VIRGINIJUS VININGAS

Paroda

2019 04 30 – 05 19

Virginijus Viningas gimė 1960 05 30 Pasvalyje.
1987 m. baigė P. Vilešio vidurinę mokyklą.
1990 m. baigė Vilniaus Dailės Akademiją.
1987 – 90 m. tapybą ir kompoziciją studijavo pas prof. A. Savicką, profesorius buvo ir diplominio darbo vadovas.
Nuo 1990 m. V. Viningas gyvena ir kuria Klaipėdoje, dirba E. Balsio menų gimnazijoje, dėsto tapybą, kompoziciją, akvarelę.

Kūryba

Surengta virš 30 personalinių parodų Lietuvoje, Vokietijoje, Amerikoje, Suomijoje.
Dalyvauta 20-yje grupinių parodų Estijoje, Latvijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Kinijoje, Rusijoje ir kitose šalyse.
Tapybos darbų yra isigiję: Lewben Art Fundation, MO muziejus, privatūs kolekcininkai Lietuvoje, Japonijoje, Amerikoje, Vokietijoje ir kitur.
2018 m. buvo apdovanotas LDS aukso ženkleliu už „Ekspresyvų potėpių ir spalvų džiazą drobėje bei ilgametį darbą LDS taryboje“.

Meistrystės paslaptis

Nežinau kas dar moka taip įtaigiai perteikti kūno kalbą ir daugialypį judėjimą. Baletas, boksas ir džiazas, –  temos judrios, dinamiškos, jos artimiausios V. Viningui. Didelės drobės, konfliktuojančios spalvos ir tie mistiški nuvarvėjimai, įskeliantys judesio kibirkštį buvo bene pagrindiniai dalykai, seniai prikaustę ir mano dėmesį. Kas kartą lankantis jo parodose jaučiu kaip pergalės, išgyvenimai, aistra, baimė, paslaptys įtraukia į Viningo paveikslą taip, kad išlipti iš jo sukurto siautulingo tapybos pasaulio nebelieka jėgų. Portretuojamojo asmenybės psichologija, gyvastis, daugialypis judėjimas paveiksluose veikia lyg akivaras. Todėl nė kiek neperdedu pavadinusi šį tapytoją demiurgu. Platono filosofijoje demiurgas yra prilyginamas vos ne Dievui, kuriančiam pasaulį iš amžinai egzistuojančio chaoso. Čia glūdi didžioji meistrystės paslaptis.

Reikšmingas kolegų įvertinimas

Aukščiausios klasės meistrui V. Viningui šypsosi sėkmė. Jo darbai parduodami tarptautinėje mugėje „ArtVilnius“, jo kūrinių įsigijo MO muziejus, į jo tapybą investuoja kolekcininkai, emociškai įtaigūs paveikslai greitai atranda naujus namus ir jaukiai įsikuria interjeruose. Viningas buvo pakviestas į prestižinę Kinijos bienalę, aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje, Švedijoje, Suomijoje, kūrė tarptautiniuose pleneruose Vokietijoje, Danijoje, Suomijoje, teko dirbti ir JAV.

Tačiau vienas apdovanojimas dailininkui itin svarbus. Tai –  Lietuvos dailininkų sąjungos „Auksinis ženkliukas“. Mažytis jis, vos nago dydžio. Ir premija tokia menka, kad gavęs ją, tapytojas iš karto visą išleido dažams, drobėms ir teptukams. Mažas tas apdovanojimas, bet dailininkams reikšmingas. Sakoma, kad pelnyti šį apdovanojimą nėra paprasta. Per metus laureatais tampa tik trys dailininkai, pasiekę svarbių profesinių aukštumų, sukūrę originalių kūrinių, surengę reikšmingų parodų Lietuvoje ir užsienyje, o svarbiausia – savo kūrybine veikla sugebėję atkreipti ne tik aukščiausio lygio vertintojų, bet ir savo kolegų dėmesį. Užduotis –  ne iš lengvųjų.

Sugretinti nesugretinamieji

Jo emociškai įtaigūs, dideliais potėpiais, laisva ranka sukomponuoti siužetai turi vyriškos jėgos, tad tiems, kurie mėgsta tapyboje gėles, paukštelius ar jautrius saulėlydžius, – Viningo variacijos gali ir nepatikti. Ne kartą girdėtas pastebėjimas, kad jo tapyba, kaip džiazas ir vynas,  –  svaiginančiai įtraukianti. Tokie įvertinimai dailininko ausiai skamba kaip gražiausia melodija.

Viningas neabejotinai yra vienas ryškiausių šiuolaikinių ekspresionistų, gebantis tapybai suteikti daugialypio judėjimo.

„Pirmiausia, juda, rodos, patys potėpiai. Jie sklando ore, raibuliuoja, hipnotizuoja. Tik atsitraukus nuo paveikslo, visas dūzgiantis, spingsintis potėpių chaosas pagimdo aiškius siužetus, charakteringas fizionomijas, stiprius psichologinius portretus. V. Viningo drobių gyventojų siluetai, rodos, yra išlipdyti iš spalvotų dažo žvynų, plunksnų ar grumstų. Judėjimo įspūdį dar labiau sustiprina pasirinkti sudėtingi, netikėti rakursai“, – sakė dailėtyrininkė Austėja Mikuckytė-Mateikienė.

Atpažinimo ženklas – nuvarvėjimai

Negali nesutikti su V. Viningu, kad dalies jo paveikslų sėkmės paslaptis – nenuvalkiotose, originaliai traktuojamose temose. Tačiau kita sėkmės dalis glūdi jo unikalioje tapyboje su nuvarvėjimais. Šis braižas ir suteikia dinamiką paveikslui.

Anot dailėtyrininkės A. Mikuckytės-Mateikienės, be didelių vaizduotės pastangų regime plačius, ryžtingus Viningo rankų mostus, kurie paveikslą padengia stambiomis spalvinėmis dėmėmis, teptuko šuorais ir, žinoma, nuvarvėjimais – svarbiu jo savito braižo akcentu. Nuvarvėję potėpiai kartais ima atrodyti it paveikslo siužeto dalis, – jie tampa veikėjų krauju, prakaitu, ašaromis.

Autorius: Lilija Valatkienė