Gediminas Pilaitis, 2020 02 03

Klaipėdos valstybinis dramos teatras (KVDT) penktadienį (vasario 6 dieną) žiūrovus kviečia į vilnietės režisierės Mildos Mičiulytės spektaklio „Juokingo žmogaus sapnas“ premjerą – scenoje atgis pasaulinės literatūros klasiko Fiodoro Dostojevskio fantastinė novelė ir jos herojai. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) absolventė M.Mičiulytė gilinasi į prieštaringų žmogiškųjų jausmų pasaulį. Šis spektaklis“ – jos diplominis darbas, jau parodytas sostinės teatre „Meno fortas“.

Išgelbėjo mergaitės šauksmas

F.Dostojevskio novelėje „Juokingo žmogaus sapnas“  viskuo nusivylęs vienišius klaidžioja tamsiais Sankt Peterburgo skersgatviais nebematydamas jokios prasmės toliau būti šiame pasaulyje – trokšta greičiau viską baigti. Nuo savižudybės jį sulaikė gatvėje pagalbos paprašiusi maža mergaitė.

Kai grįžęs į namus jaunuolis išsitraukė revolverį, ji staiga apniko ne baimė, o nenumaldomas gėdos jausmas. Užmigus jo vizijos išsiskleidė sapne. Atmerkęs akis herojus pradeda mąstyti kitaip, atranda savyje jėgų gyventi – mergaitės šauksmas, sapnas, išgyventa gėda jį prikėlė. Kamerinei scenai skirtame spektaklyje vaidina Kauno dramos teatro aktorius Saulius Čiučelis ir Oskaro Koršunovo teatro aktorė Taura Kvietinskaitė. Kostiumų dailininkė – Nadežda Gultiajeva.

Šuolis į žmogaus sielos gelmes

Spektaklis „Juokingo žmogaus sapnas“ – įtaigus dviejų personažų monologas scenoje apie atsakomybę. Kartais ištiesę ranką kitam žmogui, galime išgelbėti ne tiktai jį, bet pakeisti ir savąjį gyvenimą. Vilniaus universitete įgijusi filosofijos bakalauro diplomą, o paskui režisūrą LMTA Eimunto Nekrošiaus klasėje studijavusi M.Mičiulytė studijavo F.Dostojevskio kūrybą siedama filosofiją ir teatrą. Perskaičiusi kone visus jo romanus diplominiam spektakliui išsirinko fantastinę novelę.

Režisierė sakė, kad ją labiau domina ne autorių vardai, o idėjos: „Pirmiausiai pati ką nors pati sugalvoju, tada ieškau inscenizacijai tinkamo siužeto. Šįkart, norėdama atskleisti žmogaus sielos gelmes, būties trapumą, dėmesį sutelkiau į du esminius jausmus – gailestingumas ir gėdą.“ M.Mičiulytė džiaugėsi atradusi aktorius, kurie, kaip ir ji, užsidegė įkūnyti F.Dostojevskio kūrinį scenoje: „Kartu analizavome medžiagą, dalijomės patirtimi, ieškojome atsakymų į egzistencinius klausimus, patys daug ką supratome“.

E. Nekrošiaus žodžių nepamiršo

Psichologinio realizmo meistras F.Dostojevskis „juokingumą“ – savotišką priešpriešą gyvenimo tikrovei – savo kūriniuose parodo kaip pragmatiškiems individams, cinikams nelabai suvokiamą idealizmo apraišką. Rašytojas tiki, jog gėris gali pakeisti žmones, o tada pasaulis bus išgelbėtas. „Juokingą, o tiksliau, kitonišką požiūrį į gyvenimą, į dvasines vertybes, atsispyrę nuo F.Dostojevskio kūrybos pamatų, mėginame perteikti teatro scenoje. Man pačiai ši tema labai svarbi“, – teigė M.Mičiulytė. Pernai Anapilin pasitraukęs lietuvių režisūros grandas E.Nekrošius savo auklėtinės M.Mičiulytės spektaklio „Meno forte“ neišvydo. Režisierė su juo tik pradžioje aptarė medžiagą, pagrindines idėjas.

Tačiau ji įsidėmėjo mokytojo žodžius: “E.Nekrošius man patarė nekurti tamsaus ir slogaus spektaklio. Jis sakydavo, kad režisūra – darbas, kurį atlieki vienas namuose, aktorių per repeticijas kankinti nereikia. Repetuojant ir man, ir aktoriams atsiskleidė visiškai kitokios F.Dostojevskio kūrybos spalvos – juodi šėšėliai pasitraukė, įžvelgėme daugiau šviesos.“

Aikštelė naujiems skrydžiams

Po netikėtos E.Nekrošiaus mirties šeši LMTA režisūros kurso studentai kito kuratoriaus nepasirinko. M.Mičiulytė savo diplominį spektaklį toliau gludino su režisieriaus žmona N.Gultiajeva, jo sūnumi scenografu Mariumi Nekrošiumi ir pedagoge Silva Krivickiene. Klaipėdos dramos teatro vadovybė M.Mičiulytės ir kitų LTMA absolventų baigiamuosius darbus vertina kaip galimybę praturtinti repertuarą ir pristatyti publikai jaunųjų režisierių kūrybą. „Milda pati mus susirado – pateikė savo spektaklio vaizdo įrašą. Man jis patiko – vertas profesionalios scenos, bet debiutą įvertins ir galutinį žodį tars žiūrovai“, – kalbėjo KVDT vadovas Tomas Juočys. Jauniems gabiems režisieriams teatrai tik suteikia sceną – aikštelę, kurioje jie gali kelti sparnus ir skristi toliau. Žiūrovų pamėgti spektakliai, pasak T.Juočio, visada gali būti įtraukti į nuolatinį repertuarą. Publikos dėmesio jau sulaukė uostamiesčio teatre rodomas aktoriaus, režisieriaus, LMTA pedagogo Dariaus Meškausko buvusių studentų darbas – komedija „Kreditoriai“ pagal Augusto Strindbergo pjesę.

Absolventai skleidžia sparnus

Jau tapęs repertuariniu D. Meškausko auklėtinių spektaklis „Kreditoriai“ šiemet bus rodomas ir kituose Lietuvos dramos teatruose. Klaipėdos dramos teatras ir LMTA sudarė sutartį dėl kitų režisūros kurso studentų kūrybos pristatymo – savo diplominius darbus uostamiestyje rengiasi pristatyti Urtė Sėjūnaitė ir Augtumas Danielius Harneris. Kotryna Sauriusaitytė debiutavo Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre. Ten parodė savo baigiamąjį darbą – pagal Vasilijaus Šukšino apysakas sukurtą spektaklį „Pašnekesiai mėnesėtą naktį“. Jaunoji režisierė Panevėžyje neseniai pristatė dar vieną savo darbą – vienos dalies spektaklį mažiesiems žiūrovams ir suaugusiems pagal Antuano de Saint-Exupery alegorinę pasaką „Mažasis princas“. Kito M.Mičiulytės bendramokslio režisieriaus Adomo Juškos diplominis darbas pagal magiškojo realizmo tėvo Jorge’o Luiso Borgeso apsakymus „Fikcijos“ pernai perkeltas į sostinės Jaunimo teatrą. A.Juška, regis, jau įsitvirtino Jaunimo teatre – vėliau ten pastatė dar kelis spektaklius.

Spektaklio „Juokingo žmogaus sapnas“ (rež. M.Mičiulytė) premjera. Vasario 6 d. Klaipėdos valstybinio dramos teatro Mažoji salė.