame. Kol už lango vyksta garsusis Amsterdamo gėjų paradas, viešbučio kambaryje kaktomuša susiduria du pasauliai: jaunas ir senas, būsimas ir besibaigiantis. Vienas lengvas, kitas sunkiasvoris. Vienas naivus ir patiklus, kitas patyręs ir brutalus. Jų laukia labai keista kova, kuri pasibaigia dar keisčiau.
„Paradas“ – tai komiška, bet ir liūdnoka istorija apie šiuolaikinio gyvenimo aktualijas ir grimasas, tėvų ir vaikų tarpusavio santykius, apie apsimestinio vyriškumo ir tikro žmogiškumo sankirtas.
Šios istorijos moralas labai paprastas: nepaisant jokių socialinių, ideologinių ar lytinių skirtumų, visi esame tiesiog žmonės. Ir jei norime išgyventi, turime priimti kitus tokius, kokie jie yra, nieko iš jų mainais nereikalaudami. Tai vienintelis iš tiesų svarbus dalykas gyvenime.
„Tai teatras – žaidimas, vaizduotės teritorija. Tegul žmonės juokiasi, džiaugiasi, o tie rimti dalykai, apie kuriuos kalbame, patys susiras kelią į žmonių protus ir širdis.“ Aleksandras Galinas
Į vakarinius spektaklius žiūrovai iki 14 m. neįleidžiami.
Apdovanojimai:
2019 m. Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje pelnė apdovanojimą už „Geriausią spektaklio scenografiją“ (scenografas Artūras Šimonis)
Foto: Algirdas Kubaitis
Laikas
(Saturday) 18:30 - 21:00
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijomis,
žiūrovus prašome dėvėti veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo.
Premjera 2018 09 29
Pjesės autorius Gintaras Grajauskas
Režisierius Jonas Vaitkus
Scenografas Vytautas Narbutas
Kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė
Šviesų dailininkas Mantvydas Poškus
Muzikinis apipavidalinimas Edvinas Vasiljevas
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Vaidina:
Gabrielė d’Anuncijus – Rolandas Kazlas
Gvidas Keleris – Mikalojus Urbonas / Aurimas Pintulis
Fiumės Burmistras – Rimantas Pelakauskas
Salvatorė – Vaidas Jočys
Bartolomėjus – Linas Lukošius
Natalija de Golubeff – Eglė Barauskaitė / Kristina Švenčionytė
Paola, Frančeska – Toma Gailiutė, Eglė Jackaitė / Sigutė Gaudušytė
Žanas – Jonas Viršilas
Harukičis Šimojis – Marius Pažereckas
Alčestė de Ambris – Jonas Baranauskas
Benitas Musolinis – Igoris Reklaitis
Tėvas – Kazimieras Žvinklys
Sūnus – Karolis Maiskis
Pirmas fašistas – Kęstutis Bručkus / Artūras Lepiochinas
Antras fašistas – Gytis Šimelionis
Arditai – Kęstutis Bručkus, Gytis Šimelionis, Arūnas Mozeris, Pranas Mozdeika, Martynas Sprogys, Saulius Glebauskas, Jurij Čuchraj, Maksim Škurin, Artūras Lepiochinas, Jonas Dovas Kriščiūnas, Žilvinas Abaravičius, Petras Stankevičius, Andrius Petreikis, Valdas Černauskas, Paulius Sukauskis
Trukmė 2 val. 30 min. (su pertrauka)
„Kas prieš mus“ – pjesė apie fašizmo prigimtį. Ir, žinoma, apie menininko atsakomybę grėsmės akivaizdoje.
Pjesė remiasi tikrais istoriniais faktais, įvykusiais beveik prieš šimtą metų prie Viduržemio jūros, Fiumės mieste (dab. Rijeka, Kroatija) – kur trumpai egzistavo viena keisčiausių valstybių pasaulyje. Valstybė, kurią valdė poetai, vizionieriai, anarchistai, o Kultūros ministru buvo pats Maestro Arturas Toskaninis.
Pagrindinis pjesės herojus – Gabrielė d‘Anuncijus (Rolandas Kazlas): italų poetas, lakūnas, nacionalinis Italijos didvyris, moterų numylėtinis, Fiumės komandantė. Iki šiol – sunku pasakyti, ar tikrai pelnytai – jis laikomas fašizmo pradininku. Jį savo Mokytoju viešai vadino Musolinis, su kuriuo Gabrielė d‘Anuncijus nuolat konfliktavo ir laikė jį pilka vidutinybe. Pats Musolinis apie santykius su poetu, kurio akivaizdžiai prisibijojo, yra išsitaręs: „jei skauda dantį, jis arba išraunamas, arba užplombuojamas auksu“.
Gabrielę d‘Anuncijų dievino ir juo akivaizdžiai sekė Salvadoras Dali, juo žavėjosi visa to meto kultūrinė Europa.
Kas nutinka, kai romantiškas idėjas perima jomis susižavėjusi minia – ne pernelyg protingi, bet labai uolūs ir stropūs vykdytojai? Istorija rodo, kad geruoju tai niekada nesibaigia.
„Būk atsargus. Kartais mums atrodo, kad griauname sienas. O iš tiesų griauname užtvanką.“
Laikas
(Wednesday) 18:30 - 19:50
Location
Dramos teatro kamerinė salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijomis,
žiūrovus prašome dėvėti veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo
Premjera 2019 09 13
1 dalies tragikomedija
Pjesės autorius August Strindberg
Iš švedų kalbos vertė Stasys Sabonis
Režisierius pedagogas Darius Meškauskas
Dailininkė Patricija Vytytė
Muzika Nikiforas Shalaevas
Šviesų dailininkas Artūras Lepiochinas
Režisieriaus asistentas Vaidas Jočys
Vaidina:
Adolfas – Tomas Šečkus
Teklė – Iveta Raulynaitytė
Gustavas – Mantas Barvičius
Trukmė 1 val. 20 min. (be pertraukos)
„Kreditoriai“ – tai natūralistinė tragikomedija, persmelkta asmeniniame gyvenime autorių kamavusios paranojos ir mizoginijos (misos ‘neapykanta’ + gunê ‘moteris’). Ši pjesė laikoma vienu stipriausių autoriaus kūrinių. Pjesėje veikia trys pagrindiniai personažai: dailininkas Adolfas, jo žmona Teklė ir mirusių kalbų mokytojas Gustavas. Teklė išvyksta keletui dienų į susirinkimą ir palieka savo vyrą Adolfą kurorte kurti ir ilsėtis vieną. Viešbutyje Adolfas susipažįsta su kitu poilsiautoju – Gustavu. Vyriška kompanija grąžina Adolfui seniai prarastą pasitikėjimą savimi. Gustavas įkvepia jam gyvybės, naujų minčių bei priverčia atsimerkti ir pažvelgti į savo gyvenimą kritišku žvilgsniu. Adolfas, kamuojamas minties, jog jųdviejų meilė su Tekle yra tik išnaudojimu paremta fikcija, kelia maištą prieš savo grįžusią žmoną ir reikalauja tiesos. Bet po ilgų manipuliacijos ir melo pilnų metų skolą tiesai susimokėti privalo visi. Pats Strindbergas pjesę apibūdino, kaip brandžiausią savo darbą.
Trys jauni aktoriai ir naujokai Klaipėdos dramos teatre Tomas Šečkus, Mantas Barvičius ir Iveta Raulynaitytė, vedami dėstytojo ir garsaus Lietuvos teatro ir kino aktoriaus Dariaus Meškausko, šiame spektaklyje atkleidžia keršto temą. Kas turi imtis bausmės už neteisybę – aš ar Dievas? Ar keršydamas galiu pasiekti teisybę? Ir ar kerštas nėra tik dar didesnis blogis?
„padarytos kaltės, užsitrauktos skolos ten kažkur įrašytos! Ir kreditoriai anksčiau ar vėliau tų skolų ateis. Mes nekalti, bet mes atsakome! Nekalti prieš tą, kurio nėra, bet atsakome prieš save ir savo artimuosius.“ – ištrauka iš A. Strindbergo pjesės „Kreditoriai“
Spektaklis įtrauktas į Kultūros paso paslaugų rinkinį.
Foto: Kemel photography
Laikas
(Friday) 18:30 - 21:50
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
{:lt}
Pjesės autorius Saulius Šaltenis
Režisierius Eimuntas Nekrošius
Scenografas, šviesų dailininkas Marius Nekrošius
Kostiumų dailininkė Nadežda Gultiajeva
Kompozitorius Antanas Jasenka
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Vaidina:
Varpininkas Karvelis – Darius Meškauskas
Lotė – Karolina Kontenytė
Patarėjas Abelis – Edvardas Brazys
Marija – Regina Šaltenytė
Daktaras Zaksas – Igoris Reklaitis
Mokytojas – Vaidas Jočys
Kristijonas – Vidas Jakimauskas / Aurimas Pintulis
Elgeta, buvęs teisėjas; ponaitis Maras – Donatas Švirėnas / Jonas Baranauskas
Kristijono motina – Nijolė Sabulytė
Baltoji kalė – Justina Vanžodytė / Sigutė Gaudušytė
Trukmė 3 val. 20 min. (su pertrauka)
Romano „Kalės vaikai“ inscenizacija, kurią spektakliui parašė pats autorius, rašytojas Saulius Šaltenis, ypač aktuali dabar – laikotarpiu, kai atkurta Lietuva įžengė į šimtmetį.
S. Šaltenio romanas nukelia skaitytojus į XVIII a. Mažąją Lietuvą, pietvakarinę etnografinės Lietuvos dalį, kuri tuo metu buvo pavaldi Prūsijai.
Spektaklyje susipina daugybė klodų: istorinė Lietuvos praeitis, sakmės, prietarai, burtai, užkalbėjimai ir raganavimai, senųjų pagoniškųjų mitų atgarsiai, Šventojo Rašto nuotrupos. Mitologija ir buitis, mirtis ir gyvenimas, amžinybė ir kasdienybė – viskas čia organiškai persipina, keičia vienas kitą. Prisiliečiama prie pačios lietuvių tautos esmės, archajinio, egzistencinio prado, gelminių tautos išlikimo galių. Savo santūrumu, giliomis ir kiek prigesintomis emocijomis, asketiška ir kartu nekrošiškai talpia simbolika spektaklis „Kalės vaikai“ stebėtinai tiksliai perteikia Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos dvasią.
Apdovanojimai:
2019 m. „Padėkos kaukė“ nominacijoje „Metų spektaklis“.
2019 m. už pagrindinį moters vaidmenį „Auksinį scenos kryžių“ pelnė Karolina Kontenytė, atlikusi Lotės vaidmenį spektaklyje „Kalės vaikai“.
2018 m. geriausio spektaklio apdovanojimas XXXIV Rokiškio Lietuvos profesionalių teatrų festivalyje. Donatui Švirėnui įteiktas prizas už geriausią nepagrindinį vaidmenį šiame spektaklyje.
2018 m. festivalyje „Lietuvos teatrų pavasaris“ aktorė Karolina Kontenytė apdovanota prizu už geriausią moters (Lotės) vaidmenį.
Spaudoje:
Rūta Žukė: “Kalės vaikai”: nesuvokiamas simbolizmas ar genialumas?
Ieva Tumanovičiūtė: Profilaktinė saviplaka
Milda Brukštutė: Oro nekeičianti pūga
Reda Milaknienė: Trims valandoms surinkit mobiliuosius
Jūratė Grigaitienė: Kaip tekanti upė
Evelina Zenkutė: “Kalės vaikų” rebusai
Dalia Jakaitė: Mirtis, meilė, atgaila
Ingrida Ragelskienė: „Kalės vaikai“ kosminio teatro epicentre
Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė: Spektaklis „Kalės vaikai“: šaltose lietuviškos atminties gelmėse
Rūta Žukė: Klaipėdos dramos teatras pramynė kelius į Kiniją
Spektaklis rodomas su vertimu į anglų kalbą.
© Dmitrij Matvejev nuotr.
© Donato Ravaičio video
Laikas
(Saturday) 14:00 - 15:05
Location
Teatro erdvės
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijomis,
žiūrovus prašome dėvėti veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo.
Premjera 2017 10 17
Režisierius Liudas Vyšniauskas
Kostiumų dizainerė Lina Andriukonė
Teksto autorė Sondra Simana
Istorijos konsultantas Klaidas Perminas
Kompozitorius Kristijonas Lučinskas
Įgarsino: Nijolė Sabulytė, Mantvydas Poškus, Kazimieras Žvinklys, Linas Lukošius, Darius Meškauskas, Justina Vanžodytė, Liudas Vyšniauskas
Vaidina: Karolina Kontenytė / Justina Vanžodytė, Donatas Švirėnas, Paulius Pinigis, Jonas Viršilas
Trukmė 1 val. 5 min. (be pertraukos)
Spektaklis-ekskursija „Kėdė iš Komedijų namo“ pasakoja apie Klaipėdos dramos teatrą, kurio pirmasis pavadinimas „Komedijų namas“ aptinkamas Mėmelio miesto plane jau XVIII amžiaus pabaigoje. Penkios skirtingų charakterių „kėdės“ (personažai) vedžioja ekskursijos dalyvius po pastatą ir pasakoja istorijas iš spalvingo teatro gyvenimo, kurias papildo trumpos aktorių vaidinamos intermedijos.
Rekomenduojama žiūrovams nuo 10 metų amžiaus.
Maksimalus ekskursijoje dalyvaujančių žiūrovų skaičius 30.
Dėl užsakomųjų ekskursijų kreiptis +370 659 07931 arba lina@kldt.lt.
Foto: Algirdas Kubaitis
Laikas
(Thursday) 18:30 - 20:30
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
{:lt}[kldt_extra_buttons
Pjesės autorius Gintaras Grajauskas
Režisierė Agnija Leonova
Scenografė ir kostiumų dailininkė Irina Komissarova
Kompozitorius Jonas Jurkūnas
Choreografės: Agnija Šeiko, Inga Kuznecova
Vaizdo menininkas Artis Dzērve
Šviesų dailininkas Julius Kuršis
Režisierės asistentė Jurgita Rudėnaitė
Režisierės padėjėjas Vaidas Jočys
Vaidina:
Vyras – Jonas Baranauskas
Žmona – Toma Gailiutė
Angelas – Mikalojus Urbonas / Marius Povilas Elijas Martynenko
Bičiukas – Karolis Maiskis
Kuratorius – Linas Lukošius
Pirmoji EI – Renata Idzelytė
Antroji EI – Eglė Barauskaitė
Pirmasis EI – Jonas Viršilas
Trolis – Arnoldas Eisimantas
Chirurgas – Rimantas Pelakauskas
Brolis – Liudas Vyšniauskas
Duktė – Justina Vanžodytė
Politikas – Vaidas Jočys
Čyteris – Donatas Švirėnas
Kortana – Karolina Kontenytė
Pjesė „Tinklas“ parašyta prieš keletą metų. Tačiau dabar, kai pandemijos metu didelė žmonijos dalis buvo uždaryta saviizoliacijai ir žmonių gyvenimas persikėlė į virtualybę, ji tapo neįtikėtinai aktuali. Netolima ateitis, apie kurią kalbama pjesėje, atėjo greičiau, negu galėjome įsivaizduoti.
„Tinklas“ – tai šiuolaikinio Jobo istorija. Apie žmogų, netekusį viso gyvenimo. Ir jis to net nepastebėjo, nes aplinkui egzistuoja virtualus pasaulis, kuriame yra viskas, ko tik galima užsigeisti. Nors tai tik iliuzija, bet labai patraukli ir įtikinama. Su 3D vaizdu bei high-end garsu. Technologijos tapo ir žmogaus gelbėtoju, ir kalėjimu. Ir tas žmogus būna sau toje tobuloje kosminėje tuštumoje. Ir įsivaizduoja, kad viskas tebėra, kad niekas nedingo.
„Tinkle“ uždarytas ne tik pjesės pagrindinis herojus, bet ir visi žmonės. Palaipsniui jis vis labiau tolsta nuo tikrojo gyvenimo. Kiekvienas bendravimas veda prie dar aiškesnio suvokimo, jog jis nebesupranta esminių dalykų – apie save ir artimuosius. Jo egzistencija užlieta bereikšmės informacijos srautu. Jis nori išsiveržti iš šio beprasmybės sūkurio. Galiausiai suteikiama galimybė susitikti akis į akį su savo priklausomybe.
„Tinklas“ – tai spektaklis apie žmogaus psichologinę, emocinę ir dvasinę savijautą technologizacijos laikotarpiu, aktualus kiekvienam šiuolaikiniam žiūrovui. Šiandien pjesės ir spektaklio idėjos nuskamba, iš tiesų, kiek pranašiškai.
Agnija Leonova – jauna ir perspektyvi režisierė, dirbusi kartu su dramaturgu M. Vildžiumi kuriant spektaklį „Sapiens“ Juozo Miltinio dramos teatre; Oskaro Koršunovo teatre kartu su kūrybine komanda kūrė scenarijus spektakliams „Y karta“ ir „Y: Alisa“ (pastarasis nominuotas dviem „Auksiniams scenos kryžiams“, viena iš nominacijų buvo už kolektyvinį scenarijaus rašymą); kartu su dramaturgu V. Labanausku rašė scenarijų gatvės spektakliui „Ar aš Don Kichotas?“; dirbo režisieriaus asistente, statant O. Koršunovo spektaklius „Katedra“, „Žuvėdra“ ir „Rusiškas romanas“; 2013–2019 m. dirbo režisieriaus asistente ir aktore „Suzuki Company of Toga“ Japonijoje.
Pastaba – dėl neįprastos scenografijos žiūrovai yra sodinami tik balkone. Spektaklis rodomas su angliškais titrais, kuriuos patogiausia stebėti nuo 8 eilės. Žiūrovų skaičius ribotas.
Spaudoje:
Spektaklio „Tinklas“ premjera Klaipėdos dramos teatre
Gintaras Grajauskas: paradoksas, kad šiuolaikinis žmogus gyvena netikrą gyvenimą ir yra tuo visiškai patenkintas
Spektaklio „Tinklas“ kūrėjai: dramaturgas Gintaras Grajauskas turi aiškią viziją
Laikas
(Saturday) 18:30 - 21:50
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijomis,
žiūrovus prašome dėvėti veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo.
Premjera 2020 09 19
Pjesės autorius Maksim Gorkij
Iš rusų kalbos vertė Kazys Kiela
Režisierė Laura Groza
Scenografas Mārtiņš Vilkārsis
Kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė
Šviesų dailininkas Julius Kuršis
Kompozitorius Kārlis Auzāns
Vaizdo menininkas -8
Režisierės asistentė Kornelija Krasilnikovaitė
Vaidina:
Protasovas – Darius Meškauskas
Liza – Karolina Kontenytė
Jelena – Inga Jankauskaitė
Vaginas – Edvardas Brazys
Čepurnojus – Jonas Baranauskas
Melanija – Eglė Jackaitė
Nazaras – Igoris Reklaitis
Miša – Linas Lukošius
Jegoras – Vaidas Jočys
Avdotja – Toma Gailiutė
Antonovna – Regina Arbačiauskaitė
Fima – Renata Idzelytė
Romanas Trošinas – Mikalojus Urbonas
Rusų rašytojas Maksimas Gorkis (1868–1936) turėjo didelę įtaką XX a. pradžios literatūrai ir teatrui. Ketvirtoji jo pjesė „Saulės vaikai“ parašyta 1905 m. Petropavlovsko tvirtovėje, kur M. Gorkis buvo įkalintas po „Kruvinojo sekmadienio“, kurio metu buvo susidorota su taikia darbininkų, nešusių Rusijos carui peticiją, demonstracija. Nepaisant to, „Saulės vaikai“ yra bene šviesiausia M. Gorkio pjesė – joje ne tik visa persmelkianti katastrofos nuojauta, bet ir akivaizdi nostalgija praėjusiam laikui bei skausmas dėl gyvuliškos žmogaus prigimties. Beje, Petropavlovsko tvirtovės viršininko M. Gorkis anuomet prašė leidimo rašyti komediją.
Pjesėje pasakojama apie provincijoje gyvenančią Protasovų šeimą. Atokiai ir ramiai gyvenančius Protasovus pasiekia neramios žinios apie maištaujančius valstiečius bei artėjančią choleros epidemiją. Tačiau pagrindinis herojus Protasovas stengiasi laikytis kuo toliau nuo pasaulio triukšmo. Jis – savamokslis chemikas, tikintis, kad mokslas išgelbės žmoniją. Užmiršęs viską pasaulyje, net ir savo šeimą, Protasovas pasineria į mokslinius eksperimentus, nuoširdžiai tikėdamas, kad nuo jo priklauso pasaulio ateitis.
Protasovas vaikišku naivumu ir siutą keliančiu bejėgišku žavesiu vienu metu primena ir Rotmistrą iš A. Strindbergo „Tėvo“, ir Veršininą iš A. Čechovo „Trijų seserų“, kartais ir Myškiną iš F. Dostojevskio „Idioto“. Kartkartėmis Protasovas, nepaisant aukšto intelekto ir gerų intencijų, darosi tiesiog komiškas, tarsi tas išsiblaškęs profesorius iš anekdotų. Su paprastais žmonėmis bendrauti nemoka, tiesiog neranda bendros kalbos, tarsi būtų iš kitos biologinės rūšies. Kai kurie iš tų paprastų žmonių netgi bando jo naivumą išnaudoti saviems tikslams – pradedantysis verslininkas Nazaras Avdejevičius bando įkalbėti panaudoti savo chemijos žinias alaus butelių gamybai, kiti, žadindami jo užuojautą, paprasčiausiai kaulija pinigėlio.
Taip, Protasovas naivus – bet kažin ar naivesnis už dabartinius žmones, hermetišką elitą, nuo artėjančių negandų užsidarantį socialinių tinklų „burbuluose“. Apskritai visa prekatastrofistinė pjesės atmosfera iki šiurpo primena dabartinę, mūsų dienų situaciją.
Tad kas tie „Saulės vaikai“? Pats pjesės autorius yra tiksliai atsakęs į šį klausimą, recenzuodamas E. Rostando „Sirano de Beržeraką“. Tai žmonės, „kuriems likimas lėmė didžiulę garbę būti geresniais ir protingesniais už savo amžininkus ir nelengvą atsakomybę paskubinti gyvenimo laivo judėjimą“.
Įdomu, kad keleri metai iki „Saulės vaikų“ parašymo M. Gorkis kartu su bičiuliu rašytoju Leonidu Andrejevu buvo suplanavę parašyti pjesę apie astronomą, gyvenantį savo žvaigždynų ir ūkų pasaulyje, kurį pabaigoje tamsi minia užmuša jo paties teleskopu. Būtent iš šio sumanymo ir atsirado „Saulės vaikai“ – tik su šviesesniu finalu. O L. Andrejevas liko ištikimas pradiniam siužetui ir praėjus metams po „Saulės vaikų“ pasirodymo parašė pjesę „Astronomas“.
Istorija kartojasi ciklais, ir kaskart patekusiems į panašią situaciją kyla klausimas, kas nugalės: Saulės vaikai, Mėnulio žmonės ar apskritai Pragaro išperos.
Darykime viską, kad teleskopai mūsų pasaulyje būtų naudojami tik pagal tikrąją paskirtį.
Pjesę Klaipėdos dramos teatre režisuoja jauna režisierė Laura Groza (Latvija), įvertinta jau ne vienu apdovanojimu. Liepojos ir Rygos dailės teatruose jos pastatyti spektakliai yra pelnę pagrindinius Latvijos teatro apdovanojimus už mažos (2015 m. „Equus“) ir didelės formos (2014 m. „Piaf“, 2015 m. „1984“) pastatymus bei už geriausią metų spektaklį (2014 m. „Piaf“, 2015 m. „1984“).
Spektaklis pagal M. Gorkio „Saulės vaikus“ Klaipėdos dramos teatre taps pirmuoju režisierės L. Grozos pastatymu užsienyje.
Laikas
(Wednesday) 18:30 - 20:00
Location
Dramos teatro Mažoji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
{:lt}
Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijomis,
žiūrovus prašome dėvėti veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo.
Premjera 2018 05 30
1 dalies farsas
Pagal Bertoldą Brechtą
Režisierius Elmārs Seņkovs
Dramaturgė Rasa Bugavičute-Pēce
Scenografas, šviesų ir kostiumų dailininkas Reinis Suhanovs
Kompozitorius Edgars Mākens
Vaizdo projekcijų autorius Rimas Sakalauskas
Režisieriaus asistentas Vaidas Jočys
Vaidina:
Mama Drąsa – Darius Meškauskas
Eilifas – Karolis Maiskis
Katrina – Justina Vanžodytė
Šveicerkasas – Donatas Švirėnas
Viršila – Liudas Vyšniauskas
Ivetė – Renata Idzelytė
Kapelionas – Vaidas Jočys
Pulkininkas – Aurimas Pintulis
Verbuotojai – Jonas Baranauskas, Liudas Vyšniauskas
Kariai – Karolis Maiskis, Donatas Švirėnas, Liudas Vyšniauskas, Aurimas Pintulis, Mikalojus Urbonas, Jonas Viršilas, Jonas Baranauskas, Linas Lukošius, Marius Pažereckas.
Trukmė 1 val. 30 min. (be pertraukos)
Bertoldas Brechtas (Bertold Brecht) (1898–1956) – vokiečių rašytojas, teatro kritikas, režisierius. Autorius pjesę „Motušė Kuraž ir jos vaikai“ rašyti pradėjo 1938 m., kai fašistinė Vokietija jau atvirai ruošėsi karui. Veiksmas vyksta XVII a., kai vyko Trisdešimties metų karas. Pagrindinė herojė Ana Firling, vadinama motuše Kuraž (pranc. „drąsa“), yra markitantė, t. y. maisto ir gėrimų pardavėja. Karas yra pagrindinis jos pajamų šaltinis. Motušė Kuraž taip pat yra motina, nenorinti, kad jos vaikai žūtų karo ugnyje. Tačiau motinystė ir karas – nesuderinami. Motušė Kuraž praranda savo vaikus…
Režisierius Elmārs Seņkovs (Latvija) naudojasi B. Brechto siužetu, suteikdamas spektakliui dokumentinį atspalvį ir priartindamas jį prie šiandieninės situacijos – o kartu ir išsaugodamas brechtišką dvasią ir jo kūrybos principus.
ĮSPĖJIMAS: spektaklio metu yra naudojami „Strobe“ žibintai, kurių poveikis gali turėti įtakos asmenims, sergantiems epilepsija. Apie 65 proc. asmenų, kurie serga epilepsija, vis dar gali būti neigiamai paveikti ties 10 iki 12 pliūpsnio per sekundę intervalais šviesos.
Spaudoje:
Klaipėdos dramos teatre Motušė Kuraž virto Mama Drąsa (www.menufaktura.lt)
Į sceną žengia „Mama Drąsa“: premjera publikai pažers staigmenų (www.diena.lt)
Pragariškas karo mechanizmas – spektaklyje „Mama Drąsa“ (www.ve.lt)
Spektaklio „Mama Drąsa“ premjera Klaipėdos dramos teatre (www.lrt.lt) (16:02-18:56)
Spektaklio apie karo absurdą bendraautoriais tapo kariai (www.lrytas.lt)
Artistas šėliojo scenoje lyg visą gyvenimą laukęs belyčio monstro vaidmens (www.lrytas.lt)
Žiūrovai po trečio skambučio į salę griežtai neįleidžiami.
Spektaklis gali būti rodomas su titrais anglų kalba. Esant poreikiui, prašome kreiptis iš anksto: +370 659 07931
Foto: Algirdas Kubaitis
Laikas
(Saturday) 18:30 - 22:00
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijomis,
žiūrovus prašome dėvėti veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo.
Premjera 2019 12 05
Pjesės autorius Tadeusz Słobodzianek
Iš lenkų kalbos vertė Rolandas Rastauskas
Režisierius Oskaras Koršunovas
Scenografas Gintaras Makarevičius
Kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė
Lėlių kūrėja Julija Skuratova
Kompozitorius Gintaras Sodeika
Chormeisteris Alfonsas Vildžiūnas
Vaizdo projekcijų autorius Mikas Žukauskas
Šviesų dailininkas Julius Kuršys
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Režisieriaus padėjėjai: Urtė Sėjūnaitė, Augtumas Danielius Harner, Deivydas Valenta
Trukmė 3.30 (su pertrauka)
Vaidina:
Dora – Justina Vanžodytė
Zocha – Eglė Jackaitė
Rachelka, paskui Mariana – Regina Šaltenytė / Eglė Barauskaitė
Jokūbas Kacas – Jonas Viršilas
Rysekas – Jonas Baranauskas
Menachemas – Vaidas Jočys
Zigmuntas – Igoris Reklaitis
Vladekas – Aurimas Pintulis
Abraomas – Mikalojus Urbonas
Henekas – Liudas Vyšniauskas
1941-aisiais mažame Lenkijos Jedvabno miestelyje įvyko sunkiai suvokiamas dalykas: vietiniai žydai, Jedvabno gyventojai, buvo uždaryti daržinėje ir sudeginti gyvi. Jų žudikai buvo ne iš pragaro atvykę monstrai, o patys paprasčiausi žmonės – žydų kaimynai ir bendraklasiai, kadaise galbūt sėdėję viename suole. Kartu žaidę, krėtę išdaigas, svajoję, kuo bus užaugę.
„Mūsų klasė“ nėra įprasta pjesė apie gėrį ir blogį, aukas ir budelius. Čia kiekvienas personažas vertas nors ir nedidelės žmogiškos užuojautos. Ir kiekvienas neša vis sunkėjančią gyvenimo klaidų naštą. Nuo vaikiško pasipuikavimo, nenoro pažvelgti į kitą žmogų kaip į sau lygų iki masinių žudynių – ne toks jau ilgas kelias, kaip galėtų atrodyti.
Pjesės „Mūsų klasė“ veiksmas apima ilgą laiko tarpą – nuo 1925 m. iki šių dienų. Aštuoniasdešimt metų – tokios apimties medžiaga literatūroje prašytųsi epinio romano. T. Słobodzianekas sugebėjo ją sukoncentruoti į neilgą pjesę, ir per vienos klasės mokinių gyvenimus parodyti visą XX a. Jis nebando nieko smerkti ar teisinti – tiesiog nešališku balsu pasakoja apie sudėtingus žmonių gyvenimus, ir tas pasakojimas tampa universaliu, kalbančiu apie žmogaus prigimtį, apie visos žmonijos praeitį, dabartį, ir – deja, bet visai tikėtina – ateitį.
„Nežinau, kur prasideda šita istorija. Žinau, kur ji nepasibaigia.“ T. Słobodzianek
ĮSPĖJIMAS: spektaklio metu yra rūkoma, naudojami „Strobe“ žibintai ir garso efektai.
© Kemel photography
Laikas
(Sunday) 17:00 - 20:30
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijomis,
žiūrovus prašome dėvėti veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo.
Premjera 2019 12 05
Pjesės autorius Tadeusz Słobodzianek
Iš lenkų kalbos vertė Rolandas Rastauskas
Režisierius Oskaras Koršunovas
Scenografas Gintaras Makarevičius
Kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė
Lėlių kūrėja Julija Skuratova
Kompozitorius Gintaras Sodeika
Chormeisteris Alfonsas Vildžiūnas
Vaizdo projekcijų autorius Mikas Žukauskas
Šviesų dailininkas Julius Kuršys
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Režisieriaus padėjėjai: Urtė Sėjūnaitė, Augtumas Danielius Harner, Deivydas Valenta
Trukmė 3.30 (su pertrauka)
Vaidina:
Dora – Justina Vanžodytė
Zocha – Eglė Jackaitė
Rachelka, paskui Mariana – Regina Šaltenytė / Eglė Barauskaitė
Jokūbas Kacas – Jonas Viršilas
Rysekas – Jonas Baranauskas
Menachemas – Vaidas Jočys
Zigmuntas – Igoris Reklaitis
Vladekas – Aurimas Pintulis
Abraomas – Mikalojus Urbonas
Henekas – Liudas Vyšniauskas
1941-aisiais mažame Lenkijos Jedvabno miestelyje įvyko sunkiai suvokiamas dalykas: vietiniai žydai, Jedvabno gyventojai, buvo uždaryti daržinėje ir sudeginti gyvi. Jų žudikai buvo ne iš pragaro atvykę monstrai, o patys paprasčiausi žmonės – žydų kaimynai ir bendraklasiai, kadaise galbūt sėdėję viename suole. Kartu žaidę, krėtę išdaigas, svajoję, kuo bus užaugę.
„Mūsų klasė“ nėra įprasta pjesė apie gėrį ir blogį, aukas ir budelius. Čia kiekvienas personažas vertas nors ir nedidelės žmogiškos užuojautos. Ir kiekvienas neša vis sunkėjančią gyvenimo klaidų naštą. Nuo vaikiško pasipuikavimo, nenoro pažvelgti į kitą žmogų kaip į sau lygų iki masinių žudynių – ne toks jau ilgas kelias, kaip galėtų atrodyti.
Pjesės „Mūsų klasė“ veiksmas apima ilgą laiko tarpą – nuo 1925 m. iki šių dienų. Aštuoniasdešimt metų – tokios apimties medžiaga literatūroje prašytųsi epinio romano. T. Słobodzianekas sugebėjo ją sukoncentruoti į neilgą pjesę, ir per vienos klasės mokinių gyvenimus parodyti visą XX a. Jis nebando nieko smerkti ar teisinti – tiesiog nešališku balsu pasakoja apie sudėtingus žmonių gyvenimus, ir tas pasakojimas tampa universaliu, kalbančiu apie žmogaus prigimtį, apie visos žmonijos praeitį, dabartį, ir – deja, bet visai tikėtina – ateitį.
„Nežinau, kur prasideda šita istorija. Žinau, kur ji nepasibaigia.“ T. Słobodzianek
ĮSPĖJIMAS: spektaklio metu yra rūkoma, naudojami „Strobe“ žibintai ir garso efektai.
© Kemel photography
Laikas
(Thursday) 18:30 - 20:15
Location
Dramos teatro Mažoji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
{:lt}
Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijomis,
žiūrovus prašome dėvėti veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo.
Premjera 2019 10 05
Pjesės autorius Jean Anouilh
Iš prancūzų kalbos vertė Antanas Gudelis
Režisierė Māra Ķimele
Scenografas Toms Jansons
Kostiumų dizainerė Lina Andriukonė
Muzikinis apipavidalinimas Edvinas Vasiljevas
Vaizdo projekcijų dailininkas Rimas Sakalauskas
Šviesų dailininkas Mantvydas Poškus
Režisierės asistentai: Gintaras Grajauskas, Valdas Pelakauskas, Marius Pažereckas
Vaidina:
Antigonė – Iveta Raulynaitytė ir Fausta Semionovaitė
Kreontas – Darius Meškauskas
Ismenė – Ieva Pakštytė / Justina Vanžodytė
Haimonas – Jonas Baranauskas
Auklė – Regina Šaltenytė
Žona, Sargybinis – Liudas Vyšniauskas
Diuranas, Sargybinis – Karolis Maiskis
Budusas, Sargybinis – Jonas Viršilas
Pažas – Elijas Malinauskas
Diskotekos dalyviai: Greta Matuzaitė, Ieva Masalskytė, Gabija Taraškevičiūtė, Rasa Naujokienė, Marius Pažereckas, Giedrė Sungailaitė
Antigonės istorija atkeliavo iš antikinės Graikijos mito „Septynetas prieš Tėbus“. Antikinėje Sofoklio tragedijoje (442 m. pr. Kr.) Antigonė – dievų įrankis, įrodantis tironui Kreontui, kad dieviškieji įstatymai svarbesni už žmonių sukurtuosius. Tai įrodyti Antigonė gali tik savo mirtimi. Netekęs visko Kreontas suvokia aukštesnįjį teisingumą ir apmąsto pražudytą gyvenimą.
Prancūzų dramaturgo Žano Anujo (Jean Anouilh) Antigonė – jauna mergaitė, ji nėra aklas dievų teisingumo įrankis. Pati renkasi mirtį, kad prieš tironiją ir jos taisykles laimėtų ne dievų įstatymai, o žmogiškumas. Mirtis – vienintelis būdas priversti tironą nusimesti mylinčio valstybės tėvo kaukę. Sveikas protas sako, kad laimėti prieš tironą neįmanoma – jis pernelyg galingas, o Antigonė tik trapi mergaitė. Auka beprasmė. Bet Antigonė nepaiso sveiko proto – jai tai tik dar vienas tirono įrankis, priverčiantis žmones paklusti.
1942 m. prancūzų dramaturgas Žanas Anujis, žinomas kaip vienas iš intelektualiosios dramos pradininkų, perrašė antikinę Sofoklio tragediją „Antigonė“. Tuo metu vyko Antrasis pasaulinis karas, Prancūzija buvo okupuota fašistų. Spektaklio premjera 1943 m. okupuotame Paryžiuje prilygo bombos sprogimui.
SPEKTAKLIS BUS RODOMAS SU TITRAIS KURTIESIEMS.
Į vakarinius spektaklius žiūrovai įleidžiami nuo 14 metų.
Spektaklis įtrauktas į Kultūros paso paslaugų rinkinį.
Foto: Kemel photography
Laikas
(Saturday) 18:30 - 21:00
Location
Dramos teatro Mažoji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijomis, žiūrovus prašome dėvėti veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo.
Premjera 2020 02 28
Pjesės autorius Lars Norén
Iš švedų kalbos vertė Rasa Baranauskienė
Režisierius Darius Rabašauskas
Scenografė, kostiumų dailininkė Laura Luišaitytė
Kompozitorius Jonas Jurkūnas
Šviesų dailininkas Darius Malinauskas
Režisieriaus asistentas Vaidas Jočys
Spektaklio muzikos įraše dainuoja Kristina Žaldokaitė
Vaidina:
Katarina – Toma Gailiutė
Frankas – Jonas Baranauskas
Jena – Justina Vanžodytė
Tomas – Vaidas Jočys
Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė „Demonai“ – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L. Norénas dažnai gretinamas su Strindbergu – jo „Demonai“ yra apie tą patį žmogiškąjį paradoksą: sugebėjimą (ir net slaptą vidinį norą) kito, artimo ir gal net tebemylimo žmogaus, gyvenimą paversti pragaru.
Spektaklio režisierius Darius Rabašauskas: „Tai nėra tradicinė santykių aiškinimosi pjesė. Santuoka čia – tik aplinkybė, situacija. Svarbi, bet ne vienintelė įmanoma. Tad ir spektaklis bus labiau apie instinktus, vidinę jėgą: valdančią, kuriančią ir griaunančią. Būtent apie jėgą, apie demoną. Ir jeigu demonui veikti reikia žmogaus kaip kuriančios būtybės, tai pradžios arba pabaigos jėga glūdi būtent žmoguje. Bandome kalbėti apie jausmo (pajautimo) badą, vis labiau atbunkančius pojūčius, kuriems reikia vis ekstremalesnių potyrių. Apie vis aštresnio pajautimo paieškas, vis aštresnį dirgiklį, kuris leistų jausti gyvybę, jausti, kad gyveni. Vis aštresnio dirgiklio poreikį ir vis alkanesnius individus. Būtent badas, bado būsena lemia instinkto viršenybę, dominavimą. Nes personažai nieko nesiaiškina. Dominuoja „noriu“, „geidžiu“, „trokštu“. Ši bado būsena – išeities situacija, mes joje gyvename, nuo to atsispiria spektaklis. Ekstremalumas čia pasiekiamas per kitą žmogų, jo kankinimą. Ir savęs tuo pačiu metu. Skausmas – tikriausias gyvybės požymis. Kada skauda, jauti.“
november
Laikas
(Sunday) 14:00 - 15:05
Location
Teatro erdvės
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijomis,
žiūrovus prašome dėvėti veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo.
Premjera 2017 10 17
Režisierius Liudas Vyšniauskas
Kostiumų dizainerė Lina Andriukonė
Teksto autorė Sondra Simana
Istorijos konsultantas Klaidas Perminas
Kompozitorius Kristijonas Lučinskas
Įgarsino: Nijolė Sabulytė, Mantvydas Poškus, Kazimieras Žvinklys, Linas Lukošius, Darius Meškauskas, Justina Vanžodytė, Liudas Vyšniauskas
Vaidina: Karolina Kontenytė / Justina Vanžodytė, Donatas Švirėnas, Paulius Pinigis, Jonas Viršilas
Trukmė 1 val. 5 min. (be pertraukos)
Spektaklis-ekskursija „Kėdė iš Komedijų namo“ pasakoja apie Klaipėdos dramos teatrą, kurio pirmasis pavadinimas „Komedijų namas“ aptinkamas Mėmelio miesto plane jau XVIII amžiaus pabaigoje. Penkios skirtingų charakterių „kėdės“ (personažai) vedžioja ekskursijos dalyvius po pastatą ir pasakoja istorijas iš spalvingo teatro gyvenimo, kurias papildo trumpos aktorių vaidinamos intermedijos.
Rekomenduojama žiūrovams nuo 10 metų amžiaus.
Maksimalus ekskursijoje dalyvaujančių žiūrovų skaičius 30.
Dėl užsakomųjų ekskursijų kreiptis +370 659 07931 arba lina@kldt.lt.
Foto: Algirdas Kubaitis
Laikas
(Sunday) 17:00 - 19:20
Location
Dramos teatro Mažoji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijomis, žiūrovus prašome dėvėti veido kaukes ir laikytis saugaus atstumo.
Premjera 2017 05 12
2 dalių drama
Pjesės autorė Jaroslava Pulinovič
Iš rusų kalbos vertė Gintaras Grajauskas
Režisierius Povilas Gaidys
Scenografas, šviesų ir kostiumų dailininkas Artūras Šimonis
Kompozitorius Martynas Bialobžeskis
Režisieriaus asistentė Rasa Naujokienė
Vaidina:
Elzė Aleksandrova – Regina Šaltenytė
Vasilijus Ignatjevičius – Kęstutis Macijauskas
Olga – Renata Idzelytė
Viktoras – Donatas Švirėnas
Izabelė – Simona Šakinytė / Agnė Skripkauskaitė
Zinaida Michailovna – Nijolė Sabulytė / Nijolė Narijauskaitė
Taisija Petrovna – Irena Simonaitytė
Marina – Jolanta Puodėnaitė / Sigutė Gaudušytė
Daša – Toma Gailiutė
Trukmė 2 val. 40 min. (su pertrauka)
Jaroslava Pulinovič (gim. 1987 m.) jauna rusų dramaturgė, įvairiausių literatūrinių premijų laureatė („Kartos balsas“, „Debiutas“, „Eurazija“, „Auksinė kaukė“ ir kt.). Ji turi savo stilių, jos pjesės parašytos tarsi vienu įkvėpimu – sąžiningai ir karštai. „Pulinovič – vitalinės jėgos dramaturgė, gyvenimo jėgos, kurią ji kaskart atranda savo personažuose. Iš esmės tai – pilnaverčio gyvenimo troškimas – juos ir paverčia herojais.“ – teigia rusų teatro kritikas Pavelas Rudnevas.
Pagal dramaturgės pjeses statomi spektakliai Anglijoje, JAV, Lenkijoje, Estijoje, Ukrainoje ir daugelyje teatrų Rusijoje.
„Elzės žemė“ – tai tikra istorija, kurią autorei papasakojo jos močiutė. Visi pjesės herojai turi savo prototipus. Tai jaudinantis pasakojimas apie žmonių gyvenimą ir santykius nedideliame Sibiro kaime. Pjesės herojė Elzė – Rusijos vokietė, patyrusi nelengvą gyvenimą karo ir pokario metais, sulaukusi 76-erių pirmą kartą įsimyli. Jos išrinktasis Vasilijus – šviesus žmogus, geografijos mokytojas, visą gyvenimą mokiniams pasakojęs apie jūras ir kalnus, bet pats taip niekada jų ir nematęs. Dabar jie turi vienas kitą ir svajoja kartu keliauti po pasaulį. Deja, viskas ne taip paprasta… Tai septyniasdešimtmečių Romeo ir Džuljetos istorija, atrodytų, neįtikėtina, bet reali.
2017 m. D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje spektaklis pelnė daugiausiai, net 4 apdovanojimus! Spektaklis pelnė „Žiūrovų spektaklio” apdovanojimą. Geriausiu scenografu pripažintas Artūras Šimonis; Renata Idzelytė pelnė „Geriausios atraplanės aktorės” nominaciją; „Geriausiu režisieriumi” pripažintas Povilas Gaidys.
© Algirdo KUBAIČIO nuotr.
december
No Events
