Aušra Pilaitienė 2017-12-18 18:01

Klaipėdos dramos teatre prieš A.Strindbergo spektaklį “Tėvas” spektaklį pirmiausiai visi aktoriai prisistatė, papasakojo, kaip atrodo, kokius personažus kuria, kaip apsirengę. Susirinkusieji irgi galėjo pakilti į sceną, liesti dekoracijas, kilnoti daiktus, netgi prisėsti ant sofos, kur netrukus įsitaisė ir pjesės herojai.

Taip neįprastai uostamiesčio dramos teatre prasidėjo latvės Maros Kimelės režisuotas dviem Auksiniais scenos kryžiais apdovanotas A.Strindbergo spektaklis „Tėvas“. Per dvi dienas ši psichologinė drama sutraukė beveik tris šimtus Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) narių.

Į tokius spektaklius LASS nariai susirenka dar likus valandai iki trečiojo skambučio. Po aktorių prisistatymo, kai jie gali įsidėmėti jų balsus, ir trumpo pasakojimo apie dramaturgą ir pjesės turinį žmonėms išdalijamos ausinės, paaiškinama, kaip su jomis elgtis.

„Iš pradžių išrenkame spektaklį – būtinas vaizdo įrašas. Tuomet jis perduodamas Vilniaus universiteto Kauno fakulteto audiovizualinio vertimo katedrai. Čia kūrinys analizuojamas, parengiamas spektaklio garsinio vaizdavimo vertimas”, – apie Lietuvoje dar neįprastus teatrinius pastatymus pasakojo LASS kultūros projektų vadovė Lina Puodžiūnienė.

Teatre per ausines vertėjai komentuoja nebylias tokių pastatymų scenas. Vertėjo balsas tampa nereginčio žmogaus akimis. Net ir tuomet, kai scenoje aktoriai nekalba, aklieji ir silpnaregiai gali “matyti” spektaklį – paaiškinama, ką aktoriai daro, perteikiama jų kūno kalba, gestai, mimika, bet neatimama teisė patiems vertinti, daryti savo išvadas.

A.Strindbergo dramoje įsimintiną Tėvo vaidmenį sukūręs aktorius Darius Meškauskas po spektaklio žavėjosi publika: “Jie – labai nuoširdūs, į vyksmą scenoje reaguoja šiek tiek kitaip, tačiau pjesę „perskaito“ teisingai”.

D.Meškauskas kartais suklusdavo tragiškose vietose išgirdęs juoką, bet vėliau nusprendė, kad tai tarsi publikos gynybos reakcija: “Galbūt jie nenori atverti savo skaudulių, juokaudami bando apsisaugoti“.

Pasak aktorės Aldonos Bendoriūtės, sukūrusios Motinos vaidmenį, teatre aklieji ir silpnaregiai kartais geba įžvelgti netgi daugiau negu regintys tai, kas vyksta scenoje: “Jie viską jaučia siela, išgirsti žodžiai jiems giliau sminga į širdį”.

Spektakliai su garsiniu vaizdavimu neįgaliesiems pradėti rodyti 2012 metais. Iš pradžių į juos susirinkdavo apie 40 žmonių, pernai – 80, o šiemet – net trys šimtai smalsuolių į Klaipėdą suvažiavo iš visų Lietuvos kraštų.

Pageidaujančiųjų pažiūrėti „Tėvą“ buvo daugiau, tačiau teatro Mažojoje salėje telpa tik 150 žiūrovų.

LASS atstovai džiaugėsi, kad Klaipėdos  dramos teatras šįkart jiems parodė net du spektaklius.