PIRKTI BILIETUS

Pjesės autorius Gintaras Grajauskas
Režisierius Jonas Vaitkus
Scenografas Vytautas Narbutas
Kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė
Šviesų dailininkas Mantvydas Poškus
Muzikinis apipavidalinimas Edvinas Vasiljevas
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas

Vaidina:
Gabrielė d’Anuncijus – Rolandas Kazlas
Gvidas Keleris – Mikalojus Urbonas / Aurimas Pintulis
Fiumės Burmistras – Rimantas Pelakauskas
Salvatorė – Vaidas Jočys
Bartolomėjus – Linas Lukošius
Natalija de Golubeff – Eglė Barauskaitė / Kristina Švenčionytė
Paola, Frančeska – Toma Gailiutė, Sigutė Gaudušytė
Žanas – Jonas Viršilas
Harukičis Šimojis – Marius Pažereckas
Alčestė de Ambris – Jonas Baranauskas
Benitas Musolinis – Igoris Reklaitis
Tėvas – Kazimieras Žvinklys
Sūnus – Karolis Maiskis
Pirmas fašistas – Artūras Lepiochinas / Kęstutis Bručkus
Antras fašistas – Gytis Šimelionis
Arditai – Gytis Šimelionis, Artūras Lepiochinas, Mikalojus Urbonas, Donatas Švirėnas, Linas Lukošius, Darius Matevičius, Eirimas Būta, Mindaugas Monkevičius, Pranas Mozdeika, Saulius Glebauskas, Arūnas Mozeris, Maksim Skurin, Justas Endziulaitis, Eimantas Sakavičius, Jurij Čuchraj, Martynas Sprogys, Kęstutis Bručkus, Ardas Viltrakis.

Trukmė: 2 val. 30 min.

„Kas prieš mus“ – pjesė apie fašizmo prigimtį. Ir, žinoma, apie menininko atsakomybę grėsmės akivaizdoje.

Pjesė remiasi tikrais istoriniais faktais, įvykusiais beveik prieš šimtą metų prie Viduržemio jūros, Fiumės mieste (dab. Rijeka, Kroatija) – kur trumpai egzistavo viena keisčiausių valstybių pasaulyje. Valstybė, kurią valdė poetai, vizionieriai, anarchistai, o Kultūros ministru buvo pats Maestro Arturas Toskaninis.

Pagrindinis pjesės herojus – Gabrielė d‘Anuncijus (Rolandas Kazlas): italų poetas, lakūnas, nacionalinis Italijos didvyris, moterų numylėtinis, Fiumės komandantė. Iki šiol – sunku pasakyti, ar tikrai pelnytai – jis laikomas fašizmo pradininku. Jį savo Mokytoju viešai vadino Musolinis, su kuriuo Gabrielė d‘Anuncijus nuolat konfliktavo ir laikė jį pilka vidutinybe. Pats Musolinis apie santykius su poetu, kurio akivaizdžiai prisibijojo, yra išsitaręs: „jei skauda dantį, jis arba išraunamas, arba užplombuojamas auksu“.

Gabrielę d‘Anuncijų dievino ir juo akivaizdžiai sekė Salvadoras Dali, juo žavėjosi visa to meto kultūrinė Europa.
Kas nutinka, kai romantiškas idėjas perima jomis susižavėjusi minia – ne pernelyg protingi, bet labai uolūs ir stropūs vykdytojai? Istorija rodo, kad geruoju tai niekada nesibaigia.

„Būk atsargus. Kartais mums atrodo, kad griauname sienas. O iš tiesų griauname užtvanką.“