2018-06-25 15:22, atnaujinta 2018-06-25 17:54

Klaipėdos festivalyje „TheATRIUM“ bene daugiausia dėmesio skiriama šiuolaikiniam lenkų teatrui – parodyti trys spektakliai, surengtos meistriškumo dirbtuvės aktoriams, kuriose galėjo dalyvauti mėgėjai ir žiūrovai. Festivalinę lenkų programą remia su renginio organizatoriumi Klaipėdos valstybiniu dramos teatru bendradarbiaujantis Adomo Mickevičiaus institutas Varšuvoje.

„Ktulu šauksmas“ – praeitis grįžta!

Pernai „TheATRIUM“ scenoje rodytas talentingo lenkų režisieriaus Michało Borczucho ir Varšuvos „Nowy Teatr“ spektaklis „Apokalipsė“, paremtas italų režisieriaus Piero Paolo Pasolinio biografija ir garsios italų politikos žurnalistės Orianos Fallaci gyvenimo istorija, sužadino nemenką žiūrovų susidomėjimą.Kameros ikona 79 nuotr. Pabaisa pasirodė tik kartą. Tapybiškais kino elementais, muzikine atmosfera, puikia vaidyba ir subtiliu humoru alsuojantis M.Borzucho pastatymas Krokuvos teatro festivalyje „Boska Komedia“ (Dieviškoji komedija) buvo apdovanotas prizu.

Šiemet „TheATRIUM“ tęsė pažinti su M.Borzucho kūryba – žiūrovai išvydo naujausią šio režisieriaus ir „Nowy Teatr“ trupės spektaklį pagal amerikiečių rašytojo Hermano Phillipo Lovecrafto romaną „Ktulu šauksmas“. Keistosios siaubo literatūros klasikas sukūrė rūsčios iš amžių glūdumos išnirančios būtybės Ktulu mitą.M.Borzuchą sužavėjęs Ktulu – dievybė, pasirodžiusi Žemėje anksčiau už žmogų. Lenkų režisieriui ir dramaturgui, kaip ir H.Lovecraftui, atrodo, jog senieji dievai vėl grįžta sėti siaubo, todėl dabartinę žmogaus būklę, jo iracionalius poelgius, beprotybę, nuopuolius geriausiai atskleidžia vaizduotės ir siaubo pasaulis.

Kameros ikona 79 nuotr. Spektaklio akimirka. Civilizacija žengia pirmyn, tačiau žmonija lieka įklimpusi praeityje, visur sklinda nostalgiškas keršto troškimas. M.Borzuchas tarsi įspėja žmoniją – būkite atsargūs, pavojų kelia ne pabaisos, o susvetimėjimas. Kas žmonėms padės užpildyti atotrūkį tarp savęs ir tikrovės? Atsakymai į klausimus paliekami žiūrovams.

Kūrėjo galvoje – dygus kaktusas

Žengdamas H.Lovercrafto pramintu keliu M.Borzuchui tyrinėja šiuolaikinio žmogaus sąmonę, nukrypimus nuo įprastų moralės normų, netgi žavisi mirtimi. Puikus „Nowy Teatr“ aktorių ansamblis meistriškai įkūnijo režisieriaus sumanymą – perteikė kosminiu siaubu dvelkiančią atmosfera su komedijos elementais. M.Borzuchas siekia užmegzti ryšį su publika ne žodžiais, o kuriama nuotaika. Spektaklį „Ktulu šauksmas“ lydėjo scenoje rodomi Klaipėdos gyvenimo vaizdai, nufilmuoti anapus dramos teatro sienų: nieko nereikia aiškinti, tik pasinerti į spektaklį ir pajusti – iš pradžių žadinamos emocijos, o mintys kyla vėliau.

Kameros ikona 79 nuotr. Kovoti su blogio jėgomis ar nusižeminti? Lenkijos kritika vienu balsu suokia, jog M. Borczuchas – vienas iš nedaugelio režisierių, kurio galvoje netikėtai pražysta ir skleidžiasi nuostabūs nežabotos vaizduotės kaktusų žiedai. Jo spektakliuose žiūrovų visada laukia intriga: mėginsi uostyti, glostyti kūrėjo išaugintą spygliuotą augalą – gali įsidurti.

Tiesa, kai kuriems su H.P.Lowecrafto kūryba nesusipažinusiems žiūrovams toks spektaklis sukėlė daugiau klausimų nei atsakymų. Hipnotizuojantis monotoniškas veiksmas, keisti aktorių pokalbiai ir monologai jiems labiau priminė ne tradicinio sukirpimo spektaklį, o pagal siaubo literatūrą parengtos pjesės skaitymą. Scenarijų „Ktulu šauksmui“ parašė nuolatinis M.Borczucho bendradarbis dramaturgas Tomaszas Śpiewakas, scenografiją ir kostiumus kūrė Dorota Nawrot, muzikinį foną – kompozitorius Bartoszas Dziadoszas Pleq.

Žiūrovai paniro į garsų pasaulį

„TheATRIUM“ lankytojai per Jonines susipažino su Krokuvos Julijaus Slovackio teatru, kuris visai dienai buvo įsikūręs teatro Klaipėdos dramos teatro Didžiojoje salėje – ten veikė garso namai. Festivalyje parodytas koncertas-instaliacija „Garso namai“ – vieno įdomiausių šiuolaikinių Lenkijos kompozitorių Wojteko Blecharzo kūrinys. Tai nėra nei spektaklis, nei koncertas, bet ir ne paroda, aktoriai žiūrovus kvietė kartu su jais kurti neįprastų garsų pasaulį, nerti į jį.

Žiūrovai išvydo daugiau negu 40 specialiai šiam koncertui sukonstruotų įvairių muzikos instrumentų, kuriuos galėjo išbandyti ir patys, kurti garsus, galinčius įtraukti į veiksmą, nuraminti, suerzinti, pralinksminti, atverti atminties užkaborius klausant kūrėjų patarimų ir nurodymų. „Garso namai“ tapo įdomaus susitikimo vieta ir galimybe įsiklausyti į garsų pasaulį, patirti juos kūnu ir dvasia – renginio dalyviai patys nuspręsdavo, kas jiems gražu, patrauklu ir įdomu. Festivalio svečiai ir aktoriai, regis, liko patenkinti tokiu nuotykiu, kuriam neprireikė jokio muzikinio išsilavinimo – pakako sekti profesionalių aktorių nurodymus ir mėgautis garsais.

Surengė aktorystės pamokas

Poznanės teatro trupė „TheATRIUM“ svečiams parodė garsios šiuolaikinio lenkų teatro režisierės ir scenografės Agatos Dūdos-Gracz spektaklį „Veikalas apie paskutines vestuves Kamyko kaime“. Festivalyje „Boska Komedia“ jis buvo įvertintas kaip geriausias Lenkijos teatrų režisūros darbas.

Kameros ikona 79 nuotr. Lenkų režisierių meistriškumo pamokos. „Juokas su siaubo pamušalu, popkultūra kičo okeane ir tuo pat metu įtaigus tikrovės atspindys“ – taip lenkai apibūdina gyvenimiškas temas nagrinėjančios A.Dūdos-Gracz kūrybą, kurioje galima išvysti visokiausių atspalvių, komedijos ir tragedijos elementų, farso, melodramos, taip pat ir nuožmaus smurto proveržių.

Lenkų teatro „Chorea“ atstovai surengė meistriškumo dirbtuves aktoriams. Joms vadovavo šio teatro įkūrėjas „žmogus orkestras“ – meninių ir mokomųjų projektų autorius, režisierius, kompozitorius, muzikantas, vokalistas Tomaszas Rodowiczius ir chorvedys multiinstrumentininkas Tomaszas Krzyżanowskis.

Festivalinio projekto sumanytojai į savo komandą įtraukė aktorę Eliną Tonevą – teatro judesio mokytoją, kovos menų specialistę, išmanančią ne tik lenkų, bet ir Balkanų vokalo bei šokio tradicijas.

Aktoriai mokėsi lavinti savo kūną ir judesį, balsą, muzikinę klausą, pajusti ritmą. T.Rodowiczius daug metų propaguoją savitą aktorių ugdymo metodiką, pagristą rizika ir ekstremaliu troškimu pranokti fizines galias. Pasak jo, tik taip galima atskleisti kūrybos pradus, sukurti įtaigų ir dinamišką scenos reginį.