2018.05.17 – 06.25

Paroda  DIEVIŠKO PRADO PAIEŠKOS PRIE BALTIJOS

Solomonas Teitelbaumas gimė 1972 m. liepos 10d. Kaune, mokėsi J. Naujalio vidurinėje meno mokykloje. 1991 – 1997 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje. 1996 m. tobulinosi Vasaros meno akademijoje Zalcburge. 2004 – 2007 VDA doktorantas, meno licenciatas, 2003m. priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą.
1995m. dailininkas buvo apdovanotas V. Vizgirdos vardo diplomu ir premija už grupės ARS tradicijų tęsimą, 1997m., 2001m., 2002m. skirtos Lietuvos respublikos Kultūros ministerijos valstybės stipendijos, 2012m. – įteiktas A.Gudaičio vardo tapybos konkurso garbės diplomas.
2003m. priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą.
Kūrinių yra Lietuvos ir užsienio muziejuose, privačiuose kolekcijose.
Gyvena Vilniuje, Palangoje
Dailininkas yra surengęs dvidešimt devynias personalines parodas ir 30 grupinių parodų. Savo kūrinius eksponavo parodose rengtose Lietuvoje Austrijoje, JAV, Prancūzijoje, Švedijoje, Islandijoje, Vokietijoje, Kinijoje, Olandijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, dalyvavo eilėje tarptautinių plenerų, tokių kaip A.Samuolio v., Chaimo Sutino v., A.Vienožinskio v., Nidoj, Svetlogorske, Bikuškio dvare, Sintautuose, Zasvirėje, Lez – Gets.

Svarbesnės personalinės parodos:
1997 – Tapyba. Galerija Arka. Vilnius
2001 – Tapyba, piešiniai. Galerija L’Espace Quartier Latin. Paryžius, Prancūzija
2001 – Teatrinis ciklas. Tapyba, piešiniai. Savicko paveikslų galerija. Vilnius
2002 – Tapyba. Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus. Kaunas
2002 – Tapyba. Galerija Vartai. Vilnius ; Galerija Laiptai. Šiauliai
2004 – Tapyba. LR ambasada.Vašingtonas, JAV
2004 – Tapyba. 2-asis pasaulio litvakų kongresas. Vilniaus žydų bendruomenės rūmai .Vilnius
2005 – Tapyba. LR ambasada Rusijos Federacijoje, Jurgio Baltrušaičio Namai. Maskva, Rusija
2005 – Tapyba, pastelė. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, Vilnius
2007 – Tapyba. Rotušė. Vilnius
2007 – Tapyba, pastelė. Kaliningrado srities meno – istorijos muziejus. Kaliningradas, Rusija
2009 – Tapyba, pastelė. Galerija Maldis. Vilnius
2011 – Tas trapus pasaulis.Tapyba. Galerija Metropol. Maskva. Rusija.
2012 – Tapyba. LR ambasada Rusijoje. Maskva
2012 – Tapyba. Galerija Laiptai. Šiauliai
2013 – Tapyba. Lietuvos Nuolatinė Atstovybė Europos Sąjungoje. Briuselis, Belgija
2014 – Realybės ir fantazijos sankirtoje. Tapyba. Galerija Galerie De Compagnie. Dordrechtas, Nyderlandai
2015 – Gėrio ir blogio sankirtoje. Tapyba. Galerija Baroti. Klaipėda.
2016 – Dvasinės atramos beieškant. Tapyba, pastelė. Miesto muziejaus L. Ščemeliovo v. galerija. Minskas, 2016 – Tapyba, pastelė. Galerija Unexpected. Groningen, Nyderlandų karalystė
2017 – Dvasinės atramos beieškant. Tapyba, pastelė. Galerija Arka; Lietuvos Žydų Bendruomenės Jascha
Heifetz v. salė, Vilnius.

Mūsų agresyviame ir susvetimėjusiame pseudovertybių pripildytame pasaulyje blogis nepakeliama našta prislėgė trapią žmogaus sielą, kuri pagal savo prigimtį linkusi gėriui.
Lietuvos pajūryje mano dvasią pakylėjo ir įkvėpė šviesi, perregima, nuolat kintanti neapsakomo grožio šviesa. Kaip dieviškas amžinybės simbolis ir neįmenama paslaptis – jūros horizontas. Siela, tarytum žuvėdra, pakyla tarp jūros ir dangaus stichijų ir klajoja.
Mano klajonės po pajūrį yra su teptuku rankoje, todėl jos sunkios. Tarp jūros ir kranto Kūrėjas lyg rentgenu peršviečia tapytojo sielą apnuogindamas jos gerąsias ir blogąsias puses ir tarsi išbando vidinę tvirtybę. Ar menkas žmogutis nesutriks šioje begalinėje didybėje ir sugebės joje pasisemti , būtent, teigiamą pradą ir ji įamžinti per spalvas ir simbolius? Mes ir taip pridarėme begalę neigiamybių šioje trapioje pajūrio gamtoje ir ne tik joje.
Per savo tapybą noriu išreikšti, kad mes per toli nenutoltume nuo pirmapradės gamtos, neprarastume pamatinių bendražmogiškų vertybių, skirtų mums Aukščiausiojo. Daugiau atsigręžtume į Sutvėrėją – taip pažabodami sielos mirtį, į kurią stumia dabartinio pasaulio dramatiški įvykiai. Be galo svarbu vėl atsigręžti į Dekalogą ir vadovautis juo gyvenime, kad nesugriautume unikalaus ir be galo įvairaus pasaulio. Tik tokiu būdu galime išvengti didžiausios klaidos ir nesunaikinti vaizduojamąją dailę. Kai išsitrina ribos tarp gėrio ir blogio – tapyba tampa tik nereikšmingu dekoru. Todėl šiais laikais grynojo klasikinio tapytojo kelias yra pilnas kančios. Beribė mūsų Baltija, teikianti šviesą ir kūrybinę energiją, palengvina šią kančią.
Meno licenciatas, dailininkas Solomonas Teitelbaumas
2018 04 25

Baltijos stichijos įkvėpta tapyba

Pamatyti šiandien dailės parodoje − objektų, instaliacijų aplinkoje − gerą tikrą tapybą yra didelis džiaugsmas. Tokią sielos šventę visada patiri pamatęs nuostabaus turtingo kolorito jauno dailininko Solomono Teitelbaumo paveikslus. Juo labiau, kad spalvos alkis” ypač juntamas anapilin išėjus mūsų tapytojams Antanui Gudaičiui, Jonui Švažui, Antanui Martinaičiui ir Vincui Kisarauskui. Solomono Teitelbaumo tapyba žavi neoekspresionistine plastika, pačios tapybos grožiu bei paviršiaus spalviniu ir faktūriniu turtingumu. Itin iškalbingi jo medžiai – galingi, seni, atlaikę vėtras ir negandas. Vargu ar rastume kitą lietuvių tapytoją, kuris taip stipriai jaustų ir išreikštų medžio galybę, jėgą, gyvybės potenciją. Grafikoje analogiškus išgyvenimus galima įžvelgti Antano Kučo peizažuose. Panašių nuotaikų pripildytas Jono Švažo medžių ciklas. Bet Švažo medžiai yra tvirti,
tiesūs, stipriai įsirėmę į žemę, o Teitelbaumo medžių kamienai stori, pasvirę, daug patyrę, daug iškentę…

Teitelbaumo paveikslų koloritas taip pat savitas. Jis vientisas ir harmoningas, sukurtas emocionaliu tapybos mostu, minkštais potėpiais, kontrastingais spalvų deriniais. Toks kolorito jausmas būna tik įgimtas. Tai Dievo dovana, kuria Solomonas apdovanotas iš prigimties. Jis tarsi maigo klampią dažo masę ir suranda norimą atspalvį bei faktūrą. Dailininkas prisipažįsta,
kad didžiausią įspūdį jam daro tapytojai spalvininkai van Goghas ir Chaimas Soutine’as, ypač pastarasis. Teitelbaumui „artimas tragiškas ir kupinas paslaptingos įtampos jo drobių spalvų skambėjimas”. Solomonui imponuoja dailininko kūrinių dvasia, stipri spalvinė įtaiga. Abu pamilti dailininkai mėgo tapyti medžius: Soutine’as – tiesius, besistiebiančius į saulę, o van Goghas – kreivus, varganus, tačiau spalvingus ir lengvus, medžius, kurių properšose švyti dangus. Jų grakščiai išsidėsčiusios šakos nutapytos ritmiškais potėpiais grynais dažais, jie „susimaišo” ant drobės, persišviečia vienas per kitą… Teitelbaumas, ieškodamas naujų tonų, įdomesnių pustonių, maišo dažus paletėje. Jo tapybos maniera labiau primena Oskaro Kokoschkos drobes. Ir tik dangaus mėlis byloja apie van Gogho pamokas. Šis dailininkas buvo kompozicijos meistras, ieškojęs kaskart vis kitokio santykio su visuma; Teitelbaumas labiau linkęs keisti spalvinę interpretaciją, o ne vaizdo struktūrą. Jo kompozicijos dažniausiai frontalios, žymiai rečiau pasitaiko kviečiančių į erdvės gilumą. Kuo toliau, tuo labiau jis tapybiškai prisodrina negilią erdvę. Solomono peizažuose viešpatauja gausybe atspalvių praturtinta žalios spalvos stichija, būdinga lietuviškam peizažui. Gilią tamsiai žalią kontrasto principu jis mėgsta derinti su raudona ir auksine geltona. Susidaro įspūdis, kad Solomonas yra nepaprastai įsigilinęs į Lietuvos peizažo pobūdį.

Dailininko darbuose dominuoja Neringos pajūrio motyvai, nutapyti Lietuvoje, daugiausia Preiloje, ir Karaliaučiaus srityje, kur jam teko pabuvoti pleneruose. Paveikslai atlikti aliejumi ir pastele (spalvoti ir piešti vienos spalvos tonu). Juose Teitelbaumas atsiskleidžia kaip vienas pajėgiausių lietuvių neoekspresionistų. Iš portretų meniniu išraiškingumu bei psichologine charakterio pagava išsiskiria „Mama verandoje” (2007), „Vilniaus žydas” (2008), „Autoportretas su gyvybės ir mirties simboliais. Juoda ir balta” (2008). Natiurmortuose dažni simboliškai skambantys motyvai. Pastelėse daugiausia improvizacijos laisvės, asociatyvių regėjimų. Įspūdingiausios minimalistinės, kuriose jis tenkinasi vien tamsaus kontūro raiškos galimybėmis, nes meistriškai valdo ekspresyvų piešinį.

Solomonas visada remiasi natūra, kuri jam pasiūlo skirtingus improvizacijos būdus. Jis yra jautrus ir pastabus menininkas. Jo, kaip kūrėjo, stipriosios savybės: nuostabi spalvinė klausa, sugebėjimas galingais ekspresyviais potėpiais bei turtingu koloritu perteikti gaivališko pasaulio tėkmę, tikrovės dramatiškumą ir istorinę atmintį. Sveikintina tai, kad Baltijos stichijos įkvėptas, jis perkeltine prasme siekia sutapatinti savo išgyvenimus dėl prūsų tautos išnykimo su prarastais litvakų kultūros pėdsakais. Tai rodo jo minties brandumą ir teikia vilčių, kad šioms idėjoms įkūnyti mene jo kūryboje atsiveria plačios perspektyvos, suteikiant vaizdams paslaptingą nuotaiką, o paukščio įvaizdžiui − meninę prasmę.

Doc. dr. Nijolė Tumėnienė
2009 m.

Straipsnis iš žurnalo “LOGOS” 2003/33(ISSN 0868-7692) apie dailininką Solomoną Teitelbaumą, parašytas habilituoto filosofijos mokslų daktaro VDA profesoriaus Antano Andrijausko

SOLOMONO TEITELBAUMO
TAPYBINĖS EKSPRESIJOS

Gimė 1972 m. liepos 10d. Kaune, mokėsi J. Naujalio vidurinėje meno mokykloje. 1991 – 1997 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje. 1996 m. tobulinosi Vasaros meno akademijoje Zalcburge.Dailininkas yra surengęs devynias personalines parodas. Reikšmingiausia iš jų, be abejo, buvo paroda Paryžiaus galerijoje L’Espace Quartier Latin. Be to, S. Teitelbaumas eksponavo savo kūrinius grupinėse parodose, rengtose Austrijoje, JAV, Švedijoje, Islandijoje, Vokietijoje. 1995m. dailininkas buvo apdovanotas V. Vizgirdos vardo diplomu ir premija už grupės ARS tradicijų tęsimą.

Solomonas Teitelbaumas yra vienas talentingiausių jaunosios kartos lietuvių tapytojų, tęsiančių šlovingas iš LDK teritorijos kilusių žydų tapytojų tradicijas. Jau dabar jo paveikslai žavi stulbinama branda, vientisumu ir puikiu profesionalumu. Šio dailininko kūriniuose savitai susipina ekspresionistinės Vilniaus meno mokyklos auklėtinių, didžiųjų žydų kilmės L‘école de Paris meistrų (Ch.Soutine, M.Kikoine,
P. Kremegne) ir ARS tapybos tradicijos. Stipriausią poveikį jo tapybos estetikai padarė siautulinga Ch. Soutine’o ekspresyvaus potėpio galia ir P. Cezanne’o konstruktyvus mastymas. S. Teitelbaumas, kaip ir Soutine’o, paveikslai kupini
pasaulėžiūros tragizmo, vidinio dramatizmo, nerimasties, pasaulio disharmonijos jausmo. Jo figūrinės kompozicijos tarsi jaučia išorinio pasaulio spaudimą. S. Teitelbaumo paveikslai žavi ekspresionistine stilistika, sodriu potėpiu, energetine įtampa, aukšta kompozicine ir koloristine kultūra, dėmesiu kasdieniškiausiems gyvenimo aspektams. Chaotiškos ir visaėdės postmoderno estetikos vyravimo fone dailininko kūriniai išskiria aukštu tapybos lygiu ir įkūnija ištikimybę didžiajai protėvių tradicijai. Itin puikūs tapytojo peizažai, kuriuose visa jėga atsiskleidžia subtili kolorito pajauta.

Profesorius Hab. Dr. Ph
Antanas Andrijauskas

Įvykusios parodos:

2017.09.27 – 10.18 Monika Jakimauskaitė. Paroda „Juoda / Balta“

2018.03.27-04.10 Vilijos Paulauskaitės fotografijų ekspozicija: „Teatro užkulisiai“

2018.04.18 – 05.09 Daiva Dašenkovienė. Paroda „Atkurta tapatybė“