Aušra Pilaitienė, 2016 m. rugpjūčio 22 d. 16:35

Trečiadienį Klaipėdos dramos teatras pradeda naująjį sezoną – čia rampos šviesą išvys premjera „Petro Ohėjaus kankinystė“. Lenkų dramaturgo Slawomiro Mrožeko pjesė, kurią režisavo Darius Rabašauskas, birželį Klaipėdos scenoje buvo parodyta tik porą kartų.

„Norime naująjį sezoną pradėti stipriai atsinaujinę, kad žmones trauktų ne tik po ilgos rekonstrukcijos atidarytas teatras, bet ir naujas teatro turinys, – sakė Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys. – Rugsėjo viduryje įvyks latvių režisierės Maros Kimelės spektaklio „Tėvas“ pagal Augusto Strindbergo pjesę premjera.

Daugumą kurį laiką buvo užbūrę išraiškingos formos spektakliai, o dabar mes siekiame, kad pastatymuose dominuotų stiprūs aktorių darbai. Užtenka manyti, kad žiūrovams reikia tik pramogų, neabejoju, kad jie teatre nori mąstyti ir kažką iš jo išsinešti. Bus atnaujintas tos pačios režisierės prieš keletą metų statytas spektaklis „Lūšies valanda“.

Spalio pradžioje į premjerą pakviesime vaikus – jiems parodysime spektaklį „Vėjas gluosniuose“, kurį stato Antanas Gluskinas. Metus palydėsime su Oskaro Koršunovo spektakliu „Pašaliniams draudžiama“ pagal Gintaro Grajausko to paties pavadinimo pjesę. Bus ką rinktis – absurdo pjesė, klasikinė, šiuolaikinė dramaturgija“.

Režisierė M.Kimelė – viena žinomiausių Latvijos teatre. Klaipėdiečiams ji jau pažįstama – 2012 metais uostamiesčio scenoje pastatė P. O. Enquisto psichologinę dramą „Lūšies valanda“. Atnaujintas spektaklis šiemet vėl bus rodomas Klaipėdos dramos teatre.

„Man nebereikia stebinti, nereikia verstis per galvą, kad kritika atkreiptų dėmesį, nebereikia rungtyniausi. Ėmiausi „Tėvo“ neatsitiktinai. Tai labai talpi frazė, savyje sujungianti viską. Kalbame, kad pasaulis išprotėjo, vyksta karai tarp tautų, tarp religijų. Didžiausi karai vyksta tarp savų – artimiausių žmonių, ir mes jį, deja, pralaimime. Kaip sudaryti taikos sutartį? Jei sutartume tarpusavyje, susitaikytų ir pasaulis“, – sakė M.Kimelė.

A.Strindbergas – neįtikėtinai spalvinga ir įvairiapusiška asmenybė. Jis ne tik kūrė romanus bei dramas, bet ir studijavo kinų kalbą, rašė orientalistikos, lingvistikos, etnografijos, istorijos, biologijos, astronomijos, astrofizikos, matematikos mokslinius darbus.

Pasak G.Grajausko, Strindbergo gyvenimas toks daugialypis ir sodrus, toks prieštaringas ir intensyvus, jog sunkiai apibūdinamas. Tai žmogus – vulkanas. Panašu, kad jis domėjosi vos ne viskuo, kas tuometinėje visuomenėje buvo nauja ir neįprasta: nuo socializmo iki budizmo, nuo Karlo Linėjaus rūšių teorijos iki Svedenborgo mistikos, nuo chemijos iki okultizmo, nuo natūralizmo iki siurrealizmo – kurio vienu pradininkų jis pelnytai ir laikomas.

Anuometinę Švedijos visuomenę Strindbergo kūryba gerokai piktino. Aštrios temos, moderni kalba, požiūrio naujumas – visai ne tai, ko laukia tradicinė pramogaujanti publika.

Atskira tema būtų Strindbergo santykiai su moterimis: jis triskart vedė ir triskart išsiskyrė. Psichologinę dramą „Tėvas“ Augustas Strindbergas parašė 1887 metais.

„Kaip žmonės, kadaise neabejotinai mylėję vienas kitą, pasirengę atiduoti į kito rankas savo gyvenimą, pamažu ima tolti vienas nuo kito? Kokiu būdu tie, regis, nedideli ir nesvarbūs skirtumai, kiek kitoks požiūris į pasaulį, staiga tampa esmine kliūtimi susikalbėjimui? Kodėl tie, kurie mylėjo vienas kitą, nutolsta, užsidaro savo privačiuose pasaulėliuose, o meilę pamažu pakeičia iš pradžių abejingumas, o paskui ir atvira neapykanta? Kaip mes išmokstame to baisaus meno vienas kitą iš lėto nuodyti tylia pagieža, o paskui apskritai paskelbiame vienas kitam ir visai atvirą negailestingą karą? Kodėl mylimieji nustoja mylėti? Kodėl po gražių pažadų „ir laimėje, ir varge, kol mirtis mus išskirs“ žmonės ima kurti pragarą vienas kitam ir svajoti, kad ta mirtis kuo greičiau juos išskirtų? Strindbergas savo pjesėje tiksliai ir negailestingai analizuoja paskutiniąją šios nepastebimos transformacijos fazę – baisią savo nenumaldomai augančią neapykantą“, – sakė G.Grajauskas.

Spektaklyje vaidina Klaipėdos dramos teatro aktoriai ir keletas kviestinių artistų. Rotmistro (akt. Darius Meškauskas) žmonos Lauros vaidmenį sukūrė vilnietė aktorė Aldona Bendoriūtė – ją pasirinko režisierė.