PIRKTI BILIETUS

Režisierė ir scenografė Eglė Kazickaitė
Pagal A. Strindbergo pjesę „Pelikanas“ (vertė I. Bučienė)
Kostiumų dailininkai Erika Jankauskaitė ir Pelkių Tyla
Kompozitorius Giovanni Battista Pergolesi

Vaidina: Greta Gudelytė, Ričardas Bartašius, Kristina Švenčionytė, Valerijus Kazlauskas

 

Trukmė 1 val. 15 min. (be pertraukos)

Premjera 2018

Strindbergo pjesės to meto Švedijoje (pjesė „Pelikanas“ parašyta 1907 m.) buvo vertinamos kritiškai, rašytojas kaltintas grubia kalba ir nepadoriais literatūriniais paveikslais. Paradoksalu, kad 2018 metais, demokratijos apogėjuje Apeirono teatro režisierė statydama spektaklį „Stabat Mater“, visiškai išsižadėjo dramaturgo tekstų. Pasirinkimą režisierė motyvavo pjesės „Pelikanas“ veikėjos Dukros žodžiais: „Mes labai daug kalbame, bet gali būti, jog tai darome tam, kad žodžiais užmaskuotume esmę, tiesą“. Ši frazė tampa spektaklio kertine ašimi – vietoje tekstų atsiranda metaforinė aktorių kūno kalba. G. B. Pergolesio sekvencijos „Stabat Mater“ fone pagrindinė pjesės veikėja Motina vyro rankomis paverčiama Milo Veneros skulptūros klonu, ikona. Siekiant moters laisvės apribojimo jai nukertamos rankos.  Šimtų puodų, pragaištingo archetipinio pasaulėvaizdžio ir buities fone, vyksta Moters ir jos šeimos tragedija.

Moters prigimtis – nesigailėti ir negailėti nieko, ką atidavei šeimai, nejusti alkio, tik maitinti alkstančius. Bet Ji nejuto prigimties.

„Jai trūko iš jos atimtų ir moteriškai prigimčiai atiduotų rankų. Todėl Ji jas tiesiog atsiėmė.“

© Algirdo KUBAIČIO nuotr.