october
Laikas
(Sunday) 17:00 - 19:25
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Premjera 2020 09 19
Pjesės autorius Maksim Gorkij
Iš rusų kalbos vertė Kazys Kiela
Režisierė Laura Groza
Scenografas Mārtiņš Vilkārsis
Kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė
Šviesų dailininkas Julius Kuršis
Kompozitorius Kārlis Auzāns
Vaizdo menininkas -8
Režisierės asistentė Kornelija Krasilnikovaitė
Vaidina:
Protasovas – Darius Meškauskas
Liza – Karolina Kontenytė
Jelena – Inga Jankauskaitė
Vaginas – Edvardas Brazys
Čepurnojus – Jonas Baranauskas
Melanija – Eglė Jackaitė
Nazaras – Igoris Reklaitis
Miša – Linas Lukošius
Jegoras – Vaidas Jočys
Avdotja – Toma Gailiutė
Antonovna – Regina Arbačiauskaitė
Fima – Renata Idzelytė
Romanas Trošinas – Mikalojus Urbonas
Trukmė 2.25 (su pertrauka)
Rusų rašytojas Maksimas Gorkis (1868–1936) turėjo didelę įtaką XX a. pradžios literatūrai ir teatrui. Ketvirtoji jo pjesė „Saulės vaikai“ parašyta 1905 m. Petropavlovsko tvirtovėje, kur M. Gorkis buvo įkalintas po „Kruvinojo sekmadienio“, kurio metu buvo susidorota su taikia darbininkų, nešusių Rusijos carui peticiją, demonstracija. Nepaisant to, „Saulės vaikai“ yra bene šviesiausia M. Gorkio pjesė – joje ne tik visa persmelkianti katastrofos nuojauta, bet ir akivaizdi nostalgija praėjusiam laikui bei skausmas dėl gyvuliškos žmogaus prigimties. Beje, Petropavlovsko tvirtovės viršininko M. Gorkis anuomet prašė leidimo rašyti komediją.
Pjesėje pasakojama apie provincijoje gyvenančią Protasovų šeimą. Atokiai ir ramiai gyvenančius Protasovus pasiekia neramios žinios apie maištaujančius valstiečius bei artėjančią choleros epidemiją. Tačiau pagrindinis herojus Protasovas stengiasi laikytis kuo toliau nuo pasaulio triukšmo. Jis – savamokslis chemikas, tikintis, kad mokslas išgelbės žmoniją. Užmiršęs viską pasaulyje, net ir savo šeimą, Protasovas pasineria į mokslinius eksperimentus, nuoširdžiai tikėdamas, kad nuo jo priklauso pasaulio ateitis.
Protasovas vaikišku naivumu ir siutą keliančiu bejėgišku žavesiu vienu metu primena ir Rotmistrą iš A. Strindbergo „Tėvo“, ir Veršininą iš A. Čechovo „Trijų seserų“, kartais ir Myškiną iš F. Dostojevskio „Idioto“. Kartkartėmis Protasovas, nepaisant aukšto intelekto ir gerų intencijų, darosi tiesiog komiškas, tarsi tas išsiblaškęs profesorius iš anekdotų. Su paprastais žmonėmis bendrauti nemoka, tiesiog neranda bendros kalbos, tarsi būtų iš kitos biologinės rūšies. Kai kurie iš tų paprastų žmonių netgi bando jo naivumą išnaudoti saviems tikslams – pradedantysis verslininkas Nazaras Avdejevičius bando įkalbėti panaudoti savo chemijos žinias alaus butelių gamybai, kiti, žadindami jo užuojautą, paprasčiausiai kaulija pinigėlio.
Taip, Protasovas naivus – bet kažin ar naivesnis už dabartinius žmones, hermetišką elitą, nuo artėjančių negandų užsidarantį socialinių tinklų „burbuluose“. Apskritai visa prekatastrofistinė pjesės atmosfera iki šiurpo primena dabartinę, mūsų dienų situaciją.
Tad kas tie „Saulės vaikai“? Pats pjesės autorius yra tiksliai atsakęs į šį klausimą, recenzuodamas E. Rostando „Sirano de Beržeraką“. Tai žmonės, „kuriems likimas lėmė didžiulę garbę būti geresniais ir protingesniais už savo amžininkus ir nelengvą atsakomybę paskubinti gyvenimo laivo judėjimą“.
Įdomu, kad keleri metai iki „Saulės vaikų“ parašymo M. Gorkis kartu su bičiuliu rašytoju Leonidu Andrejevu buvo suplanavę parašyti pjesę apie astronomą, gyvenantį savo žvaigždynų ir ūkų pasaulyje, kurį pabaigoje tamsi minia užmuša jo paties teleskopu. Būtent iš šio sumanymo ir atsirado „Saulės vaikai“ – tik su šviesesniu finalu. O L. Andrejevas liko ištikimas pradiniam siužetui ir praėjus metams po „Saulės vaikų“ pasirodymo parašė pjesę „Astronomas“.
Istorija kartojasi ciklais, ir kaskart patekusiems į panašią situaciją kyla klausimas, kas nugalės: Saulės vaikai, Mėnulio žmonės ar apskritai Pragaro išperos.
Darykime viską, kad teleskopai mūsų pasaulyje būtų naudojami tik pagal tikrąją paskirtį.
Pjesę Klaipėdos dramos teatre režisuoja jauna režisierė Laura Groza (Latvija), įvertinta jau ne vienu apdovanojimu. Liepojos ir Rygos dailės teatruose jos pastatyti spektakliai yra pelnę pagrindinius Latvijos teatro apdovanojimus už mažos (2015 m. „Equus“) ir didelės formos (2014 m. „Piaf“, 2015 m. „1984“) pastatymus bei už geriausią metų spektaklį (2014 m. „Piaf“, 2015 m. „1984“).
Spektaklis pagal M. Gorkio „Saulės vaikus“ Klaipėdos dramos teatre – pirmasis režisierės L. Grozos pastatymas užsienyje.
Laikas
(Friday) 18:30 - 21:00
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
{:lt}
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Premjera 2021 06 08
Iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis
Pjesės autorė, režisierė, scenografė, kostiumų dailininkė Agata Duda-Gracz
Šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk
Choreografas Tomasz Wesołowski
Kompozitorius Łukasz Wójcik
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Vertėjas lietuvių, lenkų, lotynų k. Nikodem Szczygłowski
Vaidina:
Liudas Vyšniauskas, Cezary Studniak / Darius Meškauskas, Maciej Maciejewski / Mikalojus Urbonas, Bartosz Roch Nowicki / Artūras Lepiochinas, Jonas Viršilas, Justina Vanžodytė, Kamilė Andriuškaitė, Eglė Jackaitė, Alina Mikitavičiūtė, Regina Šaltenytė, Samanta Pinaitytė, Sigutė Gaudušytė, Renata Idzelytė, Simona Šakinytė, Toma Gailiutė, Rimantas Pelakauskas, Donatas Švirėnas, Vaidas Jočys, Karolis Maiskis, Linas Lukošius.
Muziejaus sandėlio darbuotojai: Rytis Veverskis, Darius Matevičius, Jokūbas Batavičius, Romualdas Matulionis, Linas Bagdonas, Antanas Razgauskis, Zigmas Tarlovas, Konstiantyn Vasylevskyi.
Trukmė 2.30 (be pertraukos)
Laikas
(Saturday) 18:30 - 20:50
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
{:lt}
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Premjera 2021 06 08
Iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis
Pjesės autorė, režisierė, scenografė, kostiumų dailininkė Agata Duda-Gracz
Šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk
Choreografas Tomasz Wesołowski
Kompozitorius Łukasz Wójcik
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Vertėjas lietuvių, lenkų, lotynų k. Nikodem Szczygłowski
Vaidina:
Liudas Vyšniauskas, Cezary Studniak / Darius Meškauskas, Maciej Maciejewski / Mikalojus Urbonas, Bartosz Roch Nowicki / Artūras Lepiochinas, Jonas Viršilas, Justina Vanžodytė, Kamilė Andriuškaitė, Eglė Jackaitė, Alina Mikitavičiūtė, Regina Šaltenytė, Samanta Pinaitytė, Sigutė Gaudušytė, Renata Idzelytė, Simona Šakinytė, Toma Gailiutė, Rimantas Pelakauskas, Donatas Švirėnas, Vaidas Jočys, Karolis Maiskis, Linas Lukošius.
Muziejaus sandėlio darbuotojai: Rytis Veverskis, Darius Matevičius, Jokūbas Batavičius, Romualdas Matulionis, Linas Bagdonas, Antanas Razgauskis, Zigmas Tarlovas, Konstiantyn Vasylevskyi.
Trukmė 2.30 (be pertraukos)
Laikas
(Sunday) 17:00 - 19:20
Location
Dramos teatro Mažoji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Premjera 2020 02 28
Pjesės autorius Lars Norén
Iš švedų kalbos vertė Rasa Baranauskienė
Režisierius Darius Rabašauskas
Scenografė, kostiumų dailininkė Laura Luišaitytė
Kompozitorius Jonas Jurkūnas
Šviesų dailininkas Darius Malinauskas
Režisieriaus asistentas Vaidas Jočys
Spektaklio muzikos įraše dainuoja Kristina Žaldokaitė
Vaidina:
Katarina – Toma Gailiutė
Frankas – Jonas Baranauskas
Jena – Justina Vanžodytė
Tomas – Vaidas Jočys
Trukmė 2.20 (su pertrauka)
Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė „Demonai“ – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L. Norénas dažnai gretinamas su Strindbergu – jo „Demonai“ yra apie tą patį žmogiškąjį paradoksą: sugebėjimą (ir net slaptą vidinį norą) kito, artimo ir gal net tebemylimo žmogaus, gyvenimą paversti pragaru.
Spektaklio režisierius Darius Rabašauskas: „Tai nėra tradicinė santykių aiškinimosi pjesė. Santuoka čia – tik aplinkybė, situacija. Svarbi, bet ne vienintelė įmanoma. Tad ir spektaklis bus labiau apie instinktus, vidinę jėgą: valdančią, kuriančią ir griaunančią. Būtent apie jėgą, apie demoną. Ir jeigu demonui veikti reikia žmogaus kaip kuriančios būtybės, tai pradžios arba pabaigos jėga glūdi būtent žmoguje. Bandome kalbėti apie jausmo (pajautimo) badą, vis labiau atbunkančius pojūčius, kuriems reikia vis ekstremalesnių potyrių. Apie vis aštresnio pajautimo paieškas, vis aštresnį dirgiklį, kuris leistų jausti gyvybę, jausti, kad gyveni. Vis aštresnio dirgiklio poreikį ir vis alkanesnius individus. Būtent badas, bado būsena lemia instinkto viršenybę, dominavimą. Nes personažai nieko nesiaiškina. Dominuoja „noriu“, „geidžiu“, „trokštu“. Ši bado būsena – išeities situacija, mes joje gyvename, nuo to atsispiria spektaklis. Ekstremalumas čia pasiekiamas per kitą žmogų, jo kankinimą. Ir savęs tuo pačiu metu. Skausmas – tikriausias gyvybės požymis. Kada skauda, jauti.“
© Kemel photography
Laikas
(Sunday) 17:00 - 19:20
Location
Dramos teatro Mažoji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Premjera 2020 02 28
Pjesės autorius Lars Norén
Iš švedų kalbos vertė Rasa Baranauskienė
Režisierius Darius Rabašauskas
Scenografė, kostiumų dailininkė Laura Luišaitytė
Kompozitorius Jonas Jurkūnas
Šviesų dailininkas Darius Malinauskas
Režisieriaus asistentas Vaidas Jočys
Spektaklio muzikos įraše dainuoja Kristina Žaldokaitė
Vaidina:
Katarina – Toma Gailiutė
Frankas – Jonas Baranauskas
Jena – Justina Vanžodytė
Tomas – Vaidas Jočys
Trukmė 2.20 (su pertrauka)
Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė „Demonai“ – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L. Norénas dažnai gretinamas su Strindbergu – jo „Demonai“ yra apie tą patį žmogiškąjį paradoksą: sugebėjimą (ir net slaptą vidinį norą) kito, artimo ir gal net tebemylimo žmogaus, gyvenimą paversti pragaru.
Spektaklio režisierius Darius Rabašauskas: „Tai nėra tradicinė santykių aiškinimosi pjesė. Santuoka čia – tik aplinkybė, situacija. Svarbi, bet ne vienintelė įmanoma. Tad ir spektaklis bus labiau apie instinktus, vidinę jėgą: valdančią, kuriančią ir griaunančią. Būtent apie jėgą, apie demoną. Ir jeigu demonui veikti reikia žmogaus kaip kuriančios būtybės, tai pradžios arba pabaigos jėga glūdi būtent žmoguje. Bandome kalbėti apie jausmo (pajautimo) badą, vis labiau atbunkančius pojūčius, kuriems reikia vis ekstremalesnių potyrių. Apie vis aštresnio pajautimo paieškas, vis aštresnį dirgiklį, kuris leistų jausti gyvybę, jausti, kad gyveni. Vis aštresnio dirgiklio poreikį ir vis alkanesnius individus. Būtent badas, bado būsena lemia instinkto viršenybę, dominavimą. Nes personažai nieko nesiaiškina. Dominuoja „noriu“, „geidžiu“, „trokštu“. Ši bado būsena – išeities situacija, mes joje gyvename, nuo to atsispiria spektaklis. Ekstremalumas čia pasiekiamas per kitą žmogų, jo kankinimą. Ir savęs tuo pačiu metu. Skausmas – tikriausias gyvybės požymis. Kada skauda, jauti.“
© Kemel photography
Laikas
(Sunday) 17:00 - 18:15
Location
Dramos teatro kamerinė salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Premjera 2017 11 29
1 dalies groteskas
Pjesės autorius Milan Marković Matthis
Iš anglų kalbos vertė Marija Kobylskaja
Režisierius Marius Pažereckas
Kostiumų dizainerė Ana Romanova
Muzikos autorius Edvinas Vasiljevas
Vaizdo projekcijų autorius Tomas Jurginas
Šviesų dailininkas Stasys Jamantas
Režisieriaus asistentas Vaidas Jočys
Vaidina:
Ponas Triušis – Mikalojus Urbonas
Jovanas – Jonas Baranauskas
Gydytojas Nr. Vienas – Vaidas Jočys
Mira / Lapė – Kamilė Andriuškaitė
Tėtis / Petaras – Kazimieras Žvinklys
Mama / Pagyvenusi moteris – Jolanta Puodėnaitė
Nr. Du / Slaugas / Lokys / Šefas – Karolis Maiskis
Trukmė: 1 val. 15 min.
„Labas rytas, pone Triuši“ – tai rinkos sąlygojamų šiuolaikinio meno ir visuomenės kritika, tai narcisistinių fantazijų analizė, istorija apie tarpgalaktinę draugystę, apie Budą ir drugelį, apie mažą paukštelį, nutūpusį ant peties, apie šunis, kates ir delfinus… (Milan Marković Matthis)
Tai pjesė apie modernios vartotojiškos visuomenės šizofreniją. Spektaklis apie jauną žmogų, nusivylusį vartotojiška „pirk arba mirk“ visuomene, kurioje jis bando išgyventi. Vartotojų visuomenė prieš Asmenybę. Asmenybė prieš Vartotojų visuomenę. Vyriškumas prieš Moteriškumą. Moteriškumas prieš Vyriškumą. Laisvė prieš Stigmatizaciją. Stigmatizacija prieš Laisvę. Beprotybė prieš Gydymą. Gydymas prieš Beprotybę. Beprotybė prieš Keistenybę… Užburtas ratas… Iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanoma ištrūkti iš šio labirinto. Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Giliau įnikus į šią istoriją, paaiškėja vienas dalykas: tai drama, kurios esminis konfliktas yra senas kaip pasaulis. Tai konfliktas tarp atsakomybės ir laisvės. Kalbant teatriniais terminais – tarp meilės ir pareigos. Šioje dramoje bandoma prisitaikyti prie mus supančio pasaulio taisyklių. Ši drama – tarsi vadovėlis, kuriame aprašytos žaidimo taisyklės tuomet, kai žaidimas virsta gyvenimu. Tikru gyvenimu.
Pjesės autorius yra jaunas ir jau tarptautinį pripažinimą pelnęs serbų dramaturgas, rašytojas ir atlikėjas Milan Marković, gimęs 1978 m. Belgrade, gyvenantis Švedijoje, Malmėje. Jo darbai didžiuosiuose nacionaliniuose Kroatijos, Slovėnijos, Serbijos, Italijos teatruose ir nepriklausomoje scenoje demonstruoja svarbius jo meninės veiklos aspektus. Pagal jo dramaturgiją pastatyti spektakliai Danijoje ir Vokietijoje. Jis yra aktyvus „FyraBen“ narys.
ĮSPĖJIMAS: spektaklio metu yra naudojami Strobe žibintai, kurių poveikis gali turėti įtakos asmenims sergantiems epilepsija. Apie 65 proc. asmenų, kurie serga epilepsija, vis dar gali būti neigiamai paveikti ties 10 iki 12 pliūpsnio per sekundę intervalais šviesos.
Apdovanojimai:
2018 m. 9-ajame Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje pelnė “Ryškiausio festivalio režisūrinio debiuto” nominaciją.
Video menininkui Tomui Jurginui įteiktas diplomas už sėkmingą vaizdo projekcijų panaudojimą šiame spektaklyje.
Spaudoje:
Režisierius Marius Pažereckas: išmok šokinėti per matricas
Spektaklis įtrauktas į Kultūros paso paslaugų rinkinį.
© Algirdas Kubaitis
Laikas
(Wednesday) 18:30 - 21:50
Location
Valstybinis jaunimo teatras
Event Details
Premjera 2019 12 05
Premjera 2019 12 05
Pjesės autorius Tadeusz Słobodzianek
Iš lenkų kalbos vertė Rolandas Rastauskas
Režisierius Oskaras Koršunovas
Scenografas Gintaras Makarevičius
Kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė
Lėlių kūrėja Julija Skuratova
Kompozitorius Gintaras Sodeika
Chormeisteris Alfonsas Vildžiūnas
Vaizdo projekcijų autorius Mikas Žukauskas
Šviesų dailininkas Julius Kuršys
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Režisieriaus padėjėjai: Urtė Sėjūnaitė, Augtumas Danielius Harner, Deivydas Valenta
Vaidina:
Dora – Justina Vanžodytė
Zocha – Eglė Jackaitė
Rachelka, paskui Mariana – Regina Šaltenytė
Jokūbas Kacas – Jonas Viršilas
Rysekas – Jonas Baranauskas
Menachemas – Vaidas Jočys
Zigmuntas – Igoris Reklaitis
Vladekas – Aurimas Pintulis
Abraomas – Mikalojus Urbonas
Henekas – Liudas Vyšniauskas
Trukmė 3 val. 20 min.
1941-aisiais mažame Lenkijos Jedvabno kaime įvyko sunkiai suvokiamas dalykas: vietiniai žydai, Jedvabno gyventojai, buvo uždaryti daržinėje ir sudeginti gyvi. Jų žudikai nebuvo iš pragaro atvykę monstrai, o patys paprasčiausi žmonės – žydų kaimynai ir bendraklasiai, kadaise galbūt sėdėję viename suole. Kartu žaidę, krėtę išdaigas, kartu svajoję, kuo bus užaugę.
„Mūsų klasė“ nėra įprasta pjesė apie gėrį ir blogį, apie aukas ir budelius. Čia kiekvienas personažas vertas nors ir nedidelės žmogiškos užuojautos. Ir kiekvienas neša vis sunkėjančią savo gyvenimo klaidų naštą. Nuo vaikiško pasipuikavimo, nenoro pažvelgti į kitą žmogų kaip į sau lygų iki masinių žudynių – ne toks jau ilgas kelias, kaip galėtų atrodyti.
Pjesės veiksmas apima ilgą laiko tarpą – nuo 1925 m. iki šių dienų. Aštuoniasdešimt metų – tokios apimties medžiaga literatūroje prašytųsi epinio romano. T. Słobodzianekas sugebėjo ją sukoncentruoti į neilgą pjesę, ir per vienos klasės mokinių gyvenimus parodyti visą XX a. Jis nebando nieko smerkti ar teisinti – tiesiog nešališku balsu pasakoja apie sudėtingus žmonių gyvenimus, ir tas pasakojimas tampa universaliu, kalbančiu apie žmogaus prigimtį, apie visos žmonijos praeitį, dabartį, ir – deja, bet visai tikėtina – ateitį.
Pjesės autorius T. Słobodzianekas (g. 1955) – lenkų teatro kritikas, dramaturgas, režisierius. Nuo 2012 m. – Varšuvos dramos teatro direktorius ir meno vadovas. 1981 m. debiutavo kaip dramaturgas, 1982 m. ėmėsi ir režisūros. Dirbo Varšuvos, Krokuvos, Lodzės, Poznanės, Gdansko teatruose literatūrinės dalies vedėju, režisieriumi ir dramaturgu.
„Mūsų klasė“ – dažniausiai pasaulyje statoma lenkų pjesė. Nuo jos pirmojo pastatymo Londono nacionaliniame teatre 2009 m. ji buvo suvaidinta Kanadoje, JAV, Ispanijoje, Italijoje, Čekijoje, Japonijoje, Brazilijoje, Švedijoje, Izraelyje, Vengrijoje, Danijoje. Lietuvoje, Nacionaliniame dramos teatre, ją pastatė režisierė Yanna Ross. Oskaras Koršunovas pjesę pastatė Norvegijoje, Osle (2015). Spektakliai pelnė daugybę apdovanojimų visame pasaulyje, o pati pjesė „Mūsų klasė“ tapo pirmuoju dramos kūriniu Lenkijoje, apdovanotu prestižine literatūrine „Nikės“ premija (2010).
„Nežinau, kur prasideda šita istorija. Žinau, kur ji nepasibaigia.“ T. Słobodzianek
ĮSPĖJIMAS: spektaklio metu yra rūkoma, naudojami „Strobe“ žibintai ir garso efektai.
© Kemel photography
Laikas
(Thursday) 18:30 - 21:50
Location
Valstybinis jaunimo teatras
Event Details
Premjera 2019 12 05
Premjera 2019 12 05
Pjesės autorius Tadeusz Słobodzianek
Iš lenkų kalbos vertė Rolandas Rastauskas
Režisierius Oskaras Koršunovas
Scenografas Gintaras Makarevičius
Kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė
Lėlių kūrėja Julija Skuratova
Kompozitorius Gintaras Sodeika
Chormeisteris Alfonsas Vildžiūnas
Vaizdo projekcijų autorius Mikas Žukauskas
Šviesų dailininkas Julius Kuršys
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Režisieriaus padėjėjai: Urtė Sėjūnaitė, Augtumas Danielius Harner, Deivydas Valenta
Vaidina:
Dora – Justina Vanžodytė
Zocha – Eglė Jackaitė
Rachelka, paskui Mariana – Regina Šaltenytė
Jokūbas Kacas – Jonas Viršilas
Rysekas – Jonas Baranauskas
Menachemas – Vaidas Jočys
Zigmuntas – Igoris Reklaitis
Vladekas – Aurimas Pintulis
Abraomas – Mikalojus Urbonas
Henekas – Liudas Vyšniauskas
Trukmė 3 val. 20 min.
1941-aisiais mažame Lenkijos Jedvabno kaime įvyko sunkiai suvokiamas dalykas: vietiniai žydai, Jedvabno gyventojai, buvo uždaryti daržinėje ir sudeginti gyvi. Jų žudikai nebuvo iš pragaro atvykę monstrai, o patys paprasčiausi žmonės – žydų kaimynai ir bendraklasiai, kadaise galbūt sėdėję viename suole. Kartu žaidę, krėtę išdaigas, kartu svajoję, kuo bus užaugę.
„Mūsų klasė“ nėra įprasta pjesė apie gėrį ir blogį, apie aukas ir budelius. Čia kiekvienas personažas vertas nors ir nedidelės žmogiškos užuojautos. Ir kiekvienas neša vis sunkėjančią savo gyvenimo klaidų naštą. Nuo vaikiško pasipuikavimo, nenoro pažvelgti į kitą žmogų kaip į sau lygų iki masinių žudynių – ne toks jau ilgas kelias, kaip galėtų atrodyti.
Pjesės veiksmas apima ilgą laiko tarpą – nuo 1925 m. iki šių dienų. Aštuoniasdešimt metų – tokios apimties medžiaga literatūroje prašytųsi epinio romano. T. Słobodzianekas sugebėjo ją sukoncentruoti į neilgą pjesę, ir per vienos klasės mokinių gyvenimus parodyti visą XX a. Jis nebando nieko smerkti ar teisinti – tiesiog nešališku balsu pasakoja apie sudėtingus žmonių gyvenimus, ir tas pasakojimas tampa universaliu, kalbančiu apie žmogaus prigimtį, apie visos žmonijos praeitį, dabartį, ir – deja, bet visai tikėtina – ateitį.
Pjesės autorius T. Słobodzianekas (g. 1955) – lenkų teatro kritikas, dramaturgas, režisierius. Nuo 2012 m. – Varšuvos dramos teatro direktorius ir meno vadovas. 1981 m. debiutavo kaip dramaturgas, 1982 m. ėmėsi ir režisūros. Dirbo Varšuvos, Krokuvos, Lodzės, Poznanės, Gdansko teatruose literatūrinės dalies vedėju, režisieriumi ir dramaturgu.
„Mūsų klasė“ – dažniausiai pasaulyje statoma lenkų pjesė. Nuo jos pirmojo pastatymo Londono nacionaliniame teatre 2009 m. ji buvo suvaidinta Kanadoje, JAV, Ispanijoje, Italijoje, Čekijoje, Japonijoje, Brazilijoje, Švedijoje, Izraelyje, Vengrijoje, Danijoje. Lietuvoje, Nacionaliniame dramos teatre, ją pastatė režisierė Yanna Ross. Oskaras Koršunovas pjesę pastatė Norvegijoje, Osle (2015). Spektakliai pelnė daugybę apdovanojimų visame pasaulyje, o pati pjesė „Mūsų klasė“ tapo pirmuoju dramos kūriniu Lenkijoje, apdovanotu prestižine literatūrine „Nikės“ premija (2010).
„Nežinau, kur prasideda šita istorija. Žinau, kur ji nepasibaigia.“ T. Słobodzianek
ĮSPĖJIMAS: spektaklio metu yra rūkoma, naudojami „Strobe“ žibintai ir garso efektai.
© Kemel photography
Laikas
(Saturday) 19:00 - 20:40
Location
Dramos teatro Mažoji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Premjera 2019 gruodžio 5 d.
Režisierius: Darius Gumauskas
Mongolai: Andrius Alešiūnas, Darius Gumauskas
Teatro meno vadovas: Oskaras Koršunovas
Kūrybinė Komanda:
Eitvydas Doškus, Gabrielė Ivanauskaitė, Stefanija Jokštytė, Vytautas Leistrumas, Bartė Liagaitė, Virginija Mačionytė, Edita Martinavičiūtė, Renata Mikailionytė, Visvaldas Morkevičius, Vytautas Narbutas, Mindaugas Repšys, Dovilė Šarutytė, Prof. Algirdas Utkus, Marek Voida
Dviejų dalių spektaklis apie žmonių su Dauno sindromu gyvenimą mūsų visuomenėje.
Spektakliui pasirinkta nestandartinė forma, palaipsniui žiūrovą vedanti iš pasyvaus istorijos stebėtojo, į ,,aktyvų mokinį” ir galiausiai suteikiant platformą žiūrovui įsitraukti į pokalbį.
„Mongolija“ – tai spektaklis apie žmonių su Dauno sindromu gyvenimą mūsų visuomenėje. Spektakliui pasirinkta nestandartinė forma, palaipsniui žiūrovą vedanti iš pasyvaus istorijos stebėtojo, į ,,aktyvų mokinį” ir galiausiai suteikiant platformą žiūrovui įsitraukti į pokalbį. Tiek D. Gumauskas, tiek spektaklyje vaidinantis Andrius Alešiūnas Dauno sindromą pažįsta iš labai arti. Asmeninėmis istorijomis paremtas spektaklis tyrinėja draugystę ir kelia klausimą, ar kitoniškumas gali jai trukdyti?
Dalinis projekto finansavimas: Lietuvos Kultūros Taryba ir Vilniaus Miesto Savivaldybė. Spektaklio autoriai: Všį. Darbininkai. Kooprodiuseriai: Oskaro Koršunovo Vilniaus Miesto Teatras
november
Laikas
(Thursday) 18:30 - 21:50
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
{:lt}
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Pjesės autorius William Shakespeare
Iš anglų kalbos vertė Aleksys Churginas
Režisierius, scenografas Oskaras Koršunovas
Scenografė, kostiumų dailininkė Julija Skuratova
Kompozitorius Antanas Jasenka
Vaizdo menininkas Artis Dzerve
Choreografė Vesta Grabštaitė
Šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas
Literatūros konsultantas Kasparas Pocius
Režisieriaus asistentas Jokūbas Brazys
Spektaklio prodiuseriai: OKT/Vilniaus miesto teatras, Klaipėdos dramos teatras
Vaidina:
Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė, Digna Kulionytė, Sofija Gedgaudaitė, Karolis Norvilas, Miglė Navasaitytė, Saulius Ambrozaitis, Gerda Čiuraitė, Džiugas Gvozdzinskas, Aurelijus Pocius, Julija Korpačiova, Džiugas Grinys, Domantas Starkauskas
Trukmė 3 val. 20 min. (su pertrauka)
Premjera 2020 11 12
„Otelas“ Oskarui Koršunovui – septintoji Williamo Shakespeare’o pjesė. Režisierius jau yra pastatęs spektaklius pagal šias britų klasiko pjeses: „Vasarvidžio nakties sapnas“, „Romeo ir Džuljeta“, „Hamletas“, „Audra“, „Užsispyrėlės sutramdymas“, „Akis už akį“.
„Otelo“ Jagas – šių dienų influenceris. Jis už tiesos ir melo ribų. Jis žaidžia tamsiausiais jausmais, tarsi FB algoritmas išskaičiuoja mūsų poreikius ir baimes bei apčiuopęs achilo kulną spaudžia jį taip, kad mes savo noru tampame jo blogų tikslų juodosiomis avelėmis: bijome karo, nekenčiame kito, kaimyno, svetimo ir svarbiausia – pavydime. Tai pats niekingiausias ir kartu pats efektingiausias valdymas – valdymas sukeliant baimę ir pavydą“, – apie „Otelo“ premjerą pasakoja O. Koršunovas.
O. Koršunovo „Otelas“ – prestižinio Avinjono festivalio 2020 m. pagrindinės programos pasirinkimas.
Spektaklio pastatymą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
© Dmitrij Matvejev
Laikas
(Friday) 18:30 - 21:50
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
{:lt}
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Pjesės autorius William Shakespeare
Iš anglų kalbos vertė Aleksys Churginas
Režisierius, scenografas Oskaras Koršunovas
Scenografė, kostiumų dailininkė Julija Skuratova
Kompozitorius Antanas Jasenka
Vaizdo menininkas Artis Dzerve
Choreografė Vesta Grabštaitė
Šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas
Literatūros konsultantas Kasparas Pocius
Režisieriaus asistentas Jokūbas Brazys
Spektaklio prodiuseriai: OKT/Vilniaus miesto teatras, Klaipėdos dramos teatras
Vaidina:
Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė, Digna Kulionytė, Sofija Gedgaudaitė, Karolis Norvilas, Miglė Navasaitytė, Saulius Ambrozaitis, Gerda Čiuraitė, Džiugas Gvozdzinskas, Aurelijus Pocius, Julija Korpačiova, Džiugas Grinys, Domantas Starkauskas
Trukmė 3 val. 20 min. (su pertrauka)
Premjera 2020 11 12
„Otelas“ Oskarui Koršunovui – septintoji Williamo Shakespeare’o pjesė. Režisierius jau yra pastatęs spektaklius pagal šias britų klasiko pjeses: „Vasarvidžio nakties sapnas“, „Romeo ir Džuljeta“, „Hamletas“, „Audra“, „Užsispyrėlės sutramdymas“, „Akis už akį“.
„Otelo“ Jagas – šių dienų influenceris. Jis už tiesos ir melo ribų. Jis žaidžia tamsiausiais jausmais, tarsi FB algoritmas išskaičiuoja mūsų poreikius ir baimes bei apčiuopęs achilo kulną spaudžia jį taip, kad mes savo noru tampame jo blogų tikslų juodosiomis avelėmis: bijome karo, nekenčiame kito, kaimyno, svetimo ir svarbiausia – pavydime. Tai pats niekingiausias ir kartu pats efektingiausias valdymas – valdymas sukeliant baimę ir pavydą“, – apie „Otelo“ premjerą pasakoja O. Koršunovas.
O. Koršunovo „Otelas“ – prestižinio Avinjono festivalio 2020 m. pagrindinės programos pasirinkimas.
Spektaklio pastatymą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
© Dmitrij Matvejev
Laikas
(Sunday) 14:00 - 15:45
Location
Dramos teatro Mažoji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Premjera 2019 10 05
Pjesės autorius Jean Anouilh
Iš prancūzų kalbos vertė Antanas Gudelis
Režisierė Māra Ķimele
Scenografas Toms Jansons
Kostiumų dizainerė Lina Andriukonė
Muzikinis apipavidalinimas Edvinas Vasiljevas
Vaizdo projekcijų dailininkas Rimas Sakalauskas
Šviesų dailininkas Mantvydas Poškus
Režisierės asistentai: Gintaras Grajauskas, Valdas Pelakauskas, Marius Pažereckas
Vaidina:
Antigonė – Iveta Raulynaitytė ir Fausta Semionovaitė
Kreontas – Darius Meškauskas
Ismenė – Ieva Pakštytė / Justina Vanžodytė
Haimonas – Jonas Baranauskas
Auklė – Regina Šaltenytė
Žona, Sargybinis – Liudas Vyšniauskas
Diuranas, Sargybinis – Karolis Maiskis
Budusas, Sargybinis – Jonas Viršilas
Pažas – Elijas Malinauskas
Diskotekos dalyviai: Greta Matuzaitė, Ieva Masalskytė, Gabija Taraškevičiūtė, Rasa Naujokienė, Marius Pažereckas, Giedrė Sungailaitė
Antigonės istorija atkeliavo iš antikinės Graikijos mito „Septynetas prieš Tėbus“. Antikinėje Sofoklio tragedijoje (442 m. pr. Kr.) Antigonė – dievų įrankis, įrodantis tironui Kreontui, kad dieviškieji įstatymai svarbesni už žmonių sukurtuosius. Tai įrodyti Antigonė gali tik savo mirtimi. Netekęs visko Kreontas suvokia aukštesnįjį teisingumą ir apmąsto pražudytą gyvenimą.
Prancūzų dramaturgo Žano Anujo (Jean Anouilh) Antigonė – jauna mergaitė, ji nėra aklas dievų teisingumo įrankis. Pati renkasi mirtį, kad prieš tironiją ir jos taisykles laimėtų ne dievų įstatymai, o žmogiškumas. Mirtis – vienintelis būdas priversti tironą nusimesti mylinčio valstybės tėvo kaukę. Sveikas protas sako, kad laimėti prieš tironą neįmanoma – jis pernelyg galingas, o Antigonė tik trapi mergaitė. Auka beprasmė. Bet Antigonė nepaiso sveiko proto – jai tai tik dar vienas tirono įrankis, priverčiantis žmones paklusti.
1942 m. prancūzų dramaturgas Žanas Anujis, žinomas kaip vienas iš intelektualiosios dramos pradininkų, perrašė antikinę Sofoklio tragediją „Antigonė“. Tuo metu vyko Antrasis pasaulinis karas, Prancūzija buvo okupuota fašistų. Spektaklio premjera 1943 m. okupuotame Paryžiuje prilygo bombos sprogimui.
Spektaklis įtrauktas į Kultūros paso paslaugų rinkinį.
Foto: Kemel photography
Laikas
(Sunday) 17:00 - 18:45
Location
Dramos teatro Mažoji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Premjera 2019 10 05
Pjesės autorius Jean Anouilh
Iš prancūzų kalbos vertė Antanas Gudelis
Režisierė Māra Ķimele
Scenografas Toms Jansons
Kostiumų dizainerė Lina Andriukonė
Muzikinis apipavidalinimas Edvinas Vasiljevas
Vaizdo projekcijų dailininkas Rimas Sakalauskas
Šviesų dailininkas Mantvydas Poškus
Režisierės asistentai: Gintaras Grajauskas, Valdas Pelakauskas, Marius Pažereckas
Vaidina:
Antigonė – Iveta Raulynaitytė ir Fausta Semionovaitė
Kreontas – Darius Meškauskas
Ismenė – Ieva Pakštytė / Justina Vanžodytė
Haimonas – Jonas Baranauskas
Auklė – Regina Šaltenytė
Žona, Sargybinis – Liudas Vyšniauskas
Diuranas, Sargybinis – Karolis Maiskis
Budusas, Sargybinis – Jonas Viršilas
Pažas – Elijas Malinauskas
Diskotekos dalyviai: Greta Matuzaitė, Ieva Masalskytė, Gabija Taraškevičiūtė, Rasa Naujokienė, Marius Pažereckas, Giedrė Sungailaitė
Antigonės istorija atkeliavo iš antikinės Graikijos mito „Septynetas prieš Tėbus“. Antikinėje Sofoklio tragedijoje (442 m. pr. Kr.) Antigonė – dievų įrankis, įrodantis tironui Kreontui, kad dieviškieji įstatymai svarbesni už žmonių sukurtuosius. Tai įrodyti Antigonė gali tik savo mirtimi. Netekęs visko Kreontas suvokia aukštesnįjį teisingumą ir apmąsto pražudytą gyvenimą.
Prancūzų dramaturgo Žano Anujo (Jean Anouilh) Antigonė – jauna mergaitė, ji nėra aklas dievų teisingumo įrankis. Pati renkasi mirtį, kad prieš tironiją ir jos taisykles laimėtų ne dievų įstatymai, o žmogiškumas. Mirtis – vienintelis būdas priversti tironą nusimesti mylinčio valstybės tėvo kaukę. Sveikas protas sako, kad laimėti prieš tironą neįmanoma – jis pernelyg galingas, o Antigonė tik trapi mergaitė. Auka beprasmė. Bet Antigonė nepaiso sveiko proto – jai tai tik dar vienas tirono įrankis, priverčiantis žmones paklusti.
1942 m. prancūzų dramaturgas Žanas Anujis, žinomas kaip vienas iš intelektualiosios dramos pradininkų, perrašė antikinę Sofoklio tragediją „Antigonė“. Tuo metu vyko Antrasis pasaulinis karas, Prancūzija buvo okupuota fašistų. Spektaklio premjera 1943 m. okupuotame Paryžiuje prilygo bombos sprogimui.
Spektaklis įtrauktas į Kultūros paso paslaugų rinkinį.
Foto: Kemel photography
Laikas
(Tuesday) 18:30 - 21:00
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Spektaklyje naudojami Jono Graičiūno ir Antano Venclovos vertimai iš rusų k.
Premjera 2021 09 01
Režisierius, muzikos aranžuotė Jan Klata
Scenografė, šviesų ir kostiumų dailininkė Justyna Łagowska
Choreografas Maćko Prusak
Režisieriaus asistentas Alius Veverskis
Vertėjas iš lietuvių, lenkų k. Nikodem Szczygłowski
Dramaturgas konsultantas Gintaras Grajauskas
Gimnastikos konsultantė Eglė Darcy
Vaidina:
Borisas Godunovas – Darius Meškauskas
Ksenija – Digna Kulionytė
Marina – Justina Vanžodytė
Basmanovas; Igumenas; Semionas Godunovas; Ščelkalovas – Jonas Baranauskas
Pimenas; Patriarchas – Igoris Reklaitis
Šuiskis – Vaidas Jočys
Vorotynskis; Varlaamas – Rimantas Pelakauskas
Puškinas; Vienas iš liaudies – Mikalojus Urbonas
Dmitrijus – Donatas Švirėnas
Majoras Rožnovas; Pristavas; Vienas iš liaudies; Chruščiovas – Aurimas Pintulis
Misailas; Vienas iš liaudies; Karela – Artūras Lepiochinas
Kurbskis; Pristavas – Jonas Golubovskis
Ruzia; Šeimininkė; Berniukas – Jonas Viršilas
Feodoras – Elijus Geraščenko / Vincas Sadauskas
Aleksandras Puškinas, rusų poezijos klasikas, dramą „Borisas Godunovas“ sukūrė 1825 m. būdamas tremtyje. Išspausdinta ji dėl cenzūros draudimų buvo tik 1831 m., o pirmasis pastatymas scenoje įvyko apskritai tik 1870-aisiais.
„Borisas Godunovas“ Rusijoje iki šiol laikomas svarbiausia istorine drama. Joje aprašomas tamsus ir paslaptingas laikotarpis, XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia. Rusijoje šis laikotarpis trumpai vadinamas „Didžiąja smuta“ – Didžiąja suirute. Tironas Ivanas Rūstusis, pasižymėjęs ypatingu žiaurumu ir teritorijų užkariavimo žygiais, savo įpėdiniams palieka karų smarkiai ištuštintą iždą. Jo sūnui Feodorui sunkiai sekasi suvaldyti situaciją – nepalengvina jos ir už caro nugaros dėl įtakos nuolat kovojantys kilmingųjų Riurikovičių ir naujai iškilusių bojarinų Godunovų bei Romanovų klanai. Galiausiai naujuoju caru paskelbiamas Borisas Godunovas. Kaip tik tuo metu Rusiją ištinka stichinė nelaimė – trejus metus trukę neregėti šalčiai: vasaros naktimis temperatūra krisdavo žemiau nulio, tad šalyje prasidėjo siaubingas badas, nuo kurio mirė apie pusę milijono žmonių. Dvarininkai, negalėdami išmaitinti baudžiauninkų, juos tiesiog vijo laukan. Alkanų žmonių masės plūdo į Maskvą, kur caro Boriso nurodymu badaujantiems buvo dalinama duona ir pinigai.
Negana to, paslaptingomis aplinkybėmis mirusio jauniausiojo Ivano Rūsčiojo sūnaus Dmitrijaus istorija netrunka pasinaudoti caro nekentėjai – jie platina žinią, kad Dmitrijus buvo nužudytas paties Boriso Godunovo, siekusio pašalinti mažąjį konkurentą kelyje į sostą, nurodymu. Buvęs vienuolis Grigorijus Otrepjevas pabėga į Lietuvą ir pasiskelbia esąs stebuklingai išgyvenusiu caraičiu Dmitrijumi. Jį palaiko Lenkijos ir Lietuvos aukštuomenė, į ATR didikų suburtą jo kariuomenę plūsta savanoriai iš Rusios žemių, siekiantys atkeršyti Maskvai už skriaudas. Gresia didelis karas, o šalies viduje liepsnoja daugybė mažesnių sukilimų, kasdien galinčių peraugti į pilietinį karą. Visa tai suvaldyti tenka Borisui Godunovui – žemos kilmės bojarinui, vien savo gudrumu sugebėjusiam tapti Maskvos caru.
Kas iš tiesų buvo Borisas Godunovas? Prasisiekėlis, visomis įmanomomis priemonėmis, klasta ir žudynėmis siekęs absoliučios valdžios, ar drąsus reformatorius, dėl savo reformų susilaukęs tiek tuometinio elito, tiek liaudies neapykantos?
Vienas žinomiausių Lenkijos režisierių Janas Klata dažnai renkasi statyti klasiką, tačiau visada savaip ją interpretuoja, tad klasikinės istorinės-kostiuminės dramos scenoje tikrai nepamatysime. J. Klata sugeba tiksliai ir subtiliai priartinti literatūrinę medžiagą prie šiuolaikinio žiūrovo, neprarasdamas jam būdingos drąsos ir aštrumo. Lietuvos teatro mylėtojai tuo galėjo įsitikinti 2021 m. tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“, kurio programoje buvo rodomas J. Klatos spektaklis „Faustas“ (teatras „Pod Palmovkou“, Čekija).
Laikas
(Wednesday) 18:30 - 21:00
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Spektaklyje naudojami Jono Graičiūno ir Antano Venclovos vertimai iš rusų k.
Premjera 2021 09 01
Režisierius, muzikos aranžuotė Jan Klata
Scenografė, šviesų ir kostiumų dailininkė Justyna Łagowska
Choreografas Maćko Prusak
Režisieriaus asistentas Alius Veverskis
Vertėjas iš lietuvių, lenkų k. Nikodem Szczygłowski
Dramaturgas konsultantas Gintaras Grajauskas
Gimnastikos konsultantė Eglė Darcy
Vaidina:
Borisas Godunovas – Darius Meškauskas
Ksenija – Digna Kulionytė
Marina – Justina Vanžodytė
Basmanovas; Igumenas; Semionas Godunovas; Ščelkalovas – Jonas Baranauskas
Pimenas; Patriarchas – Igoris Reklaitis
Šuiskis – Vaidas Jočys
Vorotynskis; Varlaamas – Rimantas Pelakauskas
Puškinas; Vienas iš liaudies – Mikalojus Urbonas
Dmitrijus – Donatas Švirėnas
Majoras Rožnovas; Pristavas; Vienas iš liaudies; Chruščiovas – Aurimas Pintulis
Misailas; Vienas iš liaudies; Karela – Artūras Lepiochinas
Kurbskis; Pristavas – Jonas Golubovskis
Ruzia; Šeimininkė; Berniukas – Jonas Viršilas
Feodoras – Elijus Geraščenko / Vincas Sadauskas
Aleksandras Puškinas, rusų poezijos klasikas, dramą „Borisas Godunovas“ sukūrė 1825 m. būdamas tremtyje. Išspausdinta ji dėl cenzūros draudimų buvo tik 1831 m., o pirmasis pastatymas scenoje įvyko apskritai tik 1870-aisiais.
„Borisas Godunovas“ Rusijoje iki šiol laikomas svarbiausia istorine drama. Joje aprašomas tamsus ir paslaptingas laikotarpis, XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia. Rusijoje šis laikotarpis trumpai vadinamas „Didžiąja smuta“ – Didžiąja suirute. Tironas Ivanas Rūstusis, pasižymėjęs ypatingu žiaurumu ir teritorijų užkariavimo žygiais, savo įpėdiniams palieka karų smarkiai ištuštintą iždą. Jo sūnui Feodorui sunkiai sekasi suvaldyti situaciją – nepalengvina jos ir už caro nugaros dėl įtakos nuolat kovojantys kilmingųjų Riurikovičių ir naujai iškilusių bojarinų Godunovų bei Romanovų klanai. Galiausiai naujuoju caru paskelbiamas Borisas Godunovas. Kaip tik tuo metu Rusiją ištinka stichinė nelaimė – trejus metus trukę neregėti šalčiai: vasaros naktimis temperatūra krisdavo žemiau nulio, tad šalyje prasidėjo siaubingas badas, nuo kurio mirė apie pusę milijono žmonių. Dvarininkai, negalėdami išmaitinti baudžiauninkų, juos tiesiog vijo laukan. Alkanų žmonių masės plūdo į Maskvą, kur caro Boriso nurodymu badaujantiems buvo dalinama duona ir pinigai.
Negana to, paslaptingomis aplinkybėmis mirusio jauniausiojo Ivano Rūsčiojo sūnaus Dmitrijaus istorija netrunka pasinaudoti caro nekentėjai – jie platina žinią, kad Dmitrijus buvo nužudytas paties Boriso Godunovo, siekusio pašalinti mažąjį konkurentą kelyje į sostą, nurodymu. Buvęs vienuolis Grigorijus Otrepjevas pabėga į Lietuvą ir pasiskelbia esąs stebuklingai išgyvenusiu caraičiu Dmitrijumi. Jį palaiko Lenkijos ir Lietuvos aukštuomenė, į ATR didikų suburtą jo kariuomenę plūsta savanoriai iš Rusios žemių, siekiantys atkeršyti Maskvai už skriaudas. Gresia didelis karas, o šalies viduje liepsnoja daugybė mažesnių sukilimų, kasdien galinčių peraugti į pilietinį karą. Visa tai suvaldyti tenka Borisui Godunovui – žemos kilmės bojarinui, vien savo gudrumu sugebėjusiam tapti Maskvos caru.
Kas iš tiesų buvo Borisas Godunovas? Prasisiekėlis, visomis įmanomomis priemonėmis, klasta ir žudynėmis siekęs absoliučios valdžios, ar drąsus reformatorius, dėl savo reformų susilaukęs tiek tuometinio elito, tiek liaudies neapykantos?
Vienas žinomiausių Lenkijos režisierių Janas Klata dažnai renkasi statyti klasiką, tačiau visada savaip ją interpretuoja, tad klasikinės istorinės-kostiuminės dramos scenoje tikrai nepamatysime. J. Klata sugeba tiksliai ir subtiliai priartinti literatūrinę medžiagą prie šiuolaikinio žiūrovo, neprarasdamas jam būdingos drąsos ir aštrumo. Lietuvos teatro mylėtojai tuo galėjo įsitikinti 2021 m. tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“, kurio programoje buvo rodomas J. Klatos spektaklis „Faustas“ (teatras „Pod Palmovkou“, Čekija).
Laikas
(Friday) 18:30 - 21:00
Location
Dramos teatro Mažoji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
{:lt}
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Premjera 2016 09 13
2 dalių drama
Pjesės autorius August Strindberg
Iš švedų kalbos vertė Eugenija Stravinskienė
Režisierė Māra Ķimele
Scenografas Reinis Suhanovs
Kostiumų dizainerė Baiba Litina
Šviesų dailininkas Mantvydas Poškus
Režisierės padėjėjas Vaidas Jočys
Vaidina:
Rotmistras – Darius Meškauskas
Laura – Aldona Bendoriūtė
Berta – Karolina Kontenytė
Junas – Igoris Reklaitis
Ponia Alving – Jūratė Jankauskaitė
Margret – Nijolė Sabulytė
Daktaras Estermakas – Vaidas Jočys
Noidas – Marius Pažereckas
Ema – Radvilė Bronušaitė
Guvernantė – Kamilė Andriuškaitė
Trukmė 2 val. 30 min.
Kaip žmonės, kadaise neabejotinai mylėję vienas kitą, pasirengę atiduoti į kito rankas savo gyvenimą, pamažu ima tolti vienas nuo kito? Kokiu būdu tie, regis, nedideli ir nesvarbūs skirtumai, kiek kitoks požiūris į pasaulį, staiga tampa esmine kliūtimi susikalbėjimui? Kodėl tie, kurie mylėjo vienas kitą, nutolsta, užsidaro savo privačiuose pasaulėliuose, o meilę pamažu pakeičia iš pradžių abejingumas, o paskui ir atvira neapykanta? Kaip mes išmokstame to baisaus meno vienas kitą iš lėto nuodyti tylia pagieža, o paskui apskritai paskelbiame vienas kitam ir visai atvirą negailestingą karą? Kodėl mylimieji nustoja mylėti? Kodėl po gražių pažadų „ir laimėje, ir varge, kol mirtis mus išskirs“ žmonės ima kurti pragarą vienas kitam ir svajoti, kad ta mirtis kuo greičiau juos išskirtų? Strindbergas savo pjesėje tiksliai ir negailestingai analizuoja paskutiniąją šios nepastebimos transformacijos fazę – baisią savo nenumaldomai augančią neapykantą.
Augustas Strindbergas (1849–1912) – švedų rašytojas bei dramaturgas, viena svarbiausių teatro figūrų pasaulyje, pelnytai laikomas moderniojo teatro pradininku.
A. Strindbergas – neįtikėtinai spalvinga ir įvairiapusiška asmenybė. Strindbergas ne tik kūrė romanus bei dramas – jo raštų rinkinį sudaro 72 tomai. Jis studijavo kinų kalbą, rašė orientalistikos, lingvistikos, etnografijos, istorijos, biologijos, astronomijos, astrofizikos, matematikos mokslinius darbus.
Anuometinę Švedijos visuomenę Strindbergo kūryba gerokai piktino. Aštrios temos, moderni kalba, požiūrio naujumas – visai ne tai, ko laukia tradicinė pramogaujanti publika. Net garsioji „Freken Julija“ Švedijoje buvo pastatyta tik praėjus dvidešimčiai metų po jos sukūrimo.
Psichologinę dramą „Tėvas“ Augustas Strindbergas parašė 1887 metais – likus vos metams iki autobiografiniais motyvais sukurto atviro ir skaudaus romano „Pamišėlio išpažintis“ pasirodymo.
Latvių režisierė Mara Kimelė – viena žinomiausių Latvijos teatro figūrų. 1969 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje, A. Efroso mokinė. 1969–1989 m. Valmieros dramos teatro režisierė. 1975–1993 m. dėstė aktoriaus meistriškumą ir režisūrą Latvijos Jazepo Vytuolio konservatorijoje Rygoje (nuo 1991 m. Latvijos Jazepo Vytuolio muzikos akademija), nuo 1996 m. – Latvijos kultūros akademijoje Rygoje. 1990–1993 m. teatro „Kabata“ Rygoje, 1994–1996 m. ir nuo 2003 m. Naujojo Rygos teatro režisierė. Klaipėdos dramos teatre Mara Kimelė 2012 m. yra pastačiusi P. U. Enkvisto (P. O. Enquist) psichologinę dramą „Lūšies valanda“.
VII Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje šis spektaklis pelnė daugiausia apdovanojimų. Geriausia festivalio režisiere pripažinta Mara Kimelė. Už pagrindinį rotmistro Adolfo vaidmenį šiame spektaklyje apdovanotas ir geriausiu festivalio aktoriumi tituluotas Darius Meškauskas. Geriausia aktore tapo Aldona Bendoriūtė, tame pačiame spektaklyje sukūrusi rotmistro žmonos Lauros vaidmenį. Geriausia jaunąja aktore vertinimo komisijos išrinkta Karolina Kontenytė, šioje dramoje vaidinanti dukterį Bertą.
Festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ aktorė Aldona Bendoriūtė už Lauros vaidmenį šiame spektaklyje pripažinta geriausia aktore. Už geriausią nepagrindinį vaidmenį Klaipėdos dramos teatro spektaklyje „Tėvas“ įvertinta aktorė Nijolė Sabulytė.
Už vaidmenį šiame spektaklyje Darius Meškauskas pelnė „Auksinį scenos kryžių”. Geriausia antro plano aktore šiuose prestižiniuose apdovanojimuose pripažinta ir Karolina Kontenytė.
Spaudoje:
Ingrida Ragelskienė: Klaipėdiečių „Tėvo” recenzija: meistriško dvasinio charakirio nuojauta (www.kultura.lrytas.lt)
Valentina Žigienė: M. Kimelė: geriausiai jaučiuosi genijų draugijoje (www.diena.lt)
Rūta Oginskaitė: Kalėdos Rotmistro namuose (www.menufaktura.lt)
Spektaklis gali būti rodomas su vertimu į anglų kalbą. Dėl vertimo poreikio kontaktuoti: 8 659 07931
Šis spektaklis yra pritaikytas akliesiems ir silpnaregiams. Sekite žymėjimą repertuare arba daugiau informacijos tel. nr. +370 659 07931.
© Remigijus Treigys
© Donato RAVAIČIO video
Laikas
(Saturday) 18:30 - 21:00
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
{:lt}
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Premjera 2021 06 08
Iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis
Pjesės autorė, režisierė, scenografė, kostiumų dailininkė Agata Duda-Gracz
Šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk
Choreografas Tomasz Wesołowski
Kompozitorius Łukasz Wójcik
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Vertėjas lietuvių, lenkų, lotynų k. Nikodem Szczygłowski
Vaidina:
Liudas Vyšniauskas, Cezary Studniak / Darius Meškauskas, Maciej Maciejewski / Mikalojus Urbonas, Bartosz Roch Nowicki / Artūras Lepiochinas, Jonas Viršilas, Justina Vanžodytė, Kamilė Andriuškaitė, Eglė Jackaitė, Alina Mikitavičiūtė, Regina Šaltenytė, Samanta Pinaitytė, Sigutė Gaudušytė, Renata Idzelytė, Simona Šakinytė, Toma Gailiutė, Rimantas Pelakauskas, Donatas Švirėnas, Vaidas Jočys, Karolis Maiskis, Linas Lukošius.
Muziejaus sandėlio darbuotojai: Rytis Veverskis, Darius Matevičius, Jokūbas Batavičius, Romualdas Matulionis, Linas Bagdonas, Antanas Razgauskis, Zigmas Tarlovas, Konstiantyn Vasylevskyi.
Trukmė 2.30 (be pertraukos)
Laikas
(Sunday) 17:00 - 19:30
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
{:lt}
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Premjera 2021 06 08
Iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis
Pjesės autorė, režisierė, scenografė, kostiumų dailininkė Agata Duda-Gracz
Šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk
Choreografas Tomasz Wesołowski
Kompozitorius Łukasz Wójcik
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Vertėjas lietuvių, lenkų, lotynų k. Nikodem Szczygłowski
Vaidina:
Liudas Vyšniauskas, Cezary Studniak / Darius Meškauskas, Maciej Maciejewski / Mikalojus Urbonas, Bartosz Roch Nowicki / Artūras Lepiochinas, Jonas Viršilas, Justina Vanžodytė, Kamilė Andriuškaitė, Eglė Jackaitė, Alina Mikitavičiūtė, Regina Šaltenytė, Samanta Pinaitytė, Sigutė Gaudušytė, Renata Idzelytė, Simona Šakinytė, Toma Gailiutė, Rimantas Pelakauskas, Donatas Švirėnas, Vaidas Jočys, Karolis Maiskis, Linas Lukošius.
Muziejaus sandėlio darbuotojai: Rytis Veverskis, Darius Matevičius, Jokūbas Batavičius, Romualdas Matulionis, Linas Bagdonas, Antanas Razgauskis, Zigmas Tarlovas, Konstiantyn Vasylevskyi.
Trukmė 2.30 (be pertraukos)
Laikas
(Wednesday) 18:30 - 21:00
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Premjera 2021
Premjera 2021 09 25
Pagal D. Farr pjesę „Medžioklė“
T. Vinterberg filmo „Jagten“ scenarijaus adaptacija
Režisierius Elmārs Seņkovs
Scenografas Reinis Suhanovs
Kompozitorius Edgars Mākens
Šviesų dailininkas Mārtiņš Feldmanis
Scenarijaus adaptacijos autorė Rasa Bugavičute-Pēce
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Vaidina:
Lukas, mokytojas – Darius Meškauskas
Martynas, Luko sūnus – Jonas Viršilas
Miglė, Klaros mama – Eglė Barauskaitė
Tadas, Klaros tėvas – Vaidas Jočys / Giedrius Savickas
Klara – Urtė Barsevičiūtė / Sofija Astachova / Akmėja Balnaitytė
Asta, Petro mama – Justina Vanžodytė
Gintautas, Petro tėvas – Liudas Vyšniauskas
Petras – Vincas Sadauskas / Aleksandras Vorona
Paulina, vaiko teisių apsaugos specialistė – Jolanta Puodėnaitė
Virginija, mokyklos direktorė – Regina Šaltenytė
Rytis – Linas Lukošius
Romas Juška (Romeo) – Jonas Baranauskas
Vladekas, Vladukas (Skaldukas) – Mikalojus Urbonas
Danas Danilevičius (Devynaukštis) – Karolis Maiskis
Paulius, kunigas – Igoris Reklaitis
Trukmė 2 val. 50 min. (su pertrauka)
Šis mažas miestelis gali būti bet kur Lietuvoje. O gal Latvijoje. Iš tiesų jis gali būti bet kokioje šalyje. Jis niekuo nesiskiria nuo kitų miestelių. Jo gyventojai išgyvena panašius pakilimus bei dramas kaip ir daug kitų žmonių. Mažo miestelio gyventojų vaikai lanko tą pačią mokyklą kaip ir jų tėvai. Visi vieni kitus pažįsta ir visi žino vieni kitų reikalus. Metai po metų atsikartojanti žmogiška rutina visus miestelio gyventojus jungia viename bendrame gyvenimo tinkle. Kol ją perplėšia skandalas. Miestelio mokytojas apkaltinamas seksualine prievarta prieš vaiką. Trapus santykių tinklas plyšta ir ramaus miestelio vaizdas atsiveria giliomis pykčio bei neapykantos prarajomis.
Vaiko kaltinimas melagingas.
Bet ar tiesa svarbi, kai slaptos baimės ir už mažo miestelio ribų tarpstantys bevardžiai demonai staiga įgauna veidą? Kas, kad tas veidas pažįstamo žmogaus, draugo, mokytojo.
Kraują pajutę varovai jau uodžia orą, vis auganti jų minia skrieja savo baimių pėdsakais.
Režisierius Elmaras Senkovas jau pažįstamas Klaipėdos žiūrovams – 2018 m. režisavo spektaklį „Mama Drąsa“, pelniusį net du „Auksinius scenos kryžius“: už geriausią režisūrą apdovanotas E. Senkovas, o „Geriausio pagrindinio vaidmens dramos aktoriaus“ nominaciją už Mamos Drąsos vaidmenį pelnė Darius Meškauskas.
„Varovai“ – spektaklis apie žmogaus gebėjimą būti žiauriu, ypač tuomet, kai jis pasireiškia bendrų visuomenės susitarimų rėmuose, mažoje bendruomenėje, kurioje taip nesunku įvyti auką į kampą. „XXI a. teisė kertasi su emocijomis. Ar mes turime teisę nuteisti kitą? Ar žinome, kas yra tiesa? Jei žmogus nužudo žudiką – ar jis tampa žudiku? Ar teisinga, kad 77 žmones pražudęs Andersas Breivikas sėdi patogiame kalėjime? Tai sunkūs, nejaukūs klausimai. Gal dėl to ir reikia spektaklio, kad galėtume juos kelti. Nenoriu teikti atsakymų – tiesiog rodau problemą“, – sako režisierius E. Senkovas.
„Varovai“, jo teigimu, taip pat kalbės apie šeimos ir nedidelio miestelio bendruomenės mikroklimatą bei jame gimstančius baimės demonus. „Mažose bendruomenėse reikia laikytis kartu. Mūsų mažai, dėl to turime būti stiprūs, o stiprūs būsime tik būdami kartu – gal tai viena iš priežasčių, kodėl mažose šalyse toks gyvas nacionalizmas, ksenofobija. Šia prasme pjesė atliepia mūsų šalių – tiek Latvijos, tiek Lietuvos – mikropasaulį“, – svarstė E. Senkovas, paliesdamas dar vieną jautrią temą – mažų visuomenių iš anksto užimamą gynybinę padėtį, nuolatinę priešų paiešką tarp tų, kuriuos laiko svetimais.
© Kemel photography
Laikas
(Thursday) 18:30 - 21:00
Location
Dramos teatro Mažoji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
[kldt_extra_buttons
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Premjera 2019 02 09
Pjesės autorius Aleksandr Galin
Iš rusų kalbos vertė Gintaras Grajauskas
Režisierius Povilas Gaidys
Scenografas, šviesų ir kostiumų dailininkas Artūras Šimonis
Kompozitorius Martynas Bialobžeskis
Vaizdo projekcijų autorius Donatas Ravaitis
Režisieriaus asistentas Vaidas Jočys
Vaidina:
Skvorcovas – Mikalojus Urbonas
Larisa, Skvorcovo žmona – Toma Gailiutė / Sigutė Gaudušytė
Viktoras, jų sūnus – Jonas Viršilas
Dolores – Simas Buziliauskas
Karina – Justina Vanžodytė
Marina – Agnė Skripkauskaitė
Užkadrinis balsas – Vaidas Jočys
Trukmė 2.20 (su pertrauka)
Tai komedija, kurios autorius – gerai žinomas šiuolaikinis rusų dramaturgas, kino scenaristas Aleksandras Galinas (g. 1947 m.). Jo pjesės išverstos ir pastatytos daugiau nei dviejuose šimtuose pasaulio teatrų. A. Galinas yra populiariausių Rusijos dramaturgų dešimtuke.
Pjesės „Paradas“, parašytos 2015 m., veiksmas vyksta šių dienų Amsterdame. Kol už lango vyksta garsusis Amsterdamo gėjų paradas, viešbučio kambaryje kaktomuša susiduria du pasauliai: jaunas ir senas, būsimas ir besibaigiantis. Vienas lengvas, kitas sunkiasvoris. Vienas naivus ir patiklus, kitas patyręs ir brutalus. Jų laukia labai keista kova, kuri pasibaigia dar keisčiau.
„Paradas“ – tai komiška, bet ir liūdnoka istorija apie šiuolaikinio gyvenimo aktualijas ir grimasas, tėvų ir vaikų tarpusavio santykius, apie apsimestinio vyriškumo ir tikro žmogiškumo sankirtas.
Šios istorijos moralas labai paprastas: nepaisant jokių socialinių, ideologinių ar lytinių skirtumų, visi esame tiesiog žmonės. Ir jei norime išgyventi, turime priimti kitus tokius, kokie jie yra, nieko iš jų mainais nereikalaudami. Tai vienintelis iš tiesų svarbus dalykas gyvenime.
„Tai teatras – žaidimas, vaizduotės teritorija. Tegul žmonės juokiasi, džiaugiasi, o tie rimti dalykai, apie kuriuos kalbame, patys susiras kelią į žmonių protus ir širdis.“ Aleksandras Galinas
Į vakarinius spektaklius žiūrovai iki 14 m. neįleidžiami.
Apdovanojimai:
2019 m. Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje pelnė apdovanojimą už „Geriausią spektaklio scenografiją“ (scenografas Artūras Šimonis)
© Algirdas Kubaitis
Laikas
(Friday) 18:30 - 21:00
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Premjera 2021
Premjera 2021 09 25
Pagal D. Farr pjesę „Medžioklė“
T. Vinterberg filmo „Jagten“ scenarijaus adaptacija
Režisierius Elmārs Seņkovs
Scenografas Reinis Suhanovs
Kompozitorius Edgars Mākens
Šviesų dailininkas Mārtiņš Feldmanis
Scenarijaus adaptacijos autorė Rasa Bugavičute-Pēce
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Vaidina:
Lukas, mokytojas – Darius Meškauskas
Martynas, Luko sūnus – Jonas Viršilas
Miglė, Klaros mama – Eglė Barauskaitė
Tadas, Klaros tėvas – Vaidas Jočys / Giedrius Savickas
Klara – Urtė Barsevičiūtė / Sofija Astachova / Akmėja Balnaitytė
Asta, Petro mama – Justina Vanžodytė
Gintautas, Petro tėvas – Liudas Vyšniauskas
Petras – Vincas Sadauskas / Aleksandras Vorona
Paulina, vaiko teisių apsaugos specialistė – Jolanta Puodėnaitė
Virginija, mokyklos direktorė – Regina Šaltenytė
Rytis – Linas Lukošius
Romas Juška (Romeo) – Jonas Baranauskas
Vladekas, Vladukas (Skaldukas) – Mikalojus Urbonas
Danas Danilevičius (Devynaukštis) – Karolis Maiskis
Paulius, kunigas – Igoris Reklaitis
Trukmė 2 val. 50 min. (su pertrauka)
Šis mažas miestelis gali būti bet kur Lietuvoje. O gal Latvijoje. Iš tiesų jis gali būti bet kokioje šalyje. Jis niekuo nesiskiria nuo kitų miestelių. Jo gyventojai išgyvena panašius pakilimus bei dramas kaip ir daug kitų žmonių. Mažo miestelio gyventojų vaikai lanko tą pačią mokyklą kaip ir jų tėvai. Visi vieni kitus pažįsta ir visi žino vieni kitų reikalus. Metai po metų atsikartojanti žmogiška rutina visus miestelio gyventojus jungia viename bendrame gyvenimo tinkle. Kol ją perplėšia skandalas. Miestelio mokytojas apkaltinamas seksualine prievarta prieš vaiką. Trapus santykių tinklas plyšta ir ramaus miestelio vaizdas atsiveria giliomis pykčio bei neapykantos prarajomis.
Vaiko kaltinimas melagingas.
Bet ar tiesa svarbi, kai slaptos baimės ir už mažo miestelio ribų tarpstantys bevardžiai demonai staiga įgauna veidą? Kas, kad tas veidas pažįstamo žmogaus, draugo, mokytojo.
Kraują pajutę varovai jau uodžia orą, vis auganti jų minia skrieja savo baimių pėdsakais.
Režisierius Elmaras Senkovas jau pažįstamas Klaipėdos žiūrovams – 2018 m. režisavo spektaklį „Mama Drąsa“, pelniusį net du „Auksinius scenos kryžius“: už geriausią režisūrą apdovanotas E. Senkovas, o „Geriausio pagrindinio vaidmens dramos aktoriaus“ nominaciją už Mamos Drąsos vaidmenį pelnė Darius Meškauskas.
„Varovai“ – spektaklis apie žmogaus gebėjimą būti žiauriu, ypač tuomet, kai jis pasireiškia bendrų visuomenės susitarimų rėmuose, mažoje bendruomenėje, kurioje taip nesunku įvyti auką į kampą. „XXI a. teisė kertasi su emocijomis. Ar mes turime teisę nuteisti kitą? Ar žinome, kas yra tiesa? Jei žmogus nužudo žudiką – ar jis tampa žudiku? Ar teisinga, kad 77 žmones pražudęs Andersas Breivikas sėdi patogiame kalėjime? Tai sunkūs, nejaukūs klausimai. Gal dėl to ir reikia spektaklio, kad galėtume juos kelti. Nenoriu teikti atsakymų – tiesiog rodau problemą“, – sako režisierius E. Senkovas.
„Varovai“, jo teigimu, taip pat kalbės apie šeimos ir nedidelio miestelio bendruomenės mikroklimatą bei jame gimstančius baimės demonus. „Mažose bendruomenėse reikia laikytis kartu. Mūsų mažai, dėl to turime būti stiprūs, o stiprūs būsime tik būdami kartu – gal tai viena iš priežasčių, kodėl mažose šalyse toks gyvas nacionalizmas, ksenofobija. Šia prasme pjesė atliepia mūsų šalių – tiek Latvijos, tiek Lietuvos – mikropasaulį“, – svarstė E. Senkovas, paliesdamas dar vieną jautrią temą – mažų visuomenių iš anksto užimamą gynybinę padėtį, nuolatinę priešų paiešką tarp tų, kuriuos laiko svetimais.
© Kemel photography
Laikas
(Sunday) 17:00 - 19:15
Location
Dramos teatro Mažoji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Premjera 2019 05 17
Pjesės autorius Jean Anouilh
Iš prancūzų kalbos vertė Juozas Keliuotis
Režisierius Marius Pažereckas
Scenografas Rytis Veverskis
Kompozitorius Edvinas Vasiljevas
Kostiumų dailininkė Ana Romanova
Šviesų dailininkas Artūras Lepiochinas
Režisieriaus asistentas Vaidas Jočys
Vaidina:
Euridikė – Simona Šakinytė
Orfėjas – Jonas Baranauskas
Euridikės mama – Eglė Barauskaitė
Orfėjo tėvas – Kazimieras Žvinklys
Ponas Anri – Renata Idzelytė / Adomas Stančikas
Matijas – Mikalojus Urbonas
Pasiuntinukas – Kęstutis Bručkus
Diulakas – Vaidas Jočys
Trukmė 2 val. 15 min. (su pertrauka)
„Jūs trokštate amžinybės, o jau po pirmojo bučinio pažaliuojate iš siaubo, nes miglotai jaučiate, jog tai neilgam. Priesaikos greit nublanksta. Tada jūs statotės namus, nes akmenys ilgiau išsilaiko; jūs gimdote vaiką, kaip kadaise kiti juos žudydavo, norėdami išsergėti meilę. Lengva širdimi jūs metate šio mažo nekalto kūdikio laimę į abejotiną mūšį, kad išliktų sveikas trapiausias pasaulyje dalykas – jūsų meilė, vyro ir moters meilė…“ J. Anouilh, „Euridikė“
Į vakarinius spektaklius žiūrovai iki 14 m. neįleidžiami.
© Algirdas Kubaitis
Laikas
(Friday) 18:30 - 21:10
Location
Dramos teatro Mažoji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Premjera 2017 05 12
2 dalių drama
Pjesės autorė Jaroslava Pulinovič
Iš rusų kalbos vertė Gintaras Grajauskas
Režisierius Povilas Gaidys
Scenografas, šviesų ir kostiumų dailininkas Artūras Šimonis
Kompozitorius Martynas Bialobžeskis
Režisieriaus asistentė Rasa Naujokienė
Vaidina:
Elzė Aleksandrova – Regina Šaltenytė
Vasilijus Ignatjevičius – Kęstutis Macijauskas
Olga – Renata Idzelytė
Viktoras – Donatas Švirėnas
Izabelė – Simona Šakinytė / Agnė Skripkauskaitė
Zinaida Michailovna – Nijolė Sabulytė / Nijolė Narijauskaitė
Taisija Petrovna – Irena Simonaitytė
Marina – Jolanta Puodėnaitė / Sigutė Gaudušytė
Daša – Toma Gailiutė
Trukmė 2 val. 40 min. (su pertrauka)
Jaroslava Pulinovič (gim. 1987 m.) jauna rusų dramaturgė, įvairiausių literatūrinių premijų laureatė („Kartos balsas“, „Debiutas“, „Eurazija“, „Auksinė kaukė“ ir kt.). Ji turi savo stilių, jos pjesės parašytos tarsi vienu įkvėpimu – sąžiningai ir karštai. „Pulinovič – vitalinės jėgos dramaturgė, gyvenimo jėgos, kurią ji kaskart atranda savo personažuose. Iš esmės tai – pilnaverčio gyvenimo troškimas – juos ir paverčia herojais.“ – teigia rusų teatro kritikas Pavelas Rudnevas.
Pagal dramaturgės pjeses statomi spektakliai Anglijoje, JAV, Lenkijoje, Estijoje, Ukrainoje ir daugelyje teatrų Rusijoje.
„Elzės žemė“ – tai tikra istorija, kurią autorei papasakojo jos močiutė. Visi pjesės herojai turi savo prototipus. Tai jaudinantis pasakojimas apie žmonių gyvenimą ir santykius nedideliame Sibiro kaime. Pjesės herojė Elzė – Rusijos vokietė, patyrusi nelengvą gyvenimą karo ir pokario metais, sulaukusi 76-erių pirmą kartą įsimyli. Jos išrinktasis Vasilijus – šviesus žmogus, geografijos mokytojas, visą gyvenimą mokiniams pasakojęs apie jūras ir kalnus, bet pats taip niekada jų ir nematęs. Dabar jie turi vienas kitą ir svajoja kartu keliauti po pasaulį. Deja, viskas ne taip paprasta… Tai septyniasdešimtmečių Romeo ir Džuljetos istorija, atrodytų, neįtikėtina, bet reali.
2017 m. D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje spektaklis pelnė daugiausiai, net 4 apdovanojimus! Spektaklis pelnė „Žiūrovų spektaklio” apdovanojimą. Geriausiu scenografu pripažintas Artūras Šimonis; Renata Idzelytė pelnė „Geriausios atraplanės aktorės” nominaciją; „Geriausiu režisieriumi” pripažintas Povilas Gaidys.
© Algirdas Kubaitis
Laikas
(Saturday) 18:30 - 21:10
Location
Dramos teatro Mažoji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Premjera 2017 05 12
2 dalių drama
Pjesės autorė Jaroslava Pulinovič
Iš rusų kalbos vertė Gintaras Grajauskas
Režisierius Povilas Gaidys
Scenografas, šviesų ir kostiumų dailininkas Artūras Šimonis
Kompozitorius Martynas Bialobžeskis
Režisieriaus asistentė Rasa Naujokienė
Vaidina:
Elzė Aleksandrova – Regina Šaltenytė
Vasilijus Ignatjevičius – Kęstutis Macijauskas
Olga – Renata Idzelytė
Viktoras – Donatas Švirėnas
Izabelė – Simona Šakinytė / Agnė Skripkauskaitė
Zinaida Michailovna – Nijolė Sabulytė / Nijolė Narijauskaitė
Taisija Petrovna – Irena Simonaitytė
Marina – Jolanta Puodėnaitė / Sigutė Gaudušytė
Daša – Toma Gailiutė
Trukmė 2 val. 40 min. (su pertrauka)
Jaroslava Pulinovič (gim. 1987 m.) jauna rusų dramaturgė, įvairiausių literatūrinių premijų laureatė („Kartos balsas“, „Debiutas“, „Eurazija“, „Auksinė kaukė“ ir kt.). Ji turi savo stilių, jos pjesės parašytos tarsi vienu įkvėpimu – sąžiningai ir karštai. „Pulinovič – vitalinės jėgos dramaturgė, gyvenimo jėgos, kurią ji kaskart atranda savo personažuose. Iš esmės tai – pilnaverčio gyvenimo troškimas – juos ir paverčia herojais.“ – teigia rusų teatro kritikas Pavelas Rudnevas.
Pagal dramaturgės pjeses statomi spektakliai Anglijoje, JAV, Lenkijoje, Estijoje, Ukrainoje ir daugelyje teatrų Rusijoje.
„Elzės žemė“ – tai tikra istorija, kurią autorei papasakojo jos močiutė. Visi pjesės herojai turi savo prototipus. Tai jaudinantis pasakojimas apie žmonių gyvenimą ir santykius nedideliame Sibiro kaime. Pjesės herojė Elzė – Rusijos vokietė, patyrusi nelengvą gyvenimą karo ir pokario metais, sulaukusi 76-erių pirmą kartą įsimyli. Jos išrinktasis Vasilijus – šviesus žmogus, geografijos mokytojas, visą gyvenimą mokiniams pasakojęs apie jūras ir kalnus, bet pats taip niekada jų ir nematęs. Dabar jie turi vienas kitą ir svajoja kartu keliauti po pasaulį. Deja, viskas ne taip paprasta… Tai septyniasdešimtmečių Romeo ir Džuljetos istorija, atrodytų, neįtikėtina, bet reali.
2017 m. D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje spektaklis pelnė daugiausiai, net 4 apdovanojimus! Spektaklis pelnė „Žiūrovų spektaklio” apdovanojimą. Geriausiu scenografu pripažintas Artūras Šimonis; Renata Idzelytė pelnė „Geriausios atraplanės aktorės” nominaciją; „Geriausiu režisieriumi” pripažintas Povilas Gaidys.
© Algirdas Kubaitis
december
Laikas
(Tuesday) 18:30 - 20:10
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
{:lt}
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
2021 12 04
Pagal H. Ch. Andersen pasaką
Režisierius Paulius Tamolė
Dramaturgė Virginija Rimkaitė
Scenografė ir kostiumų dailininkė Kristina Voytsekhovskaya
Kompozitoriai: Tadas Dešukas, Chris Ruebens
Šviesų dailininkas Julius Kuršis
Vaizdo projekcijų autorius Artis Dzērve
Dailininkė-technologė Irina Komissarova
Režisieriaus asistentė Rasa Naujokienė
Vaidina:
Kipšiukas 1; Narcizas; Plėšikas 1 – Aurimas Pintulis
Kipšiukas 2; Vėdrynas; Plėšikas 2 – Jonas Golubovskis
Kipšiukas 3; Vijoklis; Plėšikas 3 – Karolis Maiskis
Gerda – Samanta Pinaitytė
Kajus – Jonas Baranauskas
Močiutė; Rožių krūmas (balsas) – Regina Arbačiauskaitė
Višta; Plėšikė – Renata Idzelytė
Sniego karalienė – Eglė Jackaitė
Moteriškė – Digna Kulionytė
Varnas – Vaidas Jočys
Princas; Elnias – Jonas Viršilas
Princesė – Karolina Kontenytė
Močia (Plėšikės motina) – Artūras Lepiochinas
Suomių senė – Jolanta Puodėnaitė
Trukmė 1 val. 40 min. (su pertrauka)
Viename mieste gyvena du geriausi draugai – Kajus ir Gerda. Jiems gera kartu leisti laiką, prižiūrėti visus metus žydinčią rožę, klausytis mylimos močiutės istorijų, net jei jos ir apie grėsmingąją Sniego karalienę. Kol vieną dieną Kajus dingsta ir niekas nežino kur. Žmonės įtaria blogiausia, tačiau Gerda negali susitaikyti su mintimi, kad jos mylimas draugas galėjo žūti. Tad ji pasiryžta leistis į pavojų bei stebuklų kupiną kelionę ir padaryti viską, kad surastų ir išgelbėtų savo mylimą bičiulį. Ji net neįtarė, kad draugą reikės gelbėti iš pačios Sniego karalienės nelaisvės…
Hansas Christianas Andersenas ne veltui tituluojamas pasakų karaliumi. „Sniego karalienė“ – vienas gražiausių ir giliausių jo kūrinių, visiems primenantis apie nepalaužiamą meilės ir gerumo galią.
„Nuo tada, kai Žemėje gyvena žmonės, yra ir istorijos. Istorijų yra pačių įvairiausių – nuo pasakojamų senovės urvų paveiksluose iki mažų pasakaičių prieš miegą vaikų kambariuose. Pasakojimai sudaro mūsų istoriją ir vadovauja ateičiai. Istorijos mus supa kiekvieną dieną: televizijoje, radijuje ar laikraščių naujienose. Biblijoje ir kitose religinėse knygose taip pat pilna įvairiausių istorijų. Mokytojai mokykloje dažnai būna pasakotojai ir pasakoja savų dalykų istorijas. Dainos pasakoja savas istorijas. Nuotraukos pasakoja istorijas. Spektakliai pasakoja istorijas.
Man į rankas pakliuvo H. Ch. Anderseno pasakų knyga, versta tiesiogiai iš danų kalbos (vert. Liudas Remeika). „Sniego karalienės“ originalą sudaro 7 atskiri pasakojimai, per kuriuos išgyvenami visi metų laikai. Taigi, pamirškime žiemą ar Kalėdas. Čia kalbama apie santykių atšalimą, susvetimėjimą tarp šeimos narių, draugų, artimųjų. Kodėl kartais taip atsitinka, kad mūsų širdys ima ir pavirsta ledo gabalėliu?
Pasakos yra galingos. Jos gali mokyti moralės, vertybių. Jos gali mokyti istorijos. Jos gali tapti tiesiog pramoga. Jos gali priversti mus juoktis. Didžioji pasakų vertybė ir nauda yra tai, kad jos sujungia žmones tarpusavyje“, – pastebi spektaklio režisierius Paulius Tamolė.
Laikas
(Wednesday) 18:30 - 20:10
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
{:lt}
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
2021 12 04
Pagal H. Ch. Andersen pasaką
Režisierius Paulius Tamolė
Dramaturgė Virginija Rimkaitė
Scenografė ir kostiumų dailininkė Kristina Voytsekhovskaya
Kompozitoriai: Tadas Dešukas, Chris Ruebens
Šviesų dailininkas Julius Kuršis
Vaizdo projekcijų autorius Artis Dzērve
Dailininkė-technologė Irina Komissarova
Režisieriaus asistentė Rasa Naujokienė
Vaidina:
Kipšiukas 1; Narcizas; Plėšikas 1 – Aurimas Pintulis
Kipšiukas 2; Vėdrynas; Plėšikas 2 – Jonas Golubovskis
Kipšiukas 3; Vijoklis; Plėšikas 3 – Karolis Maiskis
Gerda – Samanta Pinaitytė
Kajus – Jonas Baranauskas
Močiutė; Rožių krūmas (balsas) – Regina Arbačiauskaitė
Višta; Plėšikė – Renata Idzelytė
Sniego karalienė – Eglė Jackaitė
Moteriškė – Digna Kulionytė
Varnas – Vaidas Jočys
Princas; Elnias – Jonas Viršilas
Princesė – Karolina Kontenytė
Močia (Plėšikės motina) – Artūras Lepiochinas
Suomių senė – Jolanta Puodėnaitė
Trukmė 1 val. 40 min. (su pertrauka)
Viename mieste gyvena du geriausi draugai – Kajus ir Gerda. Jiems gera kartu leisti laiką, prižiūrėti visus metus žydinčią rožę, klausytis mylimos močiutės istorijų, net jei jos ir apie grėsmingąją Sniego karalienę. Kol vieną dieną Kajus dingsta ir niekas nežino kur. Žmonės įtaria blogiausia, tačiau Gerda negali susitaikyti su mintimi, kad jos mylimas draugas galėjo žūti. Tad ji pasiryžta leistis į pavojų bei stebuklų kupiną kelionę ir padaryti viską, kad surastų ir išgelbėtų savo mylimą bičiulį. Ji net neįtarė, kad draugą reikės gelbėti iš pačios Sniego karalienės nelaisvės…
Hansas Christianas Andersenas ne veltui tituluojamas pasakų karaliumi. „Sniego karalienė“ – vienas gražiausių ir giliausių jo kūrinių, visiems primenantis apie nepalaužiamą meilės ir gerumo galią.
„Nuo tada, kai Žemėje gyvena žmonės, yra ir istorijos. Istorijų yra pačių įvairiausių – nuo pasakojamų senovės urvų paveiksluose iki mažų pasakaičių prieš miegą vaikų kambariuose. Pasakojimai sudaro mūsų istoriją ir vadovauja ateičiai. Istorijos mus supa kiekvieną dieną: televizijoje, radijuje ar laikraščių naujienose. Biblijoje ir kitose religinėse knygose taip pat pilna įvairiausių istorijų. Mokytojai mokykloje dažnai būna pasakotojai ir pasakoja savų dalykų istorijas. Dainos pasakoja savas istorijas. Nuotraukos pasakoja istorijas. Spektakliai pasakoja istorijas.
Man į rankas pakliuvo H. Ch. Anderseno pasakų knyga, versta tiesiogiai iš danų kalbos (vert. Liudas Remeika). „Sniego karalienės“ originalą sudaro 7 atskiri pasakojimai, per kuriuos išgyvenami visi metų laikai. Taigi, pamirškime žiemą ar Kalėdas. Čia kalbama apie santykių atšalimą, susvetimėjimą tarp šeimos narių, draugų, artimųjų. Kodėl kartais taip atsitinka, kad mūsų širdys ima ir pavirsta ledo gabalėliu?
Pasakos yra galingos. Jos gali mokyti moralės, vertybių. Jos gali mokyti istorijos. Jos gali tapti tiesiog pramoga. Jos gali priversti mus juoktis. Didžioji pasakų vertybė ir nauda yra tai, kad jos sujungia žmones tarpusavyje“, – pastebi spektaklio režisierius Paulius Tamolė.
Laikas
(Saturday) 18:30 - 21:00
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Premjera 2021
Premjera 2021 09 25
Pagal D. Farr pjesę „Medžioklė“
T. Vinterberg filmo „Jagten“ scenarijaus adaptacija
Režisierius Elmārs Seņkovs
Scenografas Reinis Suhanovs
Kompozitorius Edgars Mākens
Šviesų dailininkas Mārtiņš Feldmanis
Scenarijaus adaptacijos autorė Rasa Bugavičute-Pēce
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Vaidina:
Lukas, mokytojas – Darius Meškauskas
Martynas, Luko sūnus – Jonas Viršilas
Miglė, Klaros mama – Eglė Barauskaitė
Tadas, Klaros tėvas – Vaidas Jočys / Giedrius Savickas
Klara – Urtė Barsevičiūtė / Sofija Astachova / Akmėja Balnaitytė
Asta, Petro mama – Justina Vanžodytė
Gintautas, Petro tėvas – Liudas Vyšniauskas
Petras – Vincas Sadauskas / Aleksandras Vorona
Paulina, vaiko teisių apsaugos specialistė – Jolanta Puodėnaitė
Virginija, mokyklos direktorė – Regina Šaltenytė
Rytis – Linas Lukošius
Romas Juška (Romeo) – Jonas Baranauskas
Vladekas, Vladukas (Skaldukas) – Mikalojus Urbonas
Danas Danilevičius (Devynaukštis) – Karolis Maiskis
Paulius, kunigas – Igoris Reklaitis
Trukmė 2 val. 50 min. (su pertrauka)
Šis mažas miestelis gali būti bet kur Lietuvoje. O gal Latvijoje. Iš tiesų jis gali būti bet kokioje šalyje. Jis niekuo nesiskiria nuo kitų miestelių. Jo gyventojai išgyvena panašius pakilimus bei dramas kaip ir daug kitų žmonių. Mažo miestelio gyventojų vaikai lanko tą pačią mokyklą kaip ir jų tėvai. Visi vieni kitus pažįsta ir visi žino vieni kitų reikalus. Metai po metų atsikartojanti žmogiška rutina visus miestelio gyventojus jungia viename bendrame gyvenimo tinkle. Kol ją perplėšia skandalas. Miestelio mokytojas apkaltinamas seksualine prievarta prieš vaiką. Trapus santykių tinklas plyšta ir ramaus miestelio vaizdas atsiveria giliomis pykčio bei neapykantos prarajomis.
Vaiko kaltinimas melagingas.
Bet ar tiesa svarbi, kai slaptos baimės ir už mažo miestelio ribų tarpstantys bevardžiai demonai staiga įgauna veidą? Kas, kad tas veidas pažįstamo žmogaus, draugo, mokytojo.
Kraują pajutę varovai jau uodžia orą, vis auganti jų minia skrieja savo baimių pėdsakais.
Režisierius Elmaras Senkovas jau pažįstamas Klaipėdos žiūrovams – 2018 m. režisavo spektaklį „Mama Drąsa“, pelniusį net du „Auksinius scenos kryžius“: už geriausią režisūrą apdovanotas E. Senkovas, o „Geriausio pagrindinio vaidmens dramos aktoriaus“ nominaciją už Mamos Drąsos vaidmenį pelnė Darius Meškauskas.
„Varovai“ – spektaklis apie žmogaus gebėjimą būti žiauriu, ypač tuomet, kai jis pasireiškia bendrų visuomenės susitarimų rėmuose, mažoje bendruomenėje, kurioje taip nesunku įvyti auką į kampą. „XXI a. teisė kertasi su emocijomis. Ar mes turime teisę nuteisti kitą? Ar žinome, kas yra tiesa? Jei žmogus nužudo žudiką – ar jis tampa žudiku? Ar teisinga, kad 77 žmones pražudęs Andersas Breivikas sėdi patogiame kalėjime? Tai sunkūs, nejaukūs klausimai. Gal dėl to ir reikia spektaklio, kad galėtume juos kelti. Nenoriu teikti atsakymų – tiesiog rodau problemą“, – sako režisierius E. Senkovas.
„Varovai“, jo teigimu, taip pat kalbės apie šeimos ir nedidelio miestelio bendruomenės mikroklimatą bei jame gimstančius baimės demonus. „Mažose bendruomenėse reikia laikytis kartu. Mūsų mažai, dėl to turime būti stiprūs, o stiprūs būsime tik būdami kartu – gal tai viena iš priežasčių, kodėl mažose šalyse toks gyvas nacionalizmas, ksenofobija. Šia prasme pjesė atliepia mūsų šalių – tiek Latvijos, tiek Lietuvos – mikropasaulį“, – svarstė E. Senkovas, paliesdamas dar vieną jautrią temą – mažų visuomenių iš anksto užimamą gynybinę padėtį, nuolatinę priešų paiešką tarp tų, kuriuos laiko svetimais.
© Kemel photography
Laikas
(Sunday) 17:00 - 19:30
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Premjera 2021
Premjera 2021 09 25
Pagal D. Farr pjesę „Medžioklė“
T. Vinterberg filmo „Jagten“ scenarijaus adaptacija
Režisierius Elmārs Seņkovs
Scenografas Reinis Suhanovs
Kompozitorius Edgars Mākens
Šviesų dailininkas Mārtiņš Feldmanis
Scenarijaus adaptacijos autorė Rasa Bugavičute-Pēce
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Vaidina:
Lukas, mokytojas – Darius Meškauskas
Martynas, Luko sūnus – Jonas Viršilas
Miglė, Klaros mama – Eglė Barauskaitė
Tadas, Klaros tėvas – Vaidas Jočys / Giedrius Savickas
Klara – Urtė Barsevičiūtė / Sofija Astachova / Akmėja Balnaitytė
Asta, Petro mama – Justina Vanžodytė
Gintautas, Petro tėvas – Liudas Vyšniauskas
Petras – Vincas Sadauskas / Aleksandras Vorona
Paulina, vaiko teisių apsaugos specialistė – Jolanta Puodėnaitė
Virginija, mokyklos direktorė – Regina Šaltenytė
Rytis – Linas Lukošius
Romas Juška (Romeo) – Jonas Baranauskas
Vladekas, Vladukas (Skaldukas) – Mikalojus Urbonas
Danas Danilevičius (Devynaukštis) – Karolis Maiskis
Paulius, kunigas – Igoris Reklaitis
Trukmė 2 val. 50 min. (su pertrauka)
Šis mažas miestelis gali būti bet kur Lietuvoje. O gal Latvijoje. Iš tiesų jis gali būti bet kokioje šalyje. Jis niekuo nesiskiria nuo kitų miestelių. Jo gyventojai išgyvena panašius pakilimus bei dramas kaip ir daug kitų žmonių. Mažo miestelio gyventojų vaikai lanko tą pačią mokyklą kaip ir jų tėvai. Visi vieni kitus pažįsta ir visi žino vieni kitų reikalus. Metai po metų atsikartojanti žmogiška rutina visus miestelio gyventojus jungia viename bendrame gyvenimo tinkle. Kol ją perplėšia skandalas. Miestelio mokytojas apkaltinamas seksualine prievarta prieš vaiką. Trapus santykių tinklas plyšta ir ramaus miestelio vaizdas atsiveria giliomis pykčio bei neapykantos prarajomis.
Vaiko kaltinimas melagingas.
Bet ar tiesa svarbi, kai slaptos baimės ir už mažo miestelio ribų tarpstantys bevardžiai demonai staiga įgauna veidą? Kas, kad tas veidas pažįstamo žmogaus, draugo, mokytojo.
Kraują pajutę varovai jau uodžia orą, vis auganti jų minia skrieja savo baimių pėdsakais.
Režisierius Elmaras Senkovas jau pažįstamas Klaipėdos žiūrovams – 2018 m. režisavo spektaklį „Mama Drąsa“, pelniusį net du „Auksinius scenos kryžius“: už geriausią režisūrą apdovanotas E. Senkovas, o „Geriausio pagrindinio vaidmens dramos aktoriaus“ nominaciją už Mamos Drąsos vaidmenį pelnė Darius Meškauskas.
„Varovai“ – spektaklis apie žmogaus gebėjimą būti žiauriu, ypač tuomet, kai jis pasireiškia bendrų visuomenės susitarimų rėmuose, mažoje bendruomenėje, kurioje taip nesunku įvyti auką į kampą. „XXI a. teisė kertasi su emocijomis. Ar mes turime teisę nuteisti kitą? Ar žinome, kas yra tiesa? Jei žmogus nužudo žudiką – ar jis tampa žudiku? Ar teisinga, kad 77 žmones pražudęs Andersas Breivikas sėdi patogiame kalėjime? Tai sunkūs, nejaukūs klausimai. Gal dėl to ir reikia spektaklio, kad galėtume juos kelti. Nenoriu teikti atsakymų – tiesiog rodau problemą“, – sako režisierius E. Senkovas.
„Varovai“, jo teigimu, taip pat kalbės apie šeimos ir nedidelio miestelio bendruomenės mikroklimatą bei jame gimstančius baimės demonus. „Mažose bendruomenėse reikia laikytis kartu. Mūsų mažai, dėl to turime būti stiprūs, o stiprūs būsime tik būdami kartu – gal tai viena iš priežasčių, kodėl mažose šalyse toks gyvas nacionalizmas, ksenofobija. Šia prasme pjesė atliepia mūsų šalių – tiek Latvijos, tiek Lietuvos – mikropasaulį“, – svarstė E. Senkovas, paliesdamas dar vieną jautrią temą – mažų visuomenių iš anksto užimamą gynybinę padėtį, nuolatinę priešų paiešką tarp tų, kuriuos laiko svetimais.
© Kemel photography
Laikas
(Tuesday) 18:30 - 20:15
Location
Dramos teatro Mažoji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Premjera 2019 10 05
Pjesės autorius Jean Anouilh
Iš prancūzų kalbos vertė Antanas Gudelis
Režisierė Māra Ķimele
Scenografas Toms Jansons
Kostiumų dizainerė Lina Andriukonė
Muzikinis apipavidalinimas Edvinas Vasiljevas
Vaizdo projekcijų dailininkas Rimas Sakalauskas
Šviesų dailininkas Mantvydas Poškus
Režisierės asistentai: Gintaras Grajauskas, Valdas Pelakauskas, Marius Pažereckas
Vaidina:
Antigonė – Iveta Raulynaitytė ir Fausta Semionovaitė
Kreontas – Darius Meškauskas
Ismenė – Ieva Pakštytė / Justina Vanžodytė
Haimonas – Jonas Baranauskas
Auklė – Regina Šaltenytė
Žona, Sargybinis – Liudas Vyšniauskas
Diuranas, Sargybinis – Karolis Maiskis
Budusas, Sargybinis – Jonas Viršilas
Pažas – Elijas Malinauskas
Diskotekos dalyviai: Greta Matuzaitė, Ieva Masalskytė, Gabija Taraškevičiūtė, Rasa Naujokienė, Marius Pažereckas, Giedrė Sungailaitė
Trukmė 1 val. 45 min.
Antigonės istorija atkeliavo iš antikinės Graikijos mito „Septynetas prieš Tėbus“. Antikinėje Sofoklio tragedijoje (442 m. pr. Kr.) Antigonė – dievų įrankis, įrodantis tironui Kreontui, kad dieviškieji įstatymai svarbesni už žmonių sukurtuosius. Tai įrodyti Antigonė gali tik savo mirtimi. Netekęs visko Kreontas suvokia aukštesnįjį teisingumą ir apmąsto pražudytą gyvenimą.
Prancūzų dramaturgo Žano Anujo (Jean Anouilh) Antigonė – jauna mergaitė, ji nėra aklas dievų teisingumo įrankis. Pati renkasi mirtį, kad prieš tironiją ir jos taisykles laimėtų ne dievų įstatymai, o žmogiškumas. Mirtis – vienintelis būdas priversti tironą nusimesti mylinčio valstybės tėvo kaukę. Sveikas protas sako, kad laimėti prieš tironą neįmanoma – jis pernelyg galingas, o Antigonė tik trapi mergaitė. Auka beprasmė. Bet Antigonė nepaiso sveiko proto – jai tai tik dar vienas tirono įrankis, priverčiantis žmones paklusti.
1942 m. prancūzų dramaturgas Žanas Anujis, žinomas kaip vienas iš intelektualiosios dramos pradininkų, perrašė antikinę Sofoklio tragediją „Antigonė“. Tuo metu vyko Antrasis pasaulinis karas, Prancūzija buvo okupuota fašistų. Spektaklio premjera 1943 m. okupuotame Paryžiuje prilygo bombos sprogimui.
Į vakarinius spektaklius žiūrovai įleidžiami nuo 14 metų.
Spektaklis įtrauktas į Kultūros paso paslaugų rinkinį.
Šis spektaklis yra pritaikytas klausos negalią turintiems žiūrovams. Sekite žymėjimą repertuare arba daugiau informacijos tel. nr. +370 659 07931.
© Kemel photography
Laikas
(Wednesday) 18:30 - 20:50
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
{:lt}
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Premjera 2021 06 08
Iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis
Pjesės autorė, režisierė, scenografė, kostiumų dailininkė Agata Duda-Gracz
Šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk
Choreografas Tomasz Wesołowski
Kompozitorius Łukasz Wójcik
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Vertėjas lietuvių, lenkų, lotynų k. Nikodem Szczygłowski
Vaidina:
Liudas Vyšniauskas, Cezary Studniak / Darius Meškauskas, Maciej Maciejewski / Mikalojus Urbonas, Bartosz Roch Nowicki / Artūras Lepiochinas, Jonas Viršilas, Justina Vanžodytė, Kamilė Andriuškaitė, Eglė Jackaitė, Alina Mikitavičiūtė, Regina Šaltenytė, Samanta Pinaitytė, Sigutė Gaudušytė, Renata Idzelytė, Simona Šakinytė, Toma Gailiutė, Rimantas Pelakauskas, Donatas Švirėnas, Vaidas Jočys, Karolis Maiskis, Linas Lukošius.
Muziejaus sandėlio darbuotojai: Rytis Veverskis, Darius Matevičius, Jokūbas Batavičius, Romualdas Matulionis, Linas Bagdonas, Antanas Razgauskis, Zigmas Tarlovas, Konstiantyn Vasylevskyi.
Trukmė 2.30 (be pertraukos)
Laikas
4 (Saturday) 18:30 - 16 (Thursday) 20:10
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
{:lt}
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
2021 12 04
Pagal H. Ch. Andersen pasaką
Režisierius Paulius Tamolė
Dramaturgė Virginija Rimkaitė
Scenografė ir kostiumų dailininkė Kristina Voytsekhovskaya
Kompozitoriai: Tadas Dešukas, Chris Ruebens
Šviesų dailininkas Julius Kuršis
Vaizdo projekcijų autorius Artis Dzērve
Dailininkė-technologė Irina Komissarova
Režisieriaus asistentė Rasa Naujokienė
Vaidina:
Kipšiukas 1; Narcizas; Plėšikas 1 – Aurimas Pintulis
Kipšiukas 2; Vėdrynas; Plėšikas 2 – Jonas Golubovskis
Kipšiukas 3; Vijoklis; Plėšikas 3 – Karolis Maiskis
Gerda – Samanta Pinaitytė
Kajus – Jonas Baranauskas
Močiutė; Rožių krūmas (balsas) – Regina Arbačiauskaitė
Višta; Plėšikė – Renata Idzelytė
Sniego karalienė – Eglė Jackaitė
Moteriškė – Digna Kulionytė
Varnas – Vaidas Jočys
Princas; Elnias – Jonas Viršilas
Princesė – Karolina Kontenytė
Močia (Plėšikės motina) – Artūras Lepiochinas
Suomių senė – Jolanta Puodėnaitė
Trukmė 1 val. 40 min. (su pertrauka)
Viename mieste gyvena du geriausi draugai – Kajus ir Gerda. Jiems gera kartu leisti laiką, prižiūrėti visus metus žydinčią rožę, klausytis mylimos močiutės istorijų, net jei jos ir apie grėsmingąją Sniego karalienę. Kol vieną dieną Kajus dingsta ir niekas nežino kur. Žmonės įtaria blogiausia, tačiau Gerda negali susitaikyti su mintimi, kad jos mylimas draugas galėjo žūti. Tad ji pasiryžta leistis į pavojų bei stebuklų kupiną kelionę ir padaryti viską, kad surastų ir išgelbėtų savo mylimą bičiulį. Ji net neįtarė, kad draugą reikės gelbėti iš pačios Sniego karalienės nelaisvės…
Hansas Christianas Andersenas ne veltui tituluojamas pasakų karaliumi. „Sniego karalienė“ – vienas gražiausių ir giliausių jo kūrinių, visiems primenantis apie nepalaužiamą meilės ir gerumo galią.
„Nuo tada, kai Žemėje gyvena žmonės, yra ir istorijos. Istorijų yra pačių įvairiausių – nuo pasakojamų senovės urvų paveiksluose iki mažų pasakaičių prieš miegą vaikų kambariuose. Pasakojimai sudaro mūsų istoriją ir vadovauja ateičiai. Istorijos mus supa kiekvieną dieną: televizijoje, radijuje ar laikraščių naujienose. Biblijoje ir kitose religinėse knygose taip pat pilna įvairiausių istorijų. Mokytojai mokykloje dažnai būna pasakotojai ir pasakoja savų dalykų istorijas. Dainos pasakoja savas istorijas. Nuotraukos pasakoja istorijas. Spektakliai pasakoja istorijas.
Man į rankas pakliuvo H. Ch. Anderseno pasakų knyga, versta tiesiogiai iš danų kalbos (vert. Liudas Remeika). „Sniego karalienės“ originalą sudaro 7 atskiri pasakojimai, per kuriuos išgyvenami visi metų laikai. Taigi, pamirškime žiemą ar Kalėdas. Čia kalbama apie santykių atšalimą, susvetimėjimą tarp šeimos narių, draugų, artimųjų. Kodėl kartais taip atsitinka, kad mūsų širdys ima ir pavirsta ledo gabalėliu?
Pasakos yra galingos. Jos gali mokyti moralės, vertybių. Jos gali mokyti istorijos. Jos gali tapti tiesiog pramoga. Jos gali priversti mus juoktis. Didžioji pasakų vertybė ir nauda yra tai, kad jos sujungia žmones tarpusavyje“, – pastebi spektaklio režisierius Paulius Tamolė.
Laikas
(Thursday) 18:30 - 20:50
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
{:lt}
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Premjera 2021 06 08
Iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis
Pjesės autorė, režisierė, scenografė, kostiumų dailininkė Agata Duda-Gracz
Šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk
Choreografas Tomasz Wesołowski
Kompozitorius Łukasz Wójcik
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Vertėjas lietuvių, lenkų, lotynų k. Nikodem Szczygłowski
Vaidina:
Liudas Vyšniauskas, Cezary Studniak / Darius Meškauskas, Maciej Maciejewski / Mikalojus Urbonas, Bartosz Roch Nowicki / Artūras Lepiochinas, Jonas Viršilas, Justina Vanžodytė, Kamilė Andriuškaitė, Eglė Jackaitė, Alina Mikitavičiūtė, Regina Šaltenytė, Samanta Pinaitytė, Sigutė Gaudušytė, Renata Idzelytė, Simona Šakinytė, Toma Gailiutė, Rimantas Pelakauskas, Donatas Švirėnas, Vaidas Jočys, Karolis Maiskis, Linas Lukošius.
Muziejaus sandėlio darbuotojai: Rytis Veverskis, Darius Matevičius, Jokūbas Batavičius, Romualdas Matulionis, Linas Bagdonas, Antanas Razgauskis, Zigmas Tarlovas, Konstiantyn Vasylevskyi.
Trukmė 2.30 (be pertraukos)
Laikas
(Wednesday) 18:30 - 20:50
Location
Dramos teatro Mažoji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Premjera 2020 02 28
Pjesės autorius Lars Norén
Iš švedų kalbos vertė Rasa Baranauskienė
Režisierius Darius Rabašauskas
Scenografė, kostiumų dailininkė Laura Luišaitytė
Kompozitorius Jonas Jurkūnas
Šviesų dailininkas Darius Malinauskas
Režisieriaus asistentas Vaidas Jočys
Spektaklio muzikos įraše dainuoja Kristina Žaldokaitė
Vaidina:
Katarina – Toma Gailiutė
Frankas – Jonas Baranauskas
Jena – Justina Vanžodytė
Tomas – Vaidas Jočys
Trukmė 2.20 (su pertrauka)
Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė „Demonai“ – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L. Norénas dažnai gretinamas su Strindbergu – jo „Demonai“ yra apie tą patį žmogiškąjį paradoksą: sugebėjimą (ir net slaptą vidinį norą) kito, artimo ir gal net tebemylimo žmogaus, gyvenimą paversti pragaru.
Spektaklio režisierius Darius Rabašauskas: „Tai nėra tradicinė santykių aiškinimosi pjesė. Santuoka čia – tik aplinkybė, situacija. Svarbi, bet ne vienintelė įmanoma. Tad ir spektaklis bus labiau apie instinktus, vidinę jėgą: valdančią, kuriančią ir griaunančią. Būtent apie jėgą, apie demoną. Ir jeigu demonui veikti reikia žmogaus kaip kuriančios būtybės, tai pradžios arba pabaigos jėga glūdi būtent žmoguje. Bandome kalbėti apie jausmo (pajautimo) badą, vis labiau atbunkančius pojūčius, kuriems reikia vis ekstremalesnių potyrių. Apie vis aštresnio pajautimo paieškas, vis aštresnį dirgiklį, kuris leistų jausti gyvybę, jausti, kad gyveni. Vis aštresnio dirgiklio poreikį ir vis alkanesnius individus. Būtent badas, bado būsena lemia instinkto viršenybę, dominavimą. Nes personažai nieko nesiaiškina. Dominuoja „noriu“, „geidžiu“, „trokštu“. Ši bado būsena – išeities situacija, mes joje gyvename, nuo to atsispiria spektaklis. Ekstremalumas čia pasiekiamas per kitą žmogų, jo kankinimą. Ir savęs tuo pačiu metu. Skausmas – tikriausias gyvybės požymis. Kada skauda, jauti.“
© Kemel photography
Laikas
(Thursday) 18:30 - 21:00
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Spektaklyje naudojami Jono Graičiūno ir Antano Venclovos vertimai iš rusų k.
Premjera 2021 09 01
Režisierius, muzikos aranžuotė Jan Klata
Scenografė, šviesų ir kostiumų dailininkė Justyna Łagowska
Choreografas Maćko Prusak
Režisieriaus asistentas Alius Veverskis
Vertėjas iš lietuvių, lenkų k. Nikodem Szczygłowski
Dramaturgas konsultantas Gintaras Grajauskas
Gimnastikos konsultantė Eglė Darcy
Vaidina:
Borisas Godunovas – Darius Meškauskas
Ksenija – Digna Kulionytė
Marina – Justina Vanžodytė
Basmanovas; Igumenas; Semionas Godunovas; Ščelkalovas – Jonas Baranauskas
Pimenas; Patriarchas – Igoris Reklaitis
Šuiskis – Vaidas Jočys
Vorotynskis; Varlaamas – Rimantas Pelakauskas
Puškinas; Vienas iš liaudies – Mikalojus Urbonas
Dmitrijus – Donatas Švirėnas
Majoras Rožnovas; Pristavas; Vienas iš liaudies; Chruščiovas – Aurimas Pintulis
Misailas; Vienas iš liaudies; Karela – Artūras Lepiochinas
Kurbskis; Pristavas – Jonas Golubovskis
Ruzia; Šeimininkė; Berniukas – Jonas Viršilas
Feodoras – Elijus Geraščenko / Vincas Sadauskas
Aleksandras Puškinas, rusų poezijos klasikas, dramą „Borisas Godunovas“ sukūrė 1825 m. būdamas tremtyje. Išspausdinta ji dėl cenzūros draudimų buvo tik 1831 m., o pirmasis pastatymas scenoje įvyko apskritai tik 1870-aisiais.
„Borisas Godunovas“ Rusijoje iki šiol laikomas svarbiausia istorine drama. Joje aprašomas tamsus ir paslaptingas laikotarpis, XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia. Rusijoje šis laikotarpis trumpai vadinamas „Didžiąja smuta“ – Didžiąja suirute. Tironas Ivanas Rūstusis, pasižymėjęs ypatingu žiaurumu ir teritorijų užkariavimo žygiais, savo įpėdiniams palieka karų smarkiai ištuštintą iždą. Jo sūnui Feodorui sunkiai sekasi suvaldyti situaciją – nepalengvina jos ir už caro nugaros dėl įtakos nuolat kovojantys kilmingųjų Riurikovičių ir naujai iškilusių bojarinų Godunovų bei Romanovų klanai. Galiausiai naujuoju caru paskelbiamas Borisas Godunovas. Kaip tik tuo metu Rusiją ištinka stichinė nelaimė – trejus metus trukę neregėti šalčiai: vasaros naktimis temperatūra krisdavo žemiau nulio, tad šalyje prasidėjo siaubingas badas, nuo kurio mirė apie pusę milijono žmonių. Dvarininkai, negalėdami išmaitinti baudžiauninkų, juos tiesiog vijo laukan. Alkanų žmonių masės plūdo į Maskvą, kur caro Boriso nurodymu badaujantiems buvo dalinama duona ir pinigai.
Negana to, paslaptingomis aplinkybėmis mirusio jauniausiojo Ivano Rūsčiojo sūnaus Dmitrijaus istorija netrunka pasinaudoti caro nekentėjai – jie platina žinią, kad Dmitrijus buvo nužudytas paties Boriso Godunovo, siekusio pašalinti mažąjį konkurentą kelyje į sostą, nurodymu. Buvęs vienuolis Grigorijus Otrepjevas pabėga į Lietuvą ir pasiskelbia esąs stebuklingai išgyvenusiu caraičiu Dmitrijumi. Jį palaiko Lenkijos ir Lietuvos aukštuomenė, į ATR didikų suburtą jo kariuomenę plūsta savanoriai iš Rusios žemių, siekiantys atkeršyti Maskvai už skriaudas. Gresia didelis karas, o šalies viduje liepsnoja daugybė mažesnių sukilimų, kasdien galinčių peraugti į pilietinį karą. Visa tai suvaldyti tenka Borisui Godunovui – žemos kilmės bojarinui, vien savo gudrumu sugebėjusiam tapti Maskvos caru.
Kas iš tiesų buvo Borisas Godunovas? Prasisiekėlis, visomis įmanomomis priemonėmis, klasta ir žudynėmis siekęs absoliučios valdžios, ar drąsus reformatorius, dėl savo reformų susilaukęs tiek tuometinio elito, tiek liaudies neapykantos?
Vienas žinomiausių Lenkijos režisierių Janas Klata dažnai renkasi statyti klasiką, tačiau visada savaip ją interpretuoja, tad klasikinės istorinės-kostiuminės dramos scenoje tikrai nepamatysime. J. Klata sugeba tiksliai ir subtiliai priartinti literatūrinę medžiagą prie šiuolaikinio žiūrovo, neprarasdamas jam būdingos drąsos ir aštrumo. Lietuvos teatro mylėtojai tuo galėjo įsitikinti 2021 m. tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“, kurio programoje buvo rodomas J. Klatos spektaklis „Faustas“ (teatras „Pod Palmovkou“, Čekija).
Laikas
(Tuesday) 18:30 - 21:00
Location
Dramos teatro Didžioji salė
Teatro g. 2, Klaipėda
Event Details
Jei pandeminė situacija šalyje keisis ir kultūros įstaigos nebegalės priimti lankytojų arba dėl asmeninių priežasčių patys nebegalėsite apsilankyti teatre – pažadame jums grąžinti pinigus už įsigytus bilietus (svarbu dėl grąžinimo kreiptis likus ne mažiau nei 7 dienoms iki renginio).
Kilus klausimams, kreipkitės el. p.: ruta@kldt.lt arba telefonu: +370 659 07931
Būkime saugūs ir sveiki. Lauksime jūsų sugrįžtant.
Spektaklyje naudojami Jono Graičiūno ir Antano Venclovos vertimai iš rusų k.
Premjera 2021 09 01
Režisierius, muzikos aranžuotė Jan Klata
Scenografė, šviesų ir kostiumų dailininkė Justyna Łagowska
Choreografas Maćko Prusak
Režisieriaus asistentas Alius Veverskis
Vertėjas iš lietuvių, lenkų k. Nikodem Szczygłowski
Dramaturgas konsultantas Gintaras Grajauskas
Gimnastikos konsultantė Eglė Darcy
Vaidina:
Borisas Godunovas – Darius Meškauskas
Ksenija – Digna Kulionytė
Marina – Justina Vanžodytė
Basmanovas; Igumenas; Semionas Godunovas; Ščelkalovas – Jonas Baranauskas
Pimenas; Patriarchas – Igoris Reklaitis
Šuiskis – Vaidas Jočys
Vorotynskis; Varlaamas – Rimantas Pelakauskas
Puškinas; Vienas iš liaudies – Mikalojus Urbonas
Dmitrijus – Donatas Švirėnas
Majoras Rožnovas; Pristavas; Vienas iš liaudies; Chruščiovas – Aurimas Pintulis
Misailas; Vienas iš liaudies; Karela – Artūras Lepiochinas
Kurbskis; Pristavas – Jonas Golubovskis
Ruzia; Šeimininkė; Berniukas – Jonas Viršilas
Feodoras – Elijus Geraščenko / Vincas Sadauskas
Aleksandras Puškinas, rusų poezijos klasikas, dramą „Borisas Godunovas“ sukūrė 1825 m. būdamas tremtyje. Išspausdinta ji dėl cenzūros draudimų buvo tik 1831 m., o pirmasis pastatymas scenoje įvyko apskritai tik 1870-aisiais.
„Borisas Godunovas“ Rusijoje iki šiol laikomas svarbiausia istorine drama. Joje aprašomas tamsus ir paslaptingas laikotarpis, XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia. Rusijoje šis laikotarpis trumpai vadinamas „Didžiąja smuta“ – Didžiąja suirute. Tironas Ivanas Rūstusis, pasižymėjęs ypatingu žiaurumu ir teritorijų užkariavimo žygiais, savo įpėdiniams palieka karų smarkiai ištuštintą iždą. Jo sūnui Feodorui sunkiai sekasi suvaldyti situaciją – nepalengvina jos ir už caro nugaros dėl įtakos nuolat kovojantys kilmingųjų Riurikovičių ir naujai iškilusių bojarinų Godunovų bei Romanovų klanai. Galiausiai naujuoju caru paskelbiamas Borisas Godunovas. Kaip tik tuo metu Rusiją ištinka stichinė nelaimė – trejus metus trukę neregėti šalčiai: vasaros naktimis temperatūra krisdavo žemiau nulio, tad šalyje prasidėjo siaubingas badas, nuo kurio mirė apie pusę milijono žmonių. Dvarininkai, negalėdami išmaitinti baudžiauninkų, juos tiesiog vijo laukan. Alkanų žmonių masės plūdo į Maskvą, kur caro Boriso nurodymu badaujantiems buvo dalinama duona ir pinigai.
Negana to, paslaptingomis aplinkybėmis mirusio jauniausiojo Ivano Rūsčiojo sūnaus Dmitrijaus istorija netrunka pasinaudoti caro nekentėjai – jie platina žinią, kad Dmitrijus buvo nužudytas paties Boriso Godunovo, siekusio pašalinti mažąjį konkurentą kelyje į sostą, nurodymu. Buvęs vienuolis Grigorijus Otrepjevas pabėga į Lietuvą ir pasiskelbia esąs stebuklingai išgyvenusiu caraičiu Dmitrijumi. Jį palaiko Lenkijos ir Lietuvos aukštuomenė, į ATR didikų suburtą jo kariuomenę plūsta savanoriai iš Rusios žemių, siekiantys atkeršyti Maskvai už skriaudas. Gresia didelis karas, o šalies viduje liepsnoja daugybė mažesnių sukilimų, kasdien galinčių peraugti į pilietinį karą. Visa tai suvaldyti tenka Borisui Godunovui – žemos kilmės bojarinui, vien savo gudrumu sugebėjusiam tapti Maskvos caru.
Kas iš tiesų buvo Borisas Godunovas? Prasisiekėlis, visomis įmanomomis priemonėmis, klasta ir žudynėmis siekęs absoliučios valdžios, ar drąsus reformatorius, dėl savo reformų susilaukęs tiek tuometinio elito, tiek liaudies neapykantos?
Vienas žinomiausių Lenkijos režisierių Janas Klata dažnai renkasi statyti klasiką, tačiau visada savaip ją interpretuoja, tad klasikinės istorinės-kostiuminės dramos scenoje tikrai nepamatysime. J. Klata sugeba tiksliai ir subtiliai priartinti literatūrinę medžiagą prie šiuolaikinio žiūrovo, neprarasdamas jam būdingos drąsos ir aštrumo. Lietuvos teatro mylėtojai tuo galėjo įsitikinti 2021 m. tarptautiniame teatro festivalyje „TheATRIUM“, kurio programoje buvo rodomas J. Klatos spektaklis „Faustas“ (teatras „Pod Palmovkou“, Čekija).
january
No Events
